Kaip atrodytų baisiausia SGD terminalo avarija?
balandžio 27, 2015 JŪRA-UOSTAI, Laivyba
Klaipėdos savivaldybės administracija viešam svarstymui pateikė AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD)terminalo išorės avarinio plano projektą.
SCHEMA. Raudonai žymima zona, kurioje didžiausio įmanomo incidento atveju kilus gaisrui būtų fiksuojamas šimtaprocentinis mirtingumas, žalioje toks gaisras sukeltų „negrįžtamus pakenkimus sveikatai“, o mėlyna – maksimali galimo pavojaus poveikio zona. Pastarojoje žmonės, esantys atviroje erdvėje, stipriai nudegtų, galimi ir mirtini atvejai, o pastatuose, laivuose, už uždangų poveikis žmonėms šioje zonoje būtų minimalus.
Jame akcentuojamas didžiausią poveikio zoną apimantis scenarijus, kai dėl teroro akto, diversijos ar kitų tyčinių priežasčių pažeidžiamas pilnai pakrautų dviejų SGD talpyklų sandarumas ir išsilieja iki 58,8 tūkst. kub. m SGD. Tokiu atveju maksimali galimo pavojaus poveikio zona siekia 1 340 metrų.
Technologiniame SGD terminalo procese dalyvauja dvi cheminės medžiagos, klasifikuojamos Europos Sąjungos direktyvose kaip pavojingos – suskystintos gamtinės dujos ir propanas. Jos naudojamos laivo saugyklos dujinimo įrenginiuose. Hidraulinė alyva, naudojama aukšto slėgio dujų platformoje, neklasifikuojama kaip pavojinga.
SGD prisilietus prie odos galima nušalti, nes jų temperatūra siekia -163 laipsnius. Taip pat tokiu atveju galimas šiluminio spinduliavimo arba sprogimo poveikis.
Didelės pramoninės avarijos metu kilęs gaisras SGD degant paviršiumi, jei jos neužsidega vietoje dėl uždelsto užsidegimo nuo nutolusio šaltinio, gali sukelti „ugnies kamuolio“ efektą (tūrinį gaisrą). Kaip grandininės reakcijos efektas gaisro poveikio zonoje gali kilti antriniai gaisrai.
Gaisro metu šimtaprocentinis mirtingumas numatomas 301 metro atstumo esančioje zonoje (37,5 kW/kv. m šiluminis spinduliavimas). Į ją patenka tik pats terminalas, uosto akvatorija ir labai maža šiaurinė Kiaulės Nugaros salos dalis.
Laive „Independence“ nuolat gyvena ir dirba visa įgula – 27 žmonės, kurie budi ir ilsisi pamainomis, pagal kapitono patvirtintą grafiką, atitinkantį laivo statutą ir tarptautines konvencijas. Įgula keičiasi kas 6 mėnesius, vadovaujantis personalas – kas 10 savaičių. Krantinėje nuolatinių darbuotojų nėra, laikinai būna iki 6 žmonių – laivo švartuotojai, technologinės įrangos priežiūros meistrai. SGD terminalo objektus nuolat saugo 8 Viešosios policijos apsaugos tarnybos pareigūnai.
Maksimali gaisro poveikio zona (5 kW/kv. m) siekia 798 m. Tokiu atstumu toks gaisras sukeltų „negrįžtamus pakenkimus sveikatai“. Ši zona jau apima dalį Smiltynės, daugiau nei pusę Kiaulės Nugaros salos, šiaurinę dalį Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos Jūrų perkėlos (ro-ro) terminalo, „Klaipėdos Smeltės“ šaldytų produktų terminalą, dalį UAB Birių krovinių terminalo teritorijos ir 107-119 uosto krantinių teritorijas.
Pliūpsnio grėsmės zona siekia iki 1 340 m vėjo kryptimi. Ji apima dar daugiau Smiltynės, minėtojo „Klasco“ terminalo teritorijų, beveik visą gyvenamąją teritoriją tarp Žūklės, Tinklų, Dusetų ir Skirvytės gatvių, garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ teritoriją, tęsiasi beveik iki geležinkelio, kertančio Rusnės ir Nevėžio gatves, šiaurinė jos dalis siekia dalį „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo. Šioje zonoje žmonės, esantys atviroje erdvėje, stipriai nudegtų, galimi ir mirtini atvejai. Teigiama, kad pastatuose, laivuose, už uždangų poveikis žmonėms šioje zonoje būtų minimalus.
Gaisro poveikio zonoje suskaičiuoti 200 aplinkinių gyventojų ir gretimų įmonių darbuotojų, o pliūpsnio grėsmės zonoje – 600.
AB „Klaipėdos nafta“ ne kartą yra akcentavusi, kad didesnių avarijų SGD terminaluose iki šiol nėra buvę. Esą SGD pramonė pasižymi ypatingu saugumu, patvirtintu ilga infrastruktūros ir transporto plėtojimo istorija, siekiančia daugiau nei 40 metų. Pasauliniu mastu esą nėra fiksuota incidentų, dėl kurių būtų žuvę žmonės ar būtų padaryta žala gamtai.
Informacija
SGD laive-saugykloje esantys pavojingi įrenginiai: SGD krovimo vamzdynas, saugyklos, lanksčios krovos žarnos jungimui prie SGD dujovežio, technologinio proceso padavimo į dujinimo įrenginius vamzdynas, SGD siurbliai, dujinimo įrenginiai, nugaravusių dujų tvarkymo sistema.
Į terminalą atplaukiančiuose SGD dujovežiuose pavojingais įrenginiais laikomi krovimo vamzdynas, saugyklos, SGD siurbliai ir nugaravusių dujų tvarkymo sistema.
Krantinėje, aukšto slėgio dujų platformoje taip pat yra pavojingų įrenginių. Tai – aukšto slėgio dujų vamzdynai, aukšto slėgio dujų perdavimo rankovės.
Dujų apskaitos stotyje pavojingais įrenginiais laikomi aukšto slėgio dujų vamzdynai, dujų filtrai ir matavimo įrenginiai.
Su visu plano projektu galima susipažinti ČIA
„Vakarų ekspreso“ inf.
© 2015, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
