Lukšiai – kūrybingų menininkų ir veiklių miestelėnų kuriamas Suvalkijos perlas
Saulius Tvirbutas\\
Artėjant Kovo 11-ajai 15min.lt nutarė pasižvalgyti po Lietuvą. Kokie pokyčiai per ketvirtį amžiaus įvyko ten, kur dažniausiai neužklysta nei televizijos kameros, nei politikai. Šeštadienį skelbėme reportažą iš Dusetų, o štai dabar – Šakių rajone esantis Lukšių miestelis. Būtent Lukšių miestelis pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje parodė, kas yra tikroji savivalda – įkūrė savo komunalinio ūkio tvarkymo organizaciją, pastatė darželį, mokyklą, turėjo savo biudžetą. Nors dabar daug kas kitaip, bet miestelis vis tiek kasmet gražėja, o šalia esantis dvaras iš vaiduoklio virto ištaigingais rūmais su dideliu parku, kur vyksta menininkų plenerai, verda kultūrinis gyvenimas.
Lukšiai, turintys apie 1,6 tūkst. gyventojų, driekiasi šalia Kauno – Šakių plento. Pravažiuojantiejis atkreipia dėmesį į gražų parką su daugybe skulptūrų, tvenkiniu, tinklinio aikštele. Kitoje kelio pusėje, miestelio aikštėje trykšta fontanai, vasarą klombose žydi gėlės. Jaukiame miestelyje nekilnojamojo turto kainos netgi didesnės nei rajono centre Šakiuose.
Kalvis, palikęs sostinės šurmulį
„Lukšių apylinkės yra mano gimtinė. Prieš metus atsikėliau čia iš Vilniaus, kur gyvenau ir kūriau daug metų. Lukšiuose labiau jaučiu gamtą, mėgaujuosi ramybe“, – kalbėjo Zyplių dvaro dirbtuvėse kalviaujantis Mindaugas Lažauninkas.
Lukšių bendruomenė turtinga menininkais: čia kuria tautodailininkas Vidas Cikana, Rigimantas Stanaitis, Edvardas Mačaitis, Eglė Kurcikevičienė, Valdas Paukštys. Jų dėka miestelis nuolat praturtėja tiek vietinių, tiek atvykstančių menininkų dirbiniais.
„Kol čia neapsigyvenau, per nepriklausomybės laikotarpį kaskart atvažiuodamas matydavau, kaip keičiasi Lukšių veidas: ten, kur buvo stotelė, iškilo koplyčia, pelkėtoje laukymėje sukurtas parkas“, – pasakojo M.Lažauninkas.
Tapę laisvi sukūrė ir laisvą seniūniją
Lukšių seniūnas Vidas Cikana Lukšiuose gyvena nuo 1981 m. ir yra tikras miestelio patriotas. 1990 m., kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, jis tapo Lukšių apylinkės viršaičiu ir iš peties ėmėsi diegti naujoves. Menininkui, turinčiam įgimtų energingo vadybininko savybių, daug kas klojosi kaip iš pypkės.
„Tada viskas kūrėsi iš naujo, atsirado daug galimybių įgyvendinti neįprastas idėjas. Turėjau tikslą Lukšius paversti vieta, kur žmonės turėtų tikrą savivaldą, savarankiškai tvarkytųsi, o valdžia būtų tikras pagalbininkas kiekvienam lukšiečiui. Tada pavyko įkalbėti Seimą suteikti Lukšiams išimtinį statusą – galėjome turėti savo biudžetą, organizuoti visas būtinas komunalines paslaugas“, – prisimena V.Cikana.
Lukšiai per privatizaciją prarado vaikų darželį, kuris iki tol priklausė kolchozui. „Reikėjo sugalvoti, kur tėvai galėtų palikti 70 vaikų. Įkūrėme savo darželį. Jis ir dabar veikia. Perėmėme ir mokyklos valdymą, įkūrėme komunalinių paslaugų organizaciją, kuri rūpinosi ir vandens tiekimu, ir gatvių priežiūra, želdiniais“, – pasakojo V.Cikana.
Vėliau panašiai besitvarkančių seniūnijų kaip Lukšių ėmė rastis ir daugiau.
„Tačiau bėgant laikui pradedama taikyti vis daugiau instrukcijų, reglamentų, centralizuojamos valdymo funkcijos. Pavyzdžiui, netekome komunalinės įmonės, vandentiekio paslaugas perėmė „Šakių vandenys“ ir paslauga iškart pabrango. Rajono valdžia uždarė ir mūsų pastatytą mokyklą šalia esančio Liepalotų kaimo“, – apgailestavo V.Cikana.
Šaltinis: 15min.lt
© 2015, viršaitis. All rights reserved.