0

Katedros požemių ekspozicijoje – pirmoji holograma

balandžio 2, 2015 Miestai, Muziejai, Sostinė Vilnius

Bažnytinio paveldo muziejus inovatyviais edukaciniais sprendimais atnaujino Vilniaus katedros požemius – katedros istorijos ir archeologijos ekspoziciją papildė vaizdo projekcijos ir holograma, pristatančios čia palaidotų Lietuvos valdovų portretus. Itin vertingam katedros požemių eksponatui – miniatiūrinei XIV a. pab. sidabrinei statulėlei – sukurta speciali holograma, atkurianti galimą, bet šiandien nematomą viso objekto, relikvijoriaus, vaizdą. Tai pirmoji holograma Lietuvos muziejuose.

Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr. / Projekcija Vilniaus katedros ir varpinės rekonstrukcija

Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr. / Projekcija Vilniaus katedros ir varpinės rekonstrukcija

Ekskursijos pradžioje požemių lankytojus pasitinka žaismingos istorinės rekonstrukcijos, pristatančios Vilniaus katedros ir varpinės pastatų kaitą nuo XIII a. iki šių laikų.
1387 m. krikštijant Lietuvą buvo įsteigta Lietuvos vyskupija su katedra Vilniuje. Manoma, jog pastatas buvo paprasto, keturkampio plano, su bokštu vakarinėje pusėje.

Pirmoji Vilniaus katedra (Jogailos)

Pirmoji Vilniaus katedra (Jogailos)
Gana greitai katedra sudegė, jos atstatymu rūpinosi didysis kunigaikštis Vytautas. Naujoji bažnyčia, perstatyta gotikos stiliumi, buvo gerokai didesnė nei buvusioji, o jos pagrindiniai konstrukciniai elementai iki pat mūsų dienų išliko katedros „griaučiais“.
Vėliau dėl įvairių priežasčių šventovė dar keletą sykių perstatyta, joje pėdsakus paliko renesansas, barokas, galiausiai naujais drabužiais apvilko klasicizmas.
Sovietmečių sunaikintos fasado skulptūros atgavus Nepriklausomybę buvo atkurtos.
Alfredo Girdziušo nuotr./Per Arkikatedros atšventinimo iškilmes žmonės rinkosi ir Katedros aikštėje

Alfredo Girdziušo nuotr./Per Arkikatedros atšventinimo iškilmes žmonės rinkosi ir Katedros aikštėje

Pastato stiliaus ir tūrio pokyčius vaizdingai perteikia specialiai šiam projektui kurtos iliustracijos.

Didžiausioje ir vaizdingiausioje požemių patalpoje, kapitulos kriptoje, pasitelkus šiuolaikines technologijas, virš vieno seniausių ir vertingiausių eksponatų, – sidabrinio 2 cm dydžio XIV a. pab. angeliuko, – iškyla trimatė holograma. Tai aliuzija į neišlikusį relikvijorių, kurio viena kojele, tikėtina, ir buvo subtilus ant kelių klūpintis angeliukas, rankose laikantis skydą su Vilniaus katedros kapitulos herbu.

Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr./Holograma Vilniaus katedros požemiuose

Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr./Holograma Vilniaus katedros požemiuose

Katedros požemiai – vieta, kurioje laidoti žymiausi LDK asmenys. Po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtame Karališkajame mauzoliejuje juos primena animuoti valdovų atvaizdai. Vaizduojami mauzoliejuje palaidoti: Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, karalienės Barbora Radvilaitė ir Elžbieta Habsburgaitė,  Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza (mauzoliejuje stovi urna su karaliaus širdimi ir vidaus organais). Taip pat pristatomi Vytautas Didysis, kurio palaikų buvimo vieta tebėra viena įdomiausių katedros požemių mįslių, ir karalaitis Kazimieras – šventasis Lietuvos globėjas, kurio relikvijos saugomos koplyčioje virš mauzoliejaus.

Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr./Lietuvos valdovų projekcijos mauzoliejuje

Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr./Lietuvos valdovų projekcijos mauzoliejuje

Šaltinis: 15min.lt

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.