Baltų žinyčios vartai

HERKUS KUNČIUS//

Tiek išmintingam, tiek ir menkesnių protinių sugebėjimų žmogui būdinga patikti ir nepatikti, norėti ar nenorėti. Vaikystėje nesinori maistingų košių, paauglystėje sutartu laiku pareiti namo, uoliai mokytis mokykloje, tuoktis ne iš meilės, puoselėti šeimyninę ištikimybę, tada skirtis etc. Neretai gyvenimą lydintys nenorai ir norai susipina į tokį neišnarpliojamą kamuolį, kad nebesupranti, ar to dar vis nori, o gal jau nebe. Vilniečiai, būdami neabejingi tiek materialiniams, tiek dvasiniams dalykams, taip pat visada ko nors nori ar nenori.

1.Tikras vilnietis niekada nesutiks, kad Neries krantinėje liktų skulptūra, jo paniekinamai vadinama „Vamzdžiu“.

Laikas iškalbingai parodė, kad emocijas keliančio vamzdžio, įžūliai autoriaus pavadinto „Krantinės arka“, vilniečiai itin nenori, todėl mieliau renkasi įsodintas parkuose verpstes ar pakelėje suręstą mūrinę tvorą, pravažiuojančiam simbolizuojančią šaunias tautos tradicijas bei anuomet kaimuose puoselėtą patvarumą.

2. Pasidairius po vietinę istoriją ir miesto topografiją, akivaizdu, kad vilniečiai norėtų šalia savęs matyti karalius ir kunigaikščius, tačiau labai nenorėtų matyti čia rezidavusio, apylinkėse medžiojusio, lėbavusio ir ištvirkavusio Žygimanto Augusto stovylos, nors jo abejotinos reputacijos sutuoktinę Barborą toleruotų.

3. Vilniečiai taip pat labai nenorėtų, kad Vilniaus universitetas vadintųsi svetimšalio karaliaus Stepono Batoro vardu, nors jo bedievio draugo ir karvedžio Kasparo Bekešo kalnas visiems atrodo savas ir mielas.

4. Tikri vilniečiai taip pat labai nenorėtų, kad iš Vizitiečių vienuolyno ir Švč. Jėzaus širdies bažnyčios išsikeltų metų metais atgailaujantys kaliniai ir jų patikimi sargai, nes ant kalno nuo pokario stūksantis kalėjimas kiekvienam miestiečiui iškalbingai primena, kad šiukštu išsižadėti „ligos, tiurmos ir ubago lazdos“.

5. Vilniečiai nenorėtų regėti ir atstatytos Vilniaus Didžiosios sinagogos Žydų gatvėje, juolab kad iki dabar toje vietoje veikia nors ne itin išvaizdus bei architektūros požiūriu saugotinas, tačiau, matyt, jaukus bei kupinas klegesio vaikų darželis. Galime tik nujausti, kokios žiniasklaidoje kiltų diskusijos, kiek būtų išlieta kraujo, kiek sugadinta nervų, kokie būtų pasitelkti argumentai ir kontrargumentai, kokie pasipiltų po straipsniais komentarai. Baisu net pagalvoti.

6. Tikras vilnietis už jokius pinigus ir niekada nesutiktų, kad koks piktavalis nedorėlis vieną dieną sugalvotų Vilniaus senamiesčio istorines gatveles pažymėti lentelėmis ne tik lietuviškai, bet ir kitų čia gyvenusių bei iki šiol gyvenančių tautų kalbomis.

7. Tačiau ypač baisus dalykas tikram vilniečiui būtų, jei koks nuo proto nušokęs konceptualistas menininkas, lemtingai paveiktas pilnaties, staiga sumąstytų, tarkim, Lukiškių aikštėje – čia stovėjusio Lenino vietoje – pastatyti dangų siekiančią raidę W. Tokiu atveju kai kuriems vilniečiams prireiktų ne tik validolio, bet ir morgo paslaugų.

Vis dėlto net ir tai dar nebūtų pats baisiausias dalykas tikram vilniečiui.

8. Tikra Sodoma ir Gomora vilniečiams būtų, jei vieną dieną visi vilniečiai – įskaitant pensininkus, vaikus, patriotus, tautines mažumas ir netikėlius – prabustų kauniečiais. Tada tai būtų pasaulio pabaiga, kurios niekam nelinkėtume.

15min.lt