Moneta Oršos mūšio 500 metų sukakčiai išleista rugsėjo 8-ąją
rugsėjo 8, 2014 Istorija, KARYBA
Rugsėjo 8 d., pirmadienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 50 litų kolekcinę (proginę) monetą, skirtą Oršos mūšio 500 metų sukakčiai.
Tą pačią dieną 13 val. šios monetos pristatymas visuomenei rengiamas Vytauto Didžiojo karo muziejaus Parodų salėje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas). Čia nuo rugsėjo 3 d. veiks paroda „Oršos mūšiui ̶ 500”.
Oršos mūšis – vienas didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūšių. Jis įvyko 1514 m. rugsėjo 8 dieną ir baigėsi pergale prieš Maskvos kunigaikštystės kariuomenę. Ši pergalė leido Lietuvos valstybei atsigauti ir sustiprėti. Ji sulaukė ir didelio tarptautinio dėmesio, išgarsino Lietuvą.
Sidabro monetos, skirtos Oršos mūšio 500 metų sukakčiai, pristatymo renginyje dalyvaus Lietuvos banko, Lietuvos monetų kalyklos atstovai, istorikai, muziejininkai. Į renginį pakviesti monetos dailininkas Rolandas Rimkūnas, gipsinių modelių autorius Giedrius Paulauskis, dr. Rimvydas Petrauskas, parašęs lankstinuko, išleisto kartu su moneta, tekstą.
Kviečiame į renginį visus, besidominčius Lietuvos istorija ir kolekcinėmis monetomis!
Monetas kaldina UAB Lietuvos monetų kalykla 3 tūkst. tiražu.
Monetų nuo jų išleidimo dienos bus galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8 ir Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25).
Monetos grafinį projektą sukūrė Rolandas Rimkūnas, gipsinį modelį atliko Giedrius Paulauskis.
XVI a. viduryje Maskvos valstybė, atsikračiusi totorių jungo, ėmėsi vykdyti „rusų žemių rinkimo“ politiką. Prisijungusi LDK sąjungininką Novgorodą, Tverę ir ėmusi gvieštis Vilniui nepavaldžių rusų žemių, Maskvos valstybė pasivadino Kijevo Rusios įpėdine, o jos valdovas Ivanas III-asis – „visos Rusios valdovu“. Augant Maskvos užmačioms ir pretenzijoms į LDK sudėtyje buvusias stačiatikių rusėnų žemes, LDK neliko nieko kita, kaip mėginti atremti šios galingos valstybės ekspansiją.
Į lemtingą mūšį K. Ostrogiškio ir I. Čeliadnino kariuomenės stojo 1514 m. rugsėjo 8-osios rytą. Maskvėnai keletą kartų mėgino prasiveržti pro lietuvių gretas, bet buvo atmušti. Spėjama, kad lietuvių kariuomenė pergalę pelnė dėl gudraus taktinio triuko: rusams pradėjus supti lietuvių kariuomenę, Ostrogiškis liepė savo kariams atsitraukti ir maskvėnai vydamiesi lietuvius, pateko į lenkų artilerijos bei pėstininkų gniaužtus. Tad rusai buvo priversti trauktis. Pakrikusiai Čeliadnino vadovaujamai kariuomenei lemiamą smūgį sudavė lenkų bei lietuvių raitija. Priešininkai dar buvo persekiojami iki vidurnakčio. Skaičiuojama, jog žuvo apie 30 tūkstančių rusų karių, daugybė vadų buvo paimta į nelaisvę.
Algirdo Boso sukurto medalio averso centre puikuojasi Ostrogiškių giminės herbas, kuris medalio plokštumą tarsi vertikaliai padalija į dvi dalis. Ostrogiškių giminės herbas – tai vadinamasis leliwa (lelija) atmainos herbas, kuriame vaizduojama šešiakampė žvaigždė su pusmėnuliu apačioje. Kairėje averso pusėje pavaizduota jungtinė lietuvių ir lenkų raitija, dešinėje – besiblaškanti maskvėnų kariuomenė. Viršuje matyti iš debesų kyšanti Apvaizdos ranka, laikanti palmės šakelę ir laiminanti bei sveikinanti lietuvių kariuomenės pergalę. Apačioje palei monetos briauną pavaizduotas liepsnų laižomas Smolenskas. Pusračiu palei monetos briauną išoriniame žiede iškaldintas įrašas „ORŠOS MŪŠIS“ ir šio įvykio data „1514 • 09 • 08“.
© 2014, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
