0

Lietuves santuokai užsieniečiai nusiperka už 4 tūkstančius svarų

balandžio 27, 2015 Lietuviai užsienyje

GABRIELĖ VIČYTĖ\\

Į Jungtinę Karalystę plūsta tūkstančiai migrantų, neretai – nelegaliai. Siekdami išvengti deportacijos šie žmonės bando apeiti įstatymus. Vienas populiarėjančių būdų – fiktyvios santuokos. Prekiautojai žmonėmis atsiveža moteris į Jungtinę Karalystę iš Rytų Europos ir parduoda jas priverstinei santuokai. Moteris už jungtuves gali gauti iki 15 tūkstančių svarų. Ne išimtis ir lietuvaitės – į ANGLIJA.today redakciją kreipėsi tautietė, gavusi pasiūlymą už 4 tūkstančius svarų  susituokti su užsieniečiu.

Wikimedia nuotr. / Užfiksuotas momentas iš fiktyvios santuokos Oksforde

Wikimedia nuotr. / Užfiksuotas momentas iš fiktyvios santuokos Oksforde

Vieni populiariausių pirkėjų – nelegalūs imigrantai iš Azijos – nori „įsigyti“ žmonas iš Europos idant galėtų gauti Jungtinės Karalystės vizą. Fiktyvios santuokos vyrams, kuriems gresia deportacija, sudaromos su Europos Sąjungos šalių pilietėmis, suteikia teisę gyventi Jungtinėje Karalystėje be apribojimų. Negana to, moterims sumokama dar didesnė suma, jei šios fiktyviam jaunikiui pagimdo vaiką, nes tai esą palengvina vizos gavimo procesą.

Ištekintai moteriai liepė pasidaryti abortą

Tiesa, Didžiajame Mančesteryje neseniai kilo skandalas, kai policijos pareigūnai vykdydami kratą areštavo aštuonis vyrus ir tris moteris Rochdale, Oldham ir Cheetham Hill miesteliuose. Sąmyšį sukėlė pareigūnų gautas skambutis apie nėščią slovakę, kuri, kaip buvo pranešta, gyveno nelaisvėje su azijiečiu. Moteris laukėsi vaiko ne nuo fiktyvaus sutuoktinio, todėl buvo įkalbėta pasidaryti abortą, jog galėtų pagimdyti atžalą azijiečiui. Angliškai nekalbanti moteris buvo nuvežta į The Royal Oldham ligoninę, kur jai turėjo būti atlikta nėštumo nutraukimo procedūra. Tačiau medicinos testai atskleidė, jog dvidešimtmetė slovakė laukėsi ilgiau nei 25 savaites, o tai reiškia, jog atlikti abortą šiuo periodu neleistina.

Moteris papasakojo policijos pareigūnams, jog tapo priverstinės santuokos auka dar šių metų liepos mėnesį. Gegužę į Jungtinę Karalystę atvykusią moterį Lutono oro uoste pasitiko vyras, kuris ją iš pradžių nuvežė į Londoną. Vėliau moteris buvo perkelta į Rochdale miestelį, kur priverstinai ištekinta už 38-erių metų vyro pagal šventąjį islamo įstatymą Šariatą.

Tirdami šį įvykį, pareigūnai atskleidė, jog standartinė kaina, norintiems „nusipirkti“ moterį, yra 3 tūkst. svarų. Vyrai, norintys ne tik fiktyvios žmonos, tačiau ir naujagimio, moka didesnę sumą – 10-15 tūkst. svarų. Pastarasis atvejis suteikia neva didesnę garantiją teisėtai įsitvirtinti šalyje.

Šio atvejo tyrėjų teigimu, per pastaruosius metus Mančesterio regione užfiksuota 400 fiktyvių santuokų, kurios vietinei ekonomikai kainavo 15 mln. svarų. Skaičiuojama, kad apie 15 tūkst. iš 173 tūkst. civilinių santuokų Anglijoje ir Velse yra fiktyvios. Didesniuose miestuose, kur santuokų daugiau, apgavysčių esą dar daugiau – trečdalis santuokų gali būti suklastotos.

Už surastą nuotaką – 200 svarų

Nelegalių santuokų verslas klesti ir tarp Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių. Imigrantė Vida pasakojo neseniai gavusi pasiūlymą sudaryti fiktyvią santuoką su užsieniečiu. Moteris kreipėsi į redakciją baimindamasi, jog patiklios, iš fiktyvios santuokos pasipelnyti bandančios lietuvaitės nepakliūtų į spąstus, kuomet merginos ne tik negauna pinigų, bet būna įtraukiamos ir į sekso vergiją.

Į lietuvę Vidą kreipėsi tautietė Gabija, kuri patikino, jog fiktyvi santuoka Lietuvoje net negaliotų ir buvo raminama, jog apie tai niekas iš artimųjų nesužinotų. „Nesvarbu, kad Lietuva priklauso Europos Sąjungai. Norint, kad ši santuoka galiotų Lietuvoje, reikėtų susituokus kreiptis į Lietuvos ambasadą Londone su prašymu įregistruoti šią santuoką. To niekas nedaro, ypač tie, kurie sudaro fiktyvias santuokas, nes nėra jokio įstatymo, numatančio, kad būtina tai padaryti“, – taip aiškino pasiūlymą fiktyviai susituokti pateikusi tautietė.

Tiesa tokia, jog remiantis Lietuvos įstatymais, kiekvienas Lietuvos pilietis apie bet kurį pasikeitimą jo civilinėje būklėje (santuoką, vaikų gimimą ar mirtį) privalo pranešti Lietuvos institucijoms, tad ir užsienyje sudarytos santuokos turi būti registruojamos. Tiesa, konsulinis skyrius neturi galimybių priversti žmones tai daryti. Nemaža dalis lietuvių dėl nežinojimo ir manydami, jog pakanka JK išduoto santuokos dokumento, nepateikia šios informacijos.Užsieniečiams (į jaunikius dažnai besiprašantys – indai, turkai bei pakistaniečiai) reikalinga tik formali santuoka tik dėl dokumentų, idant gautų vizą. Todėl, pasak lietuvės Gabijos, susituokus pavardės ar paso keisti nereikėtų. Kaip nurodė moteris, vyras už tai merginai sumokėtų 4000 svarų. Nelegalaus moterų ištekinimo verslu užsiimanti lietuvė taip pat patikino, jog visas procesas užtruktų 3-4 sav., ir visi pinigai esą būtų sumokėti per šį laiką.

„Gyventi kartu nereikėtų. Vaikinas taip pat apmoka visas vestuvių išlaidas, skiria papildomai pinigų merginai joms pasiruošti. Neišsiskyrus reikia išbūti vienerius metus. Po metų gali išsiskirti, kad vaikinui nebenutrauktų vizos, – pasakojo lietuvė. Ji taip pat patikino, jog tik panorėjusi mergina galėtų bet kada išsiskirti. Tiesa, to daryti esą neprireiktų. „Vaikinas suinteresuotas laikytis sąlygų, sumokėti pinigus ir nedaryti jokių nesąmonių, nes nepraėjus metams laiko santuokoje jam gali būti nutraukta viza ir jo visas darbas nueitų per nieką“, – porino lietuvė.

„O gal pažįsti ką nors, ką tai domintų? draugę ar kokią kaimynę? Už surastą žmogų – 200 svarų, – intrigavo moteris. – Pinigai sumokami iki vestuvių, jokių apgaulių ar atsiskaitymų po vizos. Viskas saugu, nes visus dokumentus, kuriuos reikia išsiųsti po vestuvių dėl vizos tvarko advokatas. Taip pat vaikinas moka advokatui papildomai 2000 svarų už sutartį, kuri apsaugo jaunuosius nuo to, kad jų santuokos negalėtų atvažiuoti tikrinti ar kartu gyvenate, ar ne, todėl teisiškai niekas negali įrodyti santuoka tikra ar ne.“

Tokioms „avantiūroms“ pasiryžusios moterys turėtų žinoti, jog už fiktyvias santuokas Jungtinėje Karalystėje gresia griežtos bausmės. Vis populiarėjančios azijiečių ir rytų europiečių jungtuvės kruopščiai tikrinamos. Todėl fiktyvių vedybų organizatoriai tam skiria daug laiko, pavyzdžiui, prie prašymų išduoti vizas ir padirbtų dokumentų prideda jaunavedžių nuotraukas, kuriose įamžintos suvaidintos porų gyvenimo scenos.

Prieš metus šalyje atgarsio sulaukė atvejis, kuomet fiktyvią santuoką įregistruoti bandė lietuvė ir alžyrietis. Kardifo registro tarnybos darbuotojams jaunavedžiai pasirodė įtartini, todėl kilus abejonėms, apie juos buvo pranešta Pietų Velso policijai bei pasienio tarnybai. Klasta buvo išaiškinta ir „sutuoktiniams“ skirta 15 mėnesių kalėjimo bausmė, po kurios abu asmenys turėjo būti deportuoti iš šalies.

Naujas būdas apeiti įstatymus – „įgaliotosios vedybos“

BBC atliktas tyrimas paviešino populiarėjantį naują būdą pasipelnyti – suvaidinti priesaiką tos pačios lyties asmeniui. Esą fiktyvių jaunavedžių, kurie neva yra homoseksualūs, pareigūnai taip kruopščiai netikrina – vardan tolerancijos. Vienas rumunas pasigyrė, kad jo gauja neva jau surengė dešimtis fiktyvių homoseksualių santuokų. Vyras britų žurnalistams atskleidė, jog nelegalams siūlo išeitį – už 10 tūkst. svarų susituokti su tos pačios lyties asmeniu ir šiuo būdu apmulkinti Jungtinės Karalystės migracijos pareigūnus.

Dar vienas užsieniečių naudojamas būdas apeiti Jungtinės Karalystės imigracijos įstatymus – vis dažnėjantis piktnaudžiavimas „įgaliotosiomis vedybomis“ (angl. proxy marriage). Vadinamosios „įgaliotosios vedybos“ – tai vedybos, kuriose vienas ar abu sutuoktiniai tiesiogiai nedalyvauja, o juos atstovauja įgalioti asmenys.

Jungtinės Karalystės imigracijos tarnybos atstovų teigimu, daugeliu „įgaliotųjų vedybų“ atvejų sutuoktiniai būdavo Jungtinėje Karalystėje, o jų santuoka įvykdavo užsienyje, dažniausiai – kitame žemyne. Įprastai tokiose vedybose vienas iš sutuoktinių būdavo Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės pilietis, galintis be apribojimų gyventi Jungtinėje Karalystėje, o kitas – ne Europos valstybės pilietis.

Tiesa, iš susituokusiųjų šiuo būdu vizos išduotos tik nedidelei daliai asmenų. 80 proc. „įgaliotųjų vedybų“ Jungtinėje Karalystėje nebuvo pripažintos teisėtomis. Pavyzdžiui, Nigerijos piliečiui, vedusiam slovakę, buvo atsisakyta suteikti Jungtinės Karalystės rezidento kortelę, nes „įgaliotosios vedybos“ Nigerijos valdžios institucijose buvo įregistruotos tik po 17 mėnesių joms jau įvykus. Tiesa, šalies Vidaus reikalų ministerija iki šiol nėra tiksliai nustačiusi, kiek nelegalių imigrantų pateko į šalį, pasinaudoję tokiomis vedybomis.

ANGLIJA.today

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.