0

Kuo Vilniaus lenkai skiriasi nuo Lenkijos lenkų?

liepos 16, 2014 Lietuvos aktualijos

Pulaki z Wilni//

„Apie Vilnijos lenkus esame linkę galvoti kaip apie vargšus, užguitus tautiečius, nuolat skaitančius Adomą Mickevičių. O gal praleidome momentą, kai jie pasikeitė?“ – taip savo straipsnį apie Vilniaus krašto lenkus pradeda Kamilis Pecela kas du mėnesius leidžiamame žurnale „Nowa Europa Wschodnia“. Tuos pokyčius autorius įvardija pastaruoju metu plačiai paplitusiu žodžių junginiu, kaip save ėmė vadinti Lietuvos lenkai – iš Polacy z Wilna (lenkai iš Vilniaus – taisyklinga lenkų kalba) jie virto Pulaki z Wilni (lenkai iš Vilniaus – vilnietiška lenkų šnekta).

Pulaki z Wilni pastaruoju metu tapo populiariu žodžių junginiu. Tokia grupė sukurta socialiniame tinkle „Facebook“, jos turinys – pramoginis: įvairūs pokštai, filmukai, nuotraukos su linksmais prierašais. Ir viskas – apie Vilniaus krašto lenkus ir užrašyta tik vilnietiškąja lenkų šnekta su daugybe lituanizmų ir rusicizmų.

Lenkija jiems yra užsienis

Šį puslapį kuria jaunų žmonių grupė, kurie stebi ir šmaikščiai komentuoja Lietuvos lenkų gyvenimą. Savo puslapį jie pristato kaip „rimtai nerimtas puslapis apie lenkų tautinę mažumą Lietuvoje“.

„Jau pačiu pavadinimu jie parodo autoironišką požiūrį ir leidžia suprasti, kad Lietuvos lenkų tautinės mažumos negalima vertinti, kaip dalies Lenkijos visuomenės, perkeltos į kitą šalį. Lenkija jiems yra užsienis“, – pastebi K.Pecela.

L. Balsio nuotrauka

L. Balsio nuotrauka

Straipsnio autorius pateikia pavyzdžių iš šios socialinio tinklo puslapio įrašų apie tai, kaip Lenkijoje kalbėdami savo šnekta Vilniaus krašto lenkai patiria nesusipratimų. Ir patys iš to juokiasi, nes kas gi juos turėtų ir galėtų suprasti, jeigu šalia lenkiškų žodžių neretai įterpiami lietuviški ar rusiški.

Ši grupė neturi jokio manifesto ar programos. Nebando pakeisti, sustiprinti ar susilpninti kažkieno tapatybės. Net kalbos nėra apie kažkokį aštrų padalijimą ar panašius dalykus.

Greičiau rodoma įvairiakultūrė aplinka su savo paradoksais ir sunkiai suklasifikuojamais reiškiniais. „Galima pasirinkti uždarumą, puoselėti tik vienos kultūros vertybes, bet tai apsunkina kasdienį gyvenimą. O juk kartais tenka nusipirkti naujas kelnes Gariūnuose“, – šmaikščiai pastebi K.Pecela.

Kaip pastebi autorius, apie lenkų iš Lenkijos ir Vilniaus skirtumus žino visi, tad, atrodytų, ką naujo gali paskelbti Pulaki z Wilni? Ir čia pat atsako: jie laužo apie Lietuvos lenkus nusistovėjusius stereotipus, kurie neretai Lenkijoje pakeičia tikrąsias žinias apie šiuos žmones.

„Argi galvodami apie Vilnijos lenkus nematome prieš akis vargšo, neišsilavinusio, užguito vietos tautininkų, pilno kompleksų, nesimeldžiančio prieš Aušros vartus dėl sugrįžimo į tėvynę žmogaus, kuris nesugeba būti „tikras“ lenkas, nes privalo grumtis su savo „savitumu“, tuteiša ir svetimybių pilna šnekta?“ – klausia K.Pecela.

Nenori „susigrąžinti Vilniaus“

Ši lenkų grupė, besireiškianti „Facebook“, rodo, kokį vaidmenį žmonių gyvenimuose vaidina daugiakultūrė aplinka – neverta net priminti, kaip Vilnius skiriasi nuo Lenkijos miestų, nes jame savo vietą rado daugybė tautų ir kultūrų, kurios susipynė tarpusavyje. Visa tai formuoja žmogų ir jo mąstyseną.

Pulaki z Wilni socialiniame tinkle „Facebook“

Pulaki z Wilni socialiniame tinkle „Facebook“

„Tarp Lietuvos lenkų pastaruoju metu juntamas akivaizdus pagyvėjimas, tai greičiausia lemia kartų kaita arba tam tikrų psichologinių traumų įveikimas. O gal ir viena, ir kita. Bet tai tikrai nėra koks nors žingsnis gaivinant Valenrodų visuomenę, kurios tikslas būtų susigrąžinti Vilnių. Pagrindinis Pulaki z Wilni šūkis – „Vilnius mano ir tavo“ („Wilna moja ir twoja“), kuris tarp kitko pasako ir tai, kad nėra jokio reikalo bandyti susigrąžinti tą vietą, kur ir taip nuolat gyveni“, – rašo K.Pecela.

Kaip pavyzdį, kad vietos lenkams pavyksta nusikratyti juos kamavusių kompleksų, autorius nurodo Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA), kurios rinkiminė programa skirta ne vien vietos lenkams, bet ir lietuviams bei rusams, esą tokiu būdu ši partija save pateikia kaip lygiaverčius partnerius visoms Lietuvos politinėms jėgoms.

„Puslapio Pulaki z Wilni kūrėjai ir gerbėjai parodo, kad priima save tokius, kokie jie yra, jų savivertė auga.

Jeigu jie ir lygiuojasi dar kartais į kokius nors „tikrojo lenkiškumo“ pavyzdžius, tai ne todėl, kad pamatytų, kaip toli jiems iki idealo, bet kad leistų suprasti, jog vilnietiškumas gali būti turtingesnis, įdomesnis bei žaismingesnis ir, be abejo, pilnesnis gyvenimo bei jaudulio nei patys pavyzdžiai.

Vilnietiškoji kalba, panaši į lenkų, tik skambesnė ir turtingesnė, nebeslapstoma po lenkiškąja kalbėjimo maniera, išmokta iš knygų, o tampa subtilaus autoironiško pasididžiavimo priežastimi“, – tvirtina K.Pecera.

Jis čia pat pateikia iš Pulaki z Wilni pasiskolintų pavyzdžių, iliustruojančių kasdienę Vilniaus lenkų šnektą, kuri neretam Lenkijos lenkui yra menkai suprantama.

Išreikšdamas viltį, kad lietuviai apie visus lenkus nesusidaro įvaizdžio vien pažiūrėję į futbolo klubų „gerbėjus“ (prisimenant įvairius nutikimus ir žeminančius plakatus) ar neaiškius „muzikantus“, atvykstančius į Lietuvą, pabaigoje K.Peleca pateikia su Vilnijos kūrėjais besibičiuliaujančio Jano Rozanowskio eilėraštį.

Išversti jo nesiimame, nes jo esmė ir yra tos kalbos subtilybės, kuria vartoja būtent Vilniaus ir Vilniaus krašto lenkai. Tačiau net ir nesuprantantys lenkų kalbos, tikrai dalį jo supras. Juk kas nežino, ką reiškia mabilnik (nežinantiems paaiškiname – mobilusis telefonas).

Jan Rożanowski

Kim ty jesteś? – Pulak z Wilni

Co ze sobą masz? – mabilnik

Co on robi? – zwoni wszendzi

To go wyłacz – i tak bendzi

Gdzie cię znaleźć? – choć w You Tubie

Kogo kochasz? – żonka lubia

Komu ufasz? – tylko matce

O kim myślisz? – o sonsiadce

Gdzie masz konto swe? – w puduszce

Na czym jeździsz? – na audziuszce

Jak wychodzisz z niej? – wyłaża

Śpisz na kasie? – a wdrug kraża!

Czego sporo masz? – nadziei

Kto w twym sejmie jest? – złudziei

Martwisz sie? – mnie bałałajka

W czym na msze przychodzisz? – w majtkach

Gdzie kupujesz je? – w Garunaj

Gdzie to niby jest? – toż unaj!

Co budujesz? – stroja chata

A czym kryjesz? – kryja matem

Lubisz spacer? – pu gościnach

Co na obiad jesz? – słunina

Gdzie kupujesz ją? – pud Halo

Sporo? – ile mnie udwalo

Gdzie pracować chcesz? – na fury

Broń posiadasz? – mam na góry

A alkohol? – sobie pendza

Czego brak ci jest? – piniedzy.

15min.lt

© 2014, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.