0

Rudens lygiadienis 2014 m

rugsėjo 22, 2014 Kultūra, Renginiai

Rudens lygiadienis 2014 m. stos rugsėjo 23 d. 05 val. 30 min. Lietuvos laiku. Tai momentas, kai Saulė yra dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio Zodiaku) sankirtos taške. Tada visoje Žemėje, išskyrus ašigalių sritis, dienos trukmė beveik lygi nakties trukmei. Po lygiadienio Šiauriniame Žemės pusrutulyje prasideda astronominis ruduo. Paprastai lygiadienis būna rugsėjo 22-23 d. Iš tikrųjų tamsusis paros laikas prilygsta šviesiajam kiek vėliau, rugsėjo 25-26 d., mat šviesos spinduliai, eidami pro Žemės atmosferą tarsi pro kokį lęšį, lūžta ir šiek tiek pailgina šviesiąją paros dalį.
  Rudens lygiadienio metu Lietuvoje atgaivinamos senos pagoniškosios tradicijos – rengiamas šiaudinio ožio aukojimas. Šią dieną būdavo džiaugiamasi derliumi, dėkojama dievui Žemininkui ir jam aukojami gyvuliai. Šios dienos yra vienos iš pagrindinių metų laiko skaičiavimo sistemoje, sudarančioje kalendorių. Lietuvoje yra paleoastronomijos paminklų – akmenų, išdėstytų rytų-vakarų kryptimi, o tai sutampa su Saulės azimutais tekėjimo ar laidos metu per lygiadienius.  Įsigilinus į liaudies meno simbolius, taip pat aiškėja, kad baltų pasaulėjautoje lygiadieniai struktūrizuodavo laiką ir erdvę. Kasmet Vilniuje prie Karaliaus Mindaugo tilto vyksta muzikos ir ugnies apeigos.
Rudens lygiadienis
nijola-foto.
Juodkrantėje suliepsnos nendrinės skulptūros
Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, pirmadienio vakarą ant vandens suliepsnos nendrinės skulptūros. Taip Kuršių nerijoje švenčiamas rudens lygiadienis ir Baltų vienybės šventė. Per rudens lygiadienį, kai diena susilygina su naktimi, atsisveikinama su žiemoti iškeliaujančia saule. Seniau šią dieną būdavo kūrenami laužai, aukojama dievams. Tradicija lygiadienį pasitikti liepsnojančiomis nendrinėmis skulptūromis Gintaro įlankoje Neringoje gyvuoja daugiau nei 10 metų. Jos sukuriamos pavasario lygiadieniui, visą vasarą džiugina neringiškius ir kurorto svečius, o rudenį virsta ugnies skulptūromis. Šiemet keturių skulptūrų ekspoziciją ant vandens kūrė trys menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Viena iš jų yra net aštuonių metrų aukščio. Teigiama, kad nendrinės skulptūros daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos būna iš šiaudų.
Jurgitos Andriejauskaitės nuotr.

Jurgitos Andriejauskaitės nuotr.

Medžiaga panaudota iš
.balsas.lt,
astronomija.info,

© 2014, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.