viršaitis
gegužės 11, 2015
Įstatymai, Šventės, Valstybė
Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos laida „Savaitė“
Indija ir Kolumbija – šalys turinčios daugiausiai šventinių dienų. Europoje su 15-ka švenčių pirmauja Suomija. Ir nors Lietuva nuo jos nė diena neatsilieka, trys šventės nuolat sutampa su sekmadieniais, todėl mums lieka 12 papildomų laisvadienių per metus.
Tai – Jungtinių Valstijų konsultacijų įmonės „Mercer“ duomenys, kurie taip pat rodo, kad dažniausiai šalys švenčia Naujus Metus, su valstybingumu ir nepriklausomybe susijusias datas, Kalėdas bei tarptautinę darbininkų dieną, gegužės pirmąją. Visas šias šventes mini ir Lietuva, o pridėjus dar ir keletą kitų, švenčiame gerokai dažniau nei kai kurios Europos šalys. Todėl jau senai netyla svarstymai: ydinga ši praktika daug švęsti, ar nieko blogo?
Egidijaus JANKAUSKO nuotr
Kasmet kyla diskusijų – daug ar mažai švenčia lietuviai? Švenčių šalininkai teigia – reikia daugiau – ir pila pasiūlymus dėl papildomų nedarbo dienų per Didijį penktadienį, siūlomos savaitės trukmės atostogos tarp Kalėdų ir Naujųjų, Vytautinės ar Vėlinės. Tuo metu skeptikai tikina, kad lietuviai ir taip per daug ilsisi. Seime vėl svarstytas siūlymas iš šventinių dienų sąrašo išbraukti Jonines ir gegužės pirmąją. Pasak projekto autorių, JonInių šventės tradicijos, kaip šokinėjimas per laužus, paparčio žiedo paieškos, vyksta vakare, tad visa nedarbo diena nereikalinga, o gegužės pirmoji tapo elito švente.
„Visos parduotuvės, centrai dirba, o pažiūrėkite kaip Belgijoje, Prancūzijoje – tą darbo, gegužės pirmąją nedirba niekas išskyrus budinčias tarnybas.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Antanas Matulas
Daugiau niekas. Ir tie žmonės, darbininkai, išties gali išreikšti save ar mitinguose, ar solidarizuodamiesi kituose dalykuose“, – sako Seimo narys Antanas Matulas.
Nors siūlymas išbraukti šventes, palaikymo nesulaukė, A. Matulas trauktis neketina. Parlamentaro planuose – siūlyti kolegoms priimti draudimą gegužės pirmąją dirbti visoms įstaigoms be išimties. Seimas šventinių dienų klausimą svarsto nebe pirmą kartą. Prieš beveik
dešimtmetį buvo priimtas sprendimas šventines dienas, sutampančias su savaitgaliais, perkelti į darbo dieną, tačiau ši tvarka vėliau panaikinta, nes esą trukdė verslui stabiliai dirbti. Pramonininkai sako, kad nuolatiniai siūlymai mažinti ar didinti šventinių dienų skaičių, mažų mažiausiai keisti.
„Matyt, Nacionalinio partijų susitarimo reikėtų, kur būtų vos keli žodžiai: „Šalin rankas ir sprendimus nuo kalendoriaus“. Didžiausia politikų problema, kad jie nepažiūri į visą metų kalendorių – jeigu jie mato šventes, tai nemato atostogų ir priedų. O susidarius bendrą vaizdą lengviau priimti racionalius sprendimus ir pirmiausia suvokti, kad mes esame lyderiai ne tik Europoje bet vieni iš lyderių ir pasaulyje pagal nedarbo apmokamų dienų skaičių“, – pabrėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas dr. Gediminas Rainys.
G.Rainio teigimu, verslas prisitaikė ir sunkumų dėl papildomų laisvadienių nėra, tačiau šventinė diena, vien dėl darbo užmokesčio, kainuoja brangiau
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Gediminas Rainys
nei įprasta darbo. Juk yra įmonių, kurios turi dirbti ir per šventes, pavyzdžiui, teikiančios transporto ar komunalines paslaugas. Todėl valstybės sektoriuje papildoma našta tenka biudžetui, komunaliniame – persikelia į paslaugų tarifus, o privačiame mažėja indėlis į investicijas.
Pramonininkų viceprezidentas skaičiuoja: Lietuvoje kasmet atostogaujame 28-ias dienas, papildomos kelios prisideda už didelį darbo stažą, mažiausiai vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį gauna tėvai auginantys vaikus. Yra ir kitų priedų: rugsėjo pirmoji ar iki dvejų metų trunkančios mokamos motinystės atostogos.
„Kodėl, pavyzdžiui, nepasiūlius alternatyvos, nekeičiant to kas dabar yra, pavyzdžiui, pradėti dirbti iš namų, gauti tris ketvirtadalius sodros pašalpos ir tuo pačiu dirbti, užsidirbti sau, ir uždirbti valstybės, ir sodros biudžetams papildomų lėšų?“, – kėlė idėją dr. G. Rainys.
Kiek vienas laisvadienis kainuoja valstybei? Apie 30 milijonų eurų. Tačiau šis skaičius labiau teorinis. Pasak ekonomistų, tiksliai suskaičiuoti praradimus sunku.
Yra sektorių, kurie dėl perteklinio atostogų skaičiaus gali nukentėti, bet, pavyzdžiui, paslaugų sektorius dėl laisvadienių tik laimi – išauga maitinimo, pramogų paslaugas teikiančių įmonių apyvarta. Pasak „Swedbanko“ vyriausiojo ekonomisto, kai kurių šalių patirtis rodo, kad atostogos ar trumpesnė darbo diena tik padidina
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Nerijus Mačiulis
dirbančiųjų produktyvumą. Tuo įsitikino eksperimentus atlikusios Švedijos, Vokietijos, Meksikos įmonės.
„Visose šiose situacijose gautas tas pats rezultatas – produktyvumas, pavyzdžiui, kitaip tariant, per vieną darbo valandą sukuriama pridėtinė vertė nesumažėjo ir kai kuriais atvejais netgi padidėjo. Nes žmonės, žinodami konkrečias savo funkcijas, kurias turi atlikti per metus ar ilgesnį laikotarpį, jas ir atlikdavo“, – sako N. Mačiulis.
Mačiulis įsitikinęs, kad 21-jo amžiaus ekonomika skiriasi nuo 20-jo, kai pridėtinė vertė priklausydavo nuo to, kiek valandų žmogus prastovėdavo prie konvejerio. Šiais laikais produktyvumas gali būti sutelktas į dvi valandas per dieną ar dvi dienas per savaitę, todėl neverta sureikšminti darbo dienos ar atostogų trukmės. Esą geriausias pavyzdys – Švedija, kur nacionalinių švenčių ir laisvadienių daug, tačiau ši šalis – viena produktyviausių pasaulio valstybių.
Bėda tik ta, kad Lietuva ne Švedija, produktyvumu neprilygsta, o šventę supranta labai paprastai.
Peticijos autorė Dalia Urbanavičienė
Dėl Rasos (Joninių) išsaugojimo švenčių dienų sąraše
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respuiblikos Seime užregistruotas įstatymo projektas „Dėl Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo“ Nr. XIIP-1833, kuriuo siūloma tradicinę kalendorinę lietuvių šventę Rasas (Jonines) birželio 24 d. išbraukti iš švenčių dienų sąrašo. Ši šventė Lietuvoje turi labai senas tradicijas, paminėta dar XIII a. šaltiniuose (1262 m. Ipatijaus metraštyje), yra svarbiausia vasaros šventė tradiciniame kalendoriuje. Lyginant su kitomis šalimis, kuriose žinoma vidurvasario šventės tradicija, lietuviškoji Rasos šventė (seniau dar vadinta Kupolių švente, po krikščionybės įvedimo – Joninėmis) pasižymi ypatingu papročių turtingumu, įvairove ir įprasminta simbolika. Tuo mūsų šventė gerokai pralenkia kitas Europos šalis, išskyrus tik kitą baltų žemę – Latviją, kurioje iki šiol gyvuoja tradicija švęsti Lyguo ir Janio šventes. Lietuvoje Rasos šventė pasižymi dar viena išskirtine reikšme, susiformavusia pastaraisiais dešimtmečiais: būtent nuo šios šventės atgaivinimo 1967 m. prasidėjo ryškų rezistencinį pobūdį įgavęs folklorinis judėjimas Lietuvoje, vėliau tapęs bene didžiausiu visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje, kurio dėka vėliau kilo „dainuojamoji revoliucija“, padėjusi Lietuvai atgauti nepriklausomybę.
<…>
Žiūrėti daugiau ir pasirašyti galite čia
© 2015, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
