Baltų žinyčios vartai

Analitikai spėja, kad Rusija bandytų Lietuvoje sukurti separatistinius regionus.

Vėliau per Kaliningradą ir Baltarusijos sieną jie permestų daugiau žmonių ir separatistų grupės smarkiai išaugtų. Tame chaose jau būtų neįmanoma atskirti, kur yra Lietuvos pilietis, o kur samdinys iš Rusijos“, – apie juodžiausią scenarijų kalbėjo pareigūnas.Tiesa, mūsų saugumu besirūpinantys pareigūnai pabrėžia, kad Lietuva yra nepalyginamai geresnėje situacijoje nei Ukraina. Ir ne tik todėl, kad esame NATO nariai.

Visų pirma, jiems nepavyko užvaldyti mūsų politinio elito ir kariuomenės bei VSD. Nepavyko mūsų visuomenėje įžiebti ir etninių konfliktų bei kritinės masės piliečių, kurie netiki Lietuvos valstybe, Europos Sąjunga ir NATO. Galiausiai, mūsų šalyje politinė situacija yra stabili, todėl nėra radikaliai nusiteikusių grupių, kuriuos ginklais norėtų kurti separatistinius regionus.

„Tai yra geriausias scenarijus – neleisti jiems įgyvendinti pirmosios fazės, neleisti užvaldyti informacinės erdvės. Neparuošus dirvos, būtų labai sunku Lietuvoje kariauti hibridinį karą“, – kalbėjo už mūsų šalies informacinės erdvės saugumą atsakingas pareigūnas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lietuvoje, priešingai nei Ukrainoje, nėra radikalių grupių, kurios ginklais galėtų kurti separatistinius regionus.

Aštuonių fazių Rusijos hibridinis karas

Pirmoji fazė: nekarinių, asimetrinių priemonių panaudojimas. Tai šiuo metu vykdoma Lietuvoje ir Baltijos šalyse – informacinis karas, kuriuo bandoma suformuoti Rusijai palankią politinę, socialinę, ekonominę ir karinę aplinką.

Antroji fazė: specialiosios operacijos, kuriomis bandoma suklaidinti politinius ir kariuomenės lyderius. Kol kas negalima teigti, kad Rusijos agresija prieš Lietuvą pasiekė šią fazę.

Trečioji fazė: Vyriausybės ir kariuomenės narių papirkinėjimas, bauginimas, apgaudinėjimas, o kartu – visiška valstybės svertų kontrolė. Šitą fazę Ukrainoje padėjo įgyvendinti V.Janukovyčius ir jo aplinka.

Ketvirtoji fazė: informacinėmis ir psichologinėmis priemonėmis paskleisti nepasitikėjimą visuomenėje ir destabilizuoti padėtį šalyje. Šioje fazėje eskaluojami grėsmingi valstybėje vidaus konfliktai ir pradeda kurtis separatistinės grupės.

Penktoji fazė: neskraidymo zonų aplink puolamą valstybę sukūrimas ir blokadų rengimas šalies viduje. Tai jau buvo įgyvendinta Pietryčių Ukrainoje – profesionalių karių remiami ginkluoti civiliai perėmė Donecko ir Luhansko bei dalies jų sričių kontrolę.

Šeštoji fazė: karinių veiksmų paskatinimas, plataus masto žvalgyba ir ardomųjų užduočių įgyvendinimas. Naudojamos visos kariuomenės rūšys, formos ir metodai, įskaitant ir specialiųjų operacijų pajėgas, kurios vadovauja ginkluotiems civiliams. Taip pat naudojama artilerija, žvalgyba iš kosmoso, pramoninis, kibernetinis ir slaptųjų tarnybų šnipinėjimas. Karas Ukrainoje jau pasiekė šią fazę.

Septintoji fazė: informacinių operacijų kombinacija. Naudojamas plataus masto elektroninis karas, erdvėlaivių operacijos, karinės oro pajėgos, kurios veikia kartu su labai tiksliai pataikančia tolimojo šaudymo artilerija. Naudojami naujo pavyzdžio ginklai, kurie skleidžia mikrobangas, radiaciją ir šaudo nemirtinais biologiniais užtaisais.

Aštuntoji fazė (vienintelis etapas, kai naudojamas konvencinis karas): likusių pasipriešinimo taškų ir priešo dalinių sunaikinimas. Naudojamos visos kariuomenės rūšys – nuo karių ir specialiųjų operacijų pajėgų iki bombardavimo artilerija, raketomis ir karine aviacija.