0

Stintų šventei besirengiantis pajūris vienija jėgas

sausio 24, 2015 Miestai, Renginiai

Stintų šventei besirengianti Palanga vienija jėgas su neringiškiais – ketvirtadienį penki Stintų ordino riteriai atvyko į Nidą, kur, susitikimo su šio kurorto vadovais metu, į Stintų ordino riterius buvo inauguruoti Neringos meras Darius Jasaitis bei Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Natalija Lisovskienė.

ve.lt nuotrauka

ve.lt nuotrauka

Ši žaisminga atrakcija – ne tik pasirengimo artėjančiai Stintų šventei Palangoje dalis, bet ir pirmas svarbus žingsnis, žengtas abiejų kurortų kultūros srities darbuotojų, siekiant susitelkti bendram siekiui, kad pajūrio regionas turistams taptų dar patrauklesnis.

Pasak Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininko Nerijaus Stasiulio, patirtis rodo, jog siekiant sudominti turistus, kurie, kaip žinia, atostogauja ne dieną ar dvi, o savaitę ir ilgiau, verta jiems pateikti ne pavienių miestų, o bendrą viso regiono renginių paketą. Ypač tai pasakytina apie pajūrį. „Turime unikalią pajūrio gamtą bei čia esančius patrauklus turistinius objektus – Gintaro muziejų Palangoje, delfinariumą Klaipėdoje, Neringos įžymybes ir kita, tačiau, siekdami į regioną privilioti kuo daugiau svečių, neišnaudojame visų galimybių. Neabejoju, jog sinchronizuodami skirtinguose miestuose vykstančias panašaus turinio šventes, papildydami vieni kitus, žinią apie pajūrio regioną paskleisime gerokai plačiau, nei dirbdami pavieniui“, – sakė Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkas.

Stintų šventė Palangoje bei „Stintapūkis“ Nidoje, N. Stasiulio teigimu – puiki galimybė bendromis jėgomis pristatyti pajūrio regioną vienijantį žvejiškąjį paveldą. „Palangoje Stintų šventė rengiama jau dvyliktus metus, prieš keletą metų į Stintapūkį“ pakvietė ir Neringa. Susidomėjimas šiomis šventėmis kasmet vis labiau auga, ir tai rodo, jog verta abiejų miestų kultūrininkams sutelkti jėgas, kad dvi savo turiniu panašios šventės ne konkuruotų tarpusavy, o – priešingai – praturtintų viena kitą bei į pajūrį priviliotų kuo daugiau pramogautojų“, – kalbėjo N. Stasiulis.

Todėl dalyvauti vasario 14 d. Palangoje vyksiančioje Stintų šventėje Palangos kultūrininkai pakvietė ir neringiškius. Po savaitės, vasario 21-ąją, numatomas atsakomasis vizitas – savo programą palangiškiai atveš į Neringoje vyksiančią „Stintapūkio“ šventę.

Stintų ordino riteriu ketvirtadienį tapęs Neringos meras D. Jasaitis teigė būtinai atvyksiąs į Stintų šventę Palangoje. „Man didžiulė garbė tapti šio ordino nariu ir taip prisidėti prie žvejybos tradicijų garsinimo. Džiugu, kad pajūrio regiono savivaldybės vienijasi pristatydamos unikalų šio krašto paveldą ir tokių, bendradarbiavimą liudijančių iniciatyvų kasmet vis daugiau“, – teigė D. Jasaitis.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus taip pat akcentavo, jog bendri kelių miestų projektai – labai sveikintina iniciatyva. „Svarbu, kad pajūrio savivaldybės mato bendrą strategiją tiek dėl kultūrinių renginių, tiek ir kitais klausimais, tokiais kaip skrydžių geografijos iš Palangos oro uosto plėtra, bendri regiono pristatymai turizmo parodose ir kita. Dirbdami ranka rankon, pasieksime geriausių rezultatų, siekdami padaryti pajūrio regioną dar patrauklesnį tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių turistams“, – sakė Š. Vaitkus.

ve.lt

stinta

Kūnas verpstės pavidalo, padengtas plonais, lengvai slenkančiais žvynais. Apatinis žandas platus ir atsikišęs. Nugara rusvai žalia, pilvas baltas, šonai sidabrinės spalvos, su mėlynu atspalviu. Yra riebalinis pelekas. Žanduose ir ant liežuvio aštrūs dantys. Šviežia žuvis turi specifinį, aštrų, panašų į agurkų kvapą. Neršto metu stintų kūnas pasidengia spuogeliais. Mėgsta gerai prisotintą deguonies vandenį. Jos paprastai laikosi viršutiniuose vandens sluoksniuose; stipriam vėjui pučiant arba temperatūrai krintant, nusileidžia gilyn arba arti pakraščių ieško užuovėjos. Stintų jaunikliai minta smulkiais vėžiagyviais, o suaugusios stintos, be jų, dar minta dugno gyvūnija, naikina taip pat savo ir kitų žuvų jauniklius ir kiaušinius.

stinta, stinteleStintos mėgsta gilias vietas ir vandenį gerai prisotintą deguonies. Laikosi paprastai viršutiniuose vandens sluoksniuose, bet temperatūrai krintant ir stipriam vėjui pučiant, nusileidžia gilyn arba ieško užuovėjos arti pakraščių.

Neršia balandžio – gegužės mėnesiais. Lipnius, smulkius ikrelius leidžia ant smėlėto, žvirgždėto dugno ir ant augalų. Stintų ikrus labai naikina pūgžliai. Lietuvos vandenyse gyvena dvi stintų formos – didstintė ir stintelė. Kai kas mano, kad Kuršių mariose šios dvi stintų formos yra ta pati, tik skirtingo amžiaus didstintė.

Jauniklės maitinasi vėžiagyviais, o suaugusios dar minta ir dugnine gyvūnija, naikina savo ir kitų žuvų jauniklius, ir ikrus. Neršto metu nesimaitina. Dėl maisto stintos konkuruoja su aukšlėmis ir seliavomis. Bet ežeruose, kur sutinkamos visos šios trys žuvų rūšys, tarp jų konkurencija sušvelnėja, kadangi aukšlės laikosi arti vandens paviršiaus, stintos vengia šiltesnio vandens ir eina gilyn, o seliavos paprastai gyvena daugiau, negu 10 metrų gilumoje.

stintosStintų priešai yra starkiai, ešeriai, lydekos, vėgėlės, unguriai, vandeniniai paukščiai, ir varnos. Vasaros metu dažnai galima pastebėti, kaip ešeriai persekioja jauniklių stintų būrius.

Ledams ištirpus, stintos plaukia į Nemuną, dažniausiai pro Skirvytę. Neršto metu stintų susirenka labai dideli būriai. Anksčiau, gaudant traukiamaisiais tinklais, per vieną tinklo patraukimą per viena traukimą jų būdavo pagaunama netgi keletas tonų.

Stintos greit atstato savo išteklius, todėl jos ir žvejojamos didesniais kiekiais, ypač stintelės, kurios lytiškai subręsta labai anksti. Stintų atžvilgiu žvejams yra žinomi geri ir blogi metai, tai galima paaiškinti tuo, kad jų gyvenimas palyginus su kitomis žuvimis yra trumpas ir jos neršia dažniausiai vieną ir tik retais atvejais keletą kartų gyvenime, todėl veistis nepalankiomis sąlygomis, kuomet išsirita mažas jauniklių kiekis (pvz.: dėl vandens lygio svyravimo nerštavietėse, vėlyvo pavasario ir kitų sąlygų pasikeitimo), jau artimiausiais metais jų sugavimas labai krenta, o esant palankiems veisimosi metams — jų vėl labai greit padaugėja.

Lietuvos vandenyse aptinkamos dvi stintų formos: didstintė – Osmerus eperlanus eperlanus (L.) ir stintelė – Osmerus eperlanus eperlanus m. spirinchus Palias. Manoma, kad Kuršių mariose šios dvi stintų formos yra ta pati, tik skirtingo amžiaus didstintė.

stintaDidstintė – tai jūrinė stintos forma, užtinkama mažesnio druskingumo jūrų plotuose, ypač arčiau upių žiočių. Turi gerai išsivysčiusius dantis.  Randama Europos pakraščiuose pradedant šiaurės vakarų Ispanija, prie pietinės Anglijos, toliau palei Daniją ir Norvegiją, pagaliau yra daugelyje Baltijos jūros vietų, iš kur daug jų plaukia į Nevą, Kuršių marias ir i Nemuną. Nemunu pasiekia Sovietską ( Tilžę ) ir Smalininkus, Nevoje aptinkama apie Leningradą.

stinta vasaraDidstintė dažniausiai užauga 15-20 cm ilgio ir 20-35 g svorio, kartais pasitaiko iki 30 cm ilgio ir 75 g svorio. Trijų metų amžiaus didstintės yra apie 15 cm ilgio, šešių metų amžiaus – apie 19cm. Gyvena iki 9 metų amžiaus. Subręsta trečiaisiais ketvirtaisiais gyvenimo  metais. Vislumas – nuo 9 000 iki 40 000 ikrelių.

Stintelė – tai ežerinė stintos forma. Jos dantys silpnai išsivystę. Kūnas yra pilkai  mėlynas ir beveik permatomas. Lietuvoje užtinkamos dideliuose ir giliuose ežeruose, tokiuose kaip Baluošas ir Asveja, Kuršių mariose, o pavasarį ir Nemuno žiotyse. Stintelėms tinka  daugelis Lietuvos ežerų, tačiau dėl raidos ypatumų dabar stintelių ne visur yra. Jas patartina įveisti ten, kur gyvena starkiai, kadangi pastebėta, jog ten kur yra stintelių jauniklių, ten ypač gerai auga starkių jaunikliai, o kur gausu stintų ir aukšlių – stambesnieji starkiai. Stinteles veisti nesunku, tačiau jų veisimui ypatingas dėmesys neskiriamas.

stintosPirmaisiais gyvenimo metais turi 6-8 cm ilgio ir 2-3 g svorio. Pagaunamos stintelės esti 15-18 cm, kartais 20 cm ir didesnės, ir sveria 30-40 g, retai net iki 80 g. Didelės stintelės yra Lušos, Dubingių, Aiseto ir kituose ežeruose. Subręsta stintelės antraisiais trečiaisiais gyvenimo  metais.

Stinta gaudoma nuo birželio iki lapkričio mėnesio, geriausia gaudyti anksti rytą ir vėlai vakare. Ji žvejojama 2-2,5 m gylyje. Tinkamiausia žvejoti plūdine. Masalas – maži sliekai, nereidos, žuvies mėsos gabaliukai. Geriausia žvejoti upokšnių intakuose, akmenuotose įlankelėse.stintu zvejyba

Taip pat labai sėkmingai stinta gaudoma ir žiemą, nuo ledo, giliose vietose, naudojant tam tikras sistemėles. Gaudoma ne tik giliuose ežeruose, tačiau ir Kuršių mariose. Sistemėlės stintoms naudojamos įvairiausios, tačiau visos jos kažkuom panašios: svoris ar blizgė apačiojeir aukščiau 2-3 trumpi pavadėliai su kabliukais ar avižėlėmis. Stintinė sistemėlė būna iki 0,5-4m, ir kiekvienas žvejas ją tobulina savaip, pavyzdžiui: daug diskusijų kyla, ar reikia naudoti florescuojančius masalus, ar naudoti paprastus kabliukus, ar rišti avižėles.

Stinta – Osmerus eperlanus, didstintė, stinta, stintelė, stinte,  smelt, kuore, muikku, Bűzös lazacok, корюшка, кереха,корешок, нагыш.

 

poledinė

stintų žvejyba žiemą

Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose.

Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba silpnai.

stintosKo gi reikia stintininkui? Visas stintų žvejybos „arsenalas“ tai paruoštos meškerėlės, atsarginės avižėlės, kabliukai, valai, žvejo dėžutė (kartu naudojama kaip kėdė), grąžtas, graibštelis ledui iš eketės išgriebti, lentelė masalo pjaustymui, aštrus peilis.

Meškerėlei imamas lengvas trumpas žieminis spiningėlis su sargeliu, arba visai paprasta žieminė meškerėlė. Pirmuoju atveju yra žymiai patogiau tai, kad ant spiningėlio dedama beinercinė ritė ir stintas traukiant iš didesnio gylio – nesupainiojamas valas, greičiau ir paprasčiau ištraukiama, o užkibus stambesnei žuviai, ypač Kuršių mariose vėgėlei ar didesniam ešeriui, panaudojus valo atsargą ritėje, nenutraukiamas valas, žuvis nuvarginama ir ištraukiama. Tačiau žieminė meškerėlė yra žymiai pigesnė, tad stintas gaudant vieną kart per metus taupumo sumetimais naudojama ir ji. Dar svarbu kad meškerėlė neturėtų ranka liečiamų metalinių dalių, kadangi priešingu atveju labai šąla rankos.

Gaudant ežerines stintelės, ant meškerėlės ritės užvyniojama iki 50m 0,12 – 0,14mm valo. Stintelės gaudomos gilesniuose sluoksniuose 15-20m, o kartais net 30-40m gylyje. Gaudant Kuršių mariose valas imamas storesnis 0,2-0,25mm storio, čia dažniausiai gaudoma 4-5m gylyje, kartais šiek tiek giliau, tad ir valo atsargos reiks mažiau. Storesnis valas imamas dėl to, kad Kuršių mariose be stintų užkimba ir stambesnės žuvys, užkibti gali stambokas ešerys, vėgėlė ar kita žuvis kuri plono valo sistemėlę tiesiog nutrauks. Aišku kuo plonesnis valas tuo mažiau baidysis žuvis.sistemele stintoms

Apačioje valo kabinamas švinas arba blizgutė. Kabinant blizgutę, ant jos galima ištraukti gražių ešerių, ypač keletą kartų „padaužius“ dugną, tarpuose tarp stintų kibimų. Kuršių mariose svoris kabinamas iki 20-25gr, tose vietose kur yra didesnė srovė net iki 30-40gr, gaudant ežeruose 6-12gr.

10-15cm virš svorio ant trumpų 3-5cm ilgio pavadėlių, kas 15-20 cm kabinami 3-7 kabliukai arba avižėlės. Pavadėlis prie pagrindinio valo rišamas taip, kad pavadėlis ne kabėtų o būtų nukreiptas į viršų. Priešingu atveju kabliukai liesis prie pagrindinio valo, pinsis ir trukdys stintai praryti masalą. Kabliukai rišami 12 numerio, patartina su ilgesniais koteliais, avižėlės – dažniausiai fosforuojančios (švytinčios tamsoje) arba blizgios. Gaudant naktį rišamos fosforuojančios avižėlės, taip jos pastebimos. Rišamų kabliukų skaičius priklauso nuo paties žvejo. Didesnis kabliukų skaičius – reikia daugiau įgūdžių, dažniau supainiojamas valas, tačiau ir didesnė tikimybė pataikyt į tą gylį kuriame stintos plaukioja. Vienaip ar kitaip, ištraukus sistemelę iš eketės ir iškėlus ranką, svoris neturi siekt ledo, nes kitaip greit viskas susipainios. Daug kas pataria rišti 3-4 vienetus kabliukų, kai kam pakanka ir dviejų.

Ant kabliuko ar avižėlės dažniausiai kabinamas pjaustytos žuvies gabaliukas (5-7mm kubelis), musės lerva, lašinio gabaliukas ar uodo trūklio lerva, kai kurie žvejai užkabina tiesiog blizgančios folijos skiautelę. Žuvies gabaliukas – masalui naudojama ta pati pagauta stinta, kai kas sako kad kuojos ar karšiuko gabaliukas stintoms yra skanesnis, na kaip kam labiau patinka. Užkabinus uodo trūklio lervą, ją labai greitai stinta nuėda, ir sunkiau žuvį užkirsti.

stintos einaDažniausiai stintos gaudomos palei patį dugną, kiek aukščiau jo ir tik retais atvejais tokia stintų žūklė būna nerezultatyvi. Tokiu atveju reikėtų bandyti stintas gaudyti aukščiau esančiuose sluoksniuose.

Galima teigti kad stintos turi savo mėgstamus povandeninius kelius, kadangi stintos metai iš metų gaudomos tuose pačiuose stintų žūklės plotuose. Tame plote kuriame būriuojasi stintos būna prigręžta daug ekečių. Žuvingiausias stintomis eketės nesunku iškart pastebėti – apie jas būna ištryptas sniegas, matosi stintų žvynai, būna prikritę pripjaustyto stintinio masalo – stintų gabaliukų.

Gaudant stintas, meškerė laikoma rankose arba dedama ant ledo prie eketės, kartas nuo karto ją kilstelint ar pavirpinant. Kiekviena žuvis labiau ima judantį masalą, todėl esant silpnam kibimui reikėtų dažniau jį pavirpinti. Tačiau esant geram kibimui to visiškai nereikia. Stintos plauko būriais, tad atplaukus jų būriui, reikia tinkamai išnaudoti trumpą kibimo laiką, o nustojus kibti laukti vėl atplaukiant. Jeigu gaudysite keliomis meškerėmis, tai stenkitės eketes gręžti viena toliau kitos, nes užkibusi stinta smarkiai blaškosi ir dažnai supina abiejų meškerėlių valus.

Užkirsti žuvies smarkiai ir energingai nereikia, kadangi stintos lūpos silpnos ir galima ją išplėšti. Traukiant reikia nė kiek neatleisti valo, kadangi pakirtus, kabliuko įsmigimo vietoje atsiranda žaizda, platesnė už kabliuko barzdelę, ir nors kiek atleidus valą žuvis paprasčiausiai atsikabina.

zvejosvetaine.lt

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.