0

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

liepos 6, 2014 Amatai, Paveldas, tradicijos ir papročiai

Kodėl su malonumu puošiamės japoniškais, afrikietiškais ir daugybės kitų šalių etniniais motyvais išmargintais drabužiais, tačiau šnairomis žiūrime į savo tautinį kostiumą? Ar tikrai jis tinkamas tik vaidinti klojimo teatre? O gal vilkėti tautinį kostiumą šiandien madinga?

 Suvalkiečių kostiumo akcentas – raštuotos prijuostės © Iš Lietuvos liaudies kultūros centro archyvo


Suvalkiečių kostiumo akcentas – raštuotos prijuostės
© Iš Lietuvos liaudies kultūros centro archyvo

Jei ne J. Statkevičius…

„Kai 1991-aisiais atėjau dirbti į Lietuvos liaudies kultūros centrą, mūsų tautinį kostiumą teko atkurti, galima sakyti, iš nieko“, – į praeitį mintimis nusikelia 25-erius metus lietuvių archeologinį, istorinį ir tautinį kostiumus tyrinėjanti archeologinio ir tautinio kostiumų dizainerė Danutė Keturakienė. Jei ne Juozas Statkevičius, tautinio kostiumo specialistė galbūt nebūtų pasukusi šiuo keliu: mokydamasi tuomečio Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo trečiame kurse, ji išvydo pirmakursio J. Statkevičiaus kolekciją ir… neteko amo.

„Supratau, kad arba turiu viską mesti, arba sugalvoti ką nors originalaus. Namie vartydama fotografijų albumus, supratau, kad mano kelias bus tautinis kostiumas“, – prisimena D. Keturakienė.

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

Aukštaičių tautinis kostiumas – archajiškiausias ir iš pirmo žvilgsnio kukliausias
© Žurnalas „Moteris“

Apie baltų genčių, lietuvių istorinį ir tautinį kostiumus ji žino turbūt viską – juk iš archeologinių radinių, audinių liekanų, įvairių užuominų rašytiniuose šaltiniuose, taip pat muziejinės medžiagos su archeologais bei dailininkais 2009 m. atkūrė tikslius baltų genčių – lietuvių, žemaičių, aukštaičių, kuršių, jotvingių, žiemgalių ir sėlių – kostiumus, po metų – ir istorinių (viduramžių, gotikos ir Renesanso) kolekciją.

Tautinis kostiumas pradėtas restauruoti 2001-aisiais, o 2003-iaisiais vykusioje Pasaulio lietuvių dainų šventėje jau pristatyti pirmieji rezultatai. Tautinių kostiumų kolekciją sudaro tradiciniai išeiginiai XIX–XX a. penkių Lietuvos etnografinių regionų – Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Klaipėdos krašto – apdarai, iš viso – 98 kostiumai.

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

Žemaitės labai mėgsta skaras
© Iš Lietuvos liaudies kultūros centro archyvo

Būti lietuviu – madinga

„Esu savo darbo fanatikė. Tai mano pomėgis, mano gyvenimas, – sako ponia Danutė ir juokaudama priduria, kad kartais tenka padirbti net vadybininke ar viską mesti ir važiuoti į fabriką dažyti siūlų. – Darau viską, kad tik kuo daugiau žmonių pamėgtų mūsų tautinį kostiumą. Kartais jaučiuosi kaip vienišas karys, tačiau mane supa nuostabūs žmonės, fantastiški meistrai. Jie tiki tuo, ką daro. Iš tų žmonių pasikraunu energijos.“

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

Dzūkių sermėgos ir šiandien įkvepia dizainerius
© Iš Lietuvos liaudies kultūros centro archyvo

Atkūrusi archeologinį, istorinį ir tautinį lietuvių kostiumus, D. Keturakienė nusprendė pasiūlyti lietuvių dizaineriams sukurti modernų lietuvių tautinį kostiumą. Sako taip norėjusi šiais drabužiais, jų ypatingumu sudominti jaunimą. „Dėstydama Dailės akademijoje matau, kaip dega jaunų žmonių akys, kad tautinis kostiumas jiems įdomus“, – teigia pašnekovė. Deja, D. Keturakienės studijos durų nepravėrė nė vienas lietuviškos mados kūrėjas. Tiesa, prieš aštuonerius metus būta bandymų bendradarbiauti su keliais garsiais dizaineriais, tačiau apčiuopiamų rezultatų ši patirtis nedavė.

Užpildyti šią laisvą, nepelnytai apleistą nišą ir padėti įgyvendinti ambicingą projektą ėmėsi lietuviškumu išsiskiriančio jau vienuoliktus metus skaičiuojančio prekių ženklo „LT Identity“ dizainerės Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė.

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

Ilga trikotažinė suknelė, marginta suvalkiečių tautiniam kostiumui būdingomis lelijomis; batai, „LT identity“. Marškinėliai ilgomis rankovėmis, marginti suvalkiečių tautiniam kostiumui būdingomis lelijomis, kelnės ir batai – dzū​kų raštais, „LT identity“.
© Žurnalas „Moteris“

„Nesutinku, jog nevertiname savo tautinio kostiumo, tiesiog reikia daugiau laiko ir kantrybės, kad tautiškumas natūraliai įaugtų į kraują. Esame dar labai jauna valstybė, dar tik kuriame savo tradicijas“, – įsitikinusi J. Rimkutė. Ji džiaugiasi, kad per dešimtmetį požiūris į lietuviškumą pasikeitė. Dizainerės teigia jaučiančios vis didesnį domėjimąsi savo identitetu, jauniems žmonėms jau ne gėda būti lietuviais, tai netgi tampa madinga. „Skaudu, kad daugeliui emigrantų gėda būti lietuviais. Norėtųsi, kad taip nebūtų“, – sako I. Ševiakovaitė.

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

© Žurnalas „Moteris“ (R. Mickevičiūtės nuotr.)

Nuo podiumo – į gatves

Dizainerių tandemo sukurta moderni lietuvių tautinių kostiumų kolekcija skirta 90 metų jubiliejų švenčiančiai Dainų šventei paminėti. Kūrėjos džiaugiasi turėjusios užtektinai laiko, galėjusios kurti neskubėdamos, tad kolekcija išbaigta, išjausta. Pusę metų, padedamos D. Keturakienės, J. Rimkutė ir I. Ševiakovaitė studijavo tautinių kostiumų raštus, spalvas, audinius ir po kruopelę kūrė šiuolaikinio stilingo lietuvio „uniformą“. „Mums norėjosi nukelti tautinį kostiumą nuo podiumo ir atiduoti paprastiems žmonėms, – apie gegužės pradžioje Dizaino savaitėje pristatytos kolekcijos idėją pasakoja J. Rimkutė. – Parodyti, kad jis gali būti madingas, kad įmanoma jį dėvėti įdomiai ir netradiciškai.“ O I. Ševiakovaitė įsitikinusi, kad net tradicinį tautinį kostiumą, tik šiek tiek pakeistą, būtų galima nešioti.

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

Rankinėmis staklėmis austo audinio švarkas atkartoja autentišką žemaičių tautinio kostiumo raštą; ​​suknelė pasiūta pagal autentiškų lininių​ marškinių modelį; tamprės puoštos suvalkietiškomis lelijomis; batai marginti žemaičių raštais, „LT identity“
© Žurnalas „Moteris“ (R. Mickevičiūtės nuotr.)

Kolekciją sudaro 15 modelių: vyriški kostiumai (kelnės ir švarkas), suknelės, švarkai, palaidinės, marškinėliai, tamprės. Išeiginio moteriško kostiumo marškiniai įkvėpė kurti sukneles (šios labiausiai patinka pačiai dizainerei J. Rimkutei, mėlyna lino suknute su patogiomis kišenėmis iš pirmo žvilgsnio susižavėjau ir aš). Dizainerės sukūrė ir tautiškų aksesuarų – petnešų, šalikėlių, peteliškių, austinio audinio rankinių, riešines primenančių mobiliojo telefono dėklų, kojinių, batų, o vaikinams pasiūlė vasarinę šiaudinę skrybėlę (sako, labai patogu!). Autorės tikisi, kad kai kurių aprangos priedų bus galima įsigyti jau šioje Dainų šventėje.

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

Kostiumas sukurtas naudojant aukštaičių tautinio sijono raštą; batai, „LT identity“
© Žurnalas „Moteris“ (R. Mickevičiūtės nuotr.)

Įsileiskime spalvas!

„LT Identity“ kolekcijos įkvėpimo šaltinis – rankinio audimo suvalkietiškų prijuosčių raštai, Suvalkijai būdingi geometriniai lelijos – Dainų šventės simbolio – motyvai, žemaičių tautinio kostiumo juostos, languoti audiniai ir, žinoma, spalvos. „Lietuvių tautiniai drabužiai be galo spalvingi, todėl įsileiskime spalvas, nebijokime ryškių. Šis žingsnis padės prisijaukinti tautinį kostiumą“, – ragina dizainerė J. Rimkutė. Ji prisipažįsta taip pat ne iš karto pripratusi prie šių drabužių. Labiausiai iš lietuvių tautinių kostiumų ją žavi suvalkiečių prijuostės ir šių raštai. I. Ševiakovaitę keri ryškios spalvos ir jų deriniai.

„Jokia kita Europos šalis neturi tokių margų, kruopštaus rankų darbo tautinių drabužių, – antrina D. Keturakienė. – Lietuvių tautiniai drabužiai unikalūs, užsienyje jie sulaukia labai daug komplimentų. Esame nedidelė šalis, tačiau turime net penkis be galo skirtingus regionus, skiriasi ir jų tautinis kostiumas. Tikrai turime kuo didžiuotis!“

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

Suknelė ir švarkas – autentiškų moteriškų lininių marškinių interpretacija; batai puošti suvalkiečių tautiniam kostiumui būdingomis lelijomis, „LT identity“ ​
© Žurnalas „Moteris“ (R. Mickevičiūtės nuotr.)

Kurdamos gatvės mados ir klasikinius drabužius, nepelnytai primirštus lietuvių tautinio kostiumo elementus dizainerės derino su šiuolaikiniu madingu siluetu, naudojo netikėtus ryškius spalvų derinius, lietuvių meistrų sukurtus audinius, taikė šiuolaikines audinių gaminimo technologijas.

„Tai kosmopolitiška kolekcija, nes gyvename labai pasikeitusioje visuomenėje, – paaiškina J. Rimkutė. – Be to, labai svarbu ir patogumas, todėl atsisakėme kelių pasijonių, pasirinkome patogų sijono ilgį. Siekėme, kad šie drabužiai būtų patogūs, tinkami dėvėti kasdien.“ Dizainerės taip pat norėtų, kad jų kolekcija įkvėptų mokyklinių uniformų kūrėjus.

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

Riešinės skirtos prakaitui sugerti, taip pat rankogaliams apsaugoti ir puošti. Jas megzdavo iš siūlių likučių. Dėvėtos prie sermėgosatšalus orams. Siuvinėtos biseriu laikytos išeiginėms. Šiandien labai mėgstamos turistų kaip suvenyras
© Autorės nuotr.

Tautinis kostiumas – iškilmėms

Nuomonė, kad lietuvių tautinis kostiumas tinka tik scenai, panašu, – gerokai atgyvenusi. „Anksčiau tautinius drabužius užsakinėdavo daugiausia saviveiklininkai, dabar plinta mada siūdintis tautinį kostiumą asmeninėms šventėms. Jais puoštis nori vis daugiau žmonių, taigi nebespėjame priiminėti užsakymų“, – pasikeitusiomis šio drabužio nešiosenos tendencijomis džiaugiasi D. Keturakienė. Politikai, diplomatai, ambasadų darbuotojai ir jų antrosios pusės laiko gero tono ženklu per valstybines šventes, priėmimus vilkėti lietuvių tautinį kostiumą. Svarbių vyrų žmonos dėkoja Danutei, kad ji apsaugo nuo galvos skausmo, kaip pasipuošti einant į prašmatnius priėmimus, ir padeda sutaupyti pinigų – juk nereikia pirkti vis naujos suknelės: tautinis kostiumas iškilminguose renginiuose yra nesenstanti klasika.

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

Klaipėdos krašto moterys turėdavo daugiausia progų pademonstruoti nuostabius plaukus
© Iš Lietuvos liaudies kultūros centro archyvo

Liaudies kultūros centras sulaukia vis daugiau privačių asmenų prašymų sukurti tautinį kostiumą, nors šis malonumas patuština kišenę maždaug pusantro tūkstančio litų, o jei pageidausite kostiumo su tradiciniais priedais – sidabro, koralų ar šlifuoto gintaro karoliais, aksomo liemenės ar vilnos paltuko, kaina gali pašokti ir iki 4 tūkst. litų. Kai kurie užsisako net ne vieną. Pašnekovė prisimena garsų diplomatą, kuris asmeninei šventei užsakė sukurti tautinius drabužius ne tik sau ir žmonai, bet ir devynių mėnesių kūdikiui.

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

Išskirtinis dzūkų kostiumo bruožas – juostos, marškiniai rauktomis rankovėmis, sermėgos. Daug smulkaus, kruopštaus rankų darbo
© Žurnalas „Moteris“

Tautinį kostiumą turi ne viena žinoma Lietuvos moteris. Apie svajonę jį įsigyti viename interviu yra sakiusi televizijos laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė. Jį mielai vilki politikė Rasa Juknevičienė, aukštaičių kostiumu didžiuojasi Jolanta Paulauskienė, įvairių šalių tautinių drabužių komplektus kolekcionuoja Seimo narė Agnė Bilotaitė. Kariuomenės vado Arvydo Pociaus žmona Namida turi tiksliai pagal XIX a. surinktą medžiagą atkurtą žemaičių tautinio kostiumo kopiją, krašto apsaugos ministro Juozo Oleko patarėja laukia eilėje jau antro komplekto. Bėda kita – katastrofiškai trūksta audėjų ir siuvėjų.

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

Austinė juosta skirta sijonui prilaikyti, o dzūkėms pasirodyti be jos dar būdavo ir didžiausia gėda, net sakydavo, kad dzūkė be juostos kaip nuoga
© Autorės nuotr.

Didelė lietuvių tautinių apdarų gerbėja yra ir prezidentė Dalia Grybauskaitė: ji turi aukštaičių ir Klaipėdos krašto tautinius kostiumus, taip pat – aukštaitišką kostiumėlį su švarku, kelis galvos apdangalus. Be to, šalies vadovė labai mėgsta per valstybines šventes, minėjimus ir svarbius susitikimus vilkėti tamsiai mėlyną sermėgos tipo paltą.

Didžiausias stiliaus nusikaltimas

„Turiu pasakyti, kad tautinis kostiumas yra gana pretenzingas drabužis. Tradicinis XIX a. stambina, todėl ne visos moterys jį mėgsta, – sako D. Keturakienė. – Ypač nepatenkintos būna ilgakojės, nes nematyti jų kojų. Nieko nepadarysi – toks tada buvo siluetas ir grožio supratimas.“ Turbūt todėl moterys kartais renkasi liekninantį tautinio kostiumo variantą. O jei nenorite, kad tik retomis progomis ištraukiamas drabužis dulkėtų spintoje, galite jį išsinuomoti. Beje, verta įsidėmėti, kad klasikiniu ir amžinai madingu laikomas tik sukurtas pagal autentišką modelį.

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

Tikima, kad siuvant kokį nors drabužį negalima valgyti – tada apdaras gerai dėvėsis, bus ilgaamžis
© Žurnalas „Moteris“

Didžiausiu stiliaus nusikaltimu D. Keturakienė vadina prie tautinio kostiumo vilkimą pūkinę striukę. „Deja, į viršutinį drabužį žiūrima vis dar atmestinai, – konstatuoja tautinių drabužių specialistė. – Todėl nusprendžiau pradėti kurti paltus ir švarkus, tinkamus prie tautinio kostiumo. Bet kurį iš šių drabužių galima priderinti ir prie šiuolaikinės moters apdarų, net ir prie džinsų.“

Tradicinis viršutinis moterų tautinio kostiumo elementas – sermėga – sulaukia vis daugiau dėmesio. „Šis drabužis funkcionalus ir labai tinka mūsų klimato sąlygomis. Nuo sermėgos galima pradėti pažintį su mūsų tautiniu kostiumu“, – teigia D. Keturakienė.

Sermėga būdavo dvisiūlė, iš natūralaus milo, balta, tamsiai mėlyna, pilka, kartais juoda, su subtiliais puošybos elementais (aksomo aplikacijomis arba siuvinėta). Jei neišeina prie tautinio kostiumo vilkėti XIX a. kirpimą atkartojančios viršutinės dalies, paltukas turėtų bent jau atkartoti subtilius sermėgos raštus ir šio drabužio stilistiką.

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

Vienas gražiausių Klaipėdos krašto tautinio kostiumo puošybos elementų – prie juosmens segami medžiaginiai krepšeliai (vadinamieji delmonai). Juos siuvinėdamos moterys galėjo pademonstruoti visą savo išmonę
© Autorės nuotr.

Tautinio kostiumo diena

Liepos 6-oji šiemet pirmą kartą skelbiama Tautinio kostiumo diena. Dainų šventės organizatoriai kviečia visus prisijungti prie 20 tūkst. renginio dalyvių ir tą dieną pasipuošti tautiniu kostiumu ar jo detale. Šiųmetės šventės raštai – lelijos tamsiai mėlyname ir išilginiai raudoni dryžiai sodriai raudoname fone – pasirinkti neatsitiktinai: taip norima išryškinti mūsų tautinio kostiumo spalvingumą.

Ir tautinis kostiumas gali būti madingas!

© Autorės nuotr.

Didžiausias D. Keturakienės ir kitų Dainų šventės organizatorių noras – kad kuo daugiau jaunimo pamėgtų mūsų tautinį kostiumą, kad liepos 6-ąją kasmet sutiktume pasipuošę tautiniais

moteris.lt

© 2014, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.