0

10 įspūdingų Lietuvos vietų, kurias šią vasarą būtinai turite aplankyti

gegužės 25, 2015 Gamta, PARKAI

>Rūta Levickaitė,\\

Lietuvoje saulė dažnai šviečia blankiau nei Turkijoje ar Graikijos salose, tačiau čia turime tokių vietų, kur galima atrasti tikrąjį gamtos žavesį: pelkes, į kurias galima įbristi nesušlapus kojų; urvus, kuriuose gyvena barsukai, o dabar kyštelti nosį gali ir žmonės; eglę, kurios viršūnę kadaise be gailesčio nupjovė prajodamas net pats Napoleonas, ir vieną ilgiausių tiltų visoje Europoje. Ir tai tik maža dalelė to, kuo mes galime didžiuotis.

… Visi šie objektai yra valstybės saugomose teritorijose.

Smegduobė „Barsuko ola“ (Biržai)

Barsuko ola/ Biržų regioninio parko nuotr.

Barsuko ola/ Biržų regioninio parko nuotr.
© VSTT nuotr.

Tai, kad Biržai nuo seno garsėja karstinėmis įgriuvomis, ko gero, niekam nebuvo paslaptis. Tačiau, kiek tiksliai tokių smegduobių yra atrasta, žino nedaugelis. Žinomiausi urvai yra keturi. Ketvirtasis atrastas ne taip ir seniai, tačiau jį beveik metus laiko speleologai laikė paslaptyje.

Bijota, kad po urvą palandžioti ar kitaip jį ištyrinėti sumanę smalsuoliai jam nepakenktų ir patys nenukentėtų. Tačiau visų smalsumo patenkinimui Biržų regioninio parko direkcija įrengė naują pažintinį taką, kuriuo vaikštinėjant galima pamatyti daug įdomių dalykų.

„Barsuko olos“ pavadinimas, kaip šmaikštauja parko darbuotojai, kilo ne dėl to, kad čia „prasmego“ barsukas, o todėl, kad šios smegduobės urve buvo rasta, kaip manoma, šio žvėrelio paliktų lankymosi ženklų. Šiuo metu smegduobės ilgis siekia apie 32 metrus, jos plotis – iki 15-16 m, o giliausia vieta – 3,5 metro.

Lankytojams įrengtas pažintinis takas vingiuoja 2,5 ha ploto teritorijoje, prasideda jis nuo visiems gerai žinomų smegduobių „Geologų duobė“ ir gamtos paveldo objekto „Lapės ola“, po to keliaujama prie smegduobės „Barsuko ola“ ir toliau išsidėsčiusių kitų smegduobių.

Pojūčių takas (Panevėžio rajonas)

Pojūčių takas/ Krekenavos regioninio parko nuotr.

Pojūčių takas/ Krekenavos regioninio parko nuotr.
© VSTT nuotr.

Besilankantiems Krekanavoje, verta užsukti į Pojūčių taką. Šis Krekenavos regioniniame parke įrengtas takas tęsiasi 500 metrų ir turi 12 atokvėpio stotelių. Kiekvienoje tako stotelėje žadami skirtingi pojūčiai.

„Kiekvienoje stotelėje teks skirtingos užduotys. Išbandysite vėjo stiprumą sūpuoklėse, kursite savo muzikinę melodiją, basomis išbandysite skirtingus žemės paviršius, pajusite medžio energiją medinėje lovoje, paklausysite gamtos garsų klausyklėje, išmėginsite natūralų medžio masažą, palaipiosite laipynėje, pabuvosite ant pantoninio liepto, atsipūsite poilsiavietėje bei gerai praleisite laiką besigrožėdami Nevėžio slėnio peizažu“, – intriguoja Panevėžio turizmo informacijos centro svetainėje pateikta informacija.

Indijos piliakalnis (Šilalės rajonas)

Indijos piliakalnis (CC-SA/ Andrjusgeo nuotr.)

Indijos piliakalnis (CC-SA/ Andrjusgeo nuotr.)© Creative Commons

Neiškeldami kojos iš Lietuvos galite pabuvoti Indijoje. Pasirodo, kad Šilalės rajone turime Indijos kaimą ir Indijos vardu pavadintą piliakalnį. Vietos apylinkėse jis vertinamas kaip geologinė, archeologinė ir mitologinė vertybė. Pasakojamuose padavimuose aiškinama, kad šį piliakalnį supylė milžinas, pats palygino kalno šlaitus milžiniškais delnais ir piliakalnio viduje įsirengė sau namus. Tačiau ilgai juose negyveno ir patraukė laimės ieškoti kitur.

Ant Pagramančio regioniniame parke esančio piliakalnio kadaise stovėjo Karšuvos žemių pilis Pūtvė, kurią XIV amžiuje sudegino kryžiuočiai. Piliakalnio pavadinimas kildinamas iš seno baltiško žodžio „indija“, reiškiančio „žemės gilumą“.

Septyniolikos kamienų eglė, vadinama Raganų šluota (Pagėgiai)

Raganų šluota

Raganų šluota © VSTT nuotr.

Besižavintiems neįprastų formų medžiais, tikrai verta užsukti į Rambyno regioninį parką, kurio teritorijoje auga septyniolikos kamienų eglė. Įdomu tai, kad anksčiau kamienų ji turėjo net 18, tačiau 2007 metų rudenį, iškritus šlapiam sniegui, vienas kamienas neatlaikė svorio ir lūžo. Šios eglės kamieno apimtis maždaug vieno metro aukštyje yra 5,1 m. Bendras aukštis – 31 metras. Manoma, kad eglė gali būti 130 metų senumo.

Apie eglės atsiradimą pasakoja kelios legendos, perpintos istoriniais faktais. Žmonės sako, kad kažkada dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo.

Nuo seno vietos gyventojai šią eglę vadindavo Didžiąja egle. Raganų eglės vardu šią eglę pavadino profesorė, žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė, nes jai šis medis pasirodė panašus į raganų šluotą. Tokiu būdu Didžioji eglė buvo pervadinta į Raganų eglę.

Akmenų rūžos pažintinis takas (Kelmės rajonas)

Akmenų rūžos takas

Akmenų rūžos takas © VSTT nuotr.

Apie 1,3 km besitęsiančiame pažintiniame take lankytojai gali pasigrožėti originaliomis skulptūromis ir instaliacijomis. Žemės paviršiuje esantys įspūdingi rieduliai buvo suformuoti traukiantis ledynmečiui.

Tytuvėnų regioniniame parke, Užpelkių botaniniame zoologiniame draustinyje atidarytas Akmenų rūžos (ruožo) takas unikalus ne tik gamtine, bet ir menine prasme. Garsūs Lietuvos skulptoriai iš akmenų sukūrė originalias skulptūras ir instaliacijas.

Vietiniai žmonės seniai žinojo, kad draustinio miškuose guli akmenų ruožai, todėl nuo seno juos vadino „rūžomis“.

Garsūs skulptoriai parke improvizavo akmenų tema. Akmenų rūžos pažintiniame take galima išvysti Kęstučio Musteikio akmenis su ženklais, Kazio Venclovo skulptūrą „Svarelis“, Jono Gencevičiaus kompoziciją „Žemės daiktai“, Gintaro Mikolaičio „Mechanizmus“, Mindaugo Jurėno „Mūro eskizą“ ir kitas skulptūras.

Mūšos tyrelio pelkė (Joniškio rajonas)

Mūšos tyrelio pelkė

Mūšos tyrelio pelkė © VSTT nuotr.

Jei pelkę įsivaizduojame kaip vietą, į kurią be guminių batų geriau nė nekišti kojos, Mūšos tyrelio pelkė jus nustebins. Joje įrengtas pažintinis takas leidžia pelkę pereiti visiškai sausomis kojomis.
Žagarės regioninio parko teritorijoje esantis pažintinis takas yra patekęs į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas, kurio ilgis siekia kiek daugiau nei 3 km (3605,87 m).

Pelkėje veši nemažai saugomų augalų rūšių: baltijinė ir siauralapė gegūnė, raktažolės pelenėlės, paprastoji tuklė. Čia gyvena ir nemažai retųjų paukščių: dirviniai sėjikai, tikučiai, pilkosios gervės, tetervinai, apsistoja migruojančių baltakakčių ir želmeninių žąsų būriai. Draustinyje stebima lūšis, sutinkamas vilkas, baltasis kiškis, retų vabzdžių ir roplių rūšys.

Svilės šaltiniai (Kelmės rajonas)

Svilės šaltiniai

Svilės šaltiniai © VSTT nuotr.

Ši vieta – ir magiška, ir paslaptinga. Čia birželį pražysta lietuviškosios orchidėjos gegūnės, o ant šaltinio akmenų gyvena vabzdžiai, kurių Lietuvoje nepamatysi niekur kitur – arktinės apsiuvos, mėgstančios itin švarų vandenį. Svilės šaltiniai užima 1,8 ha plotą – tai per šimtas šaltinio akių, iš kurių išteka nemažas kiekis požeminio vandens.

Senoliai tikėjo, kad šaltinių vanduo turi ypatingų galių, padeda pasveikti. Todėl ir Svilės šaltiniai laikomi stebuklingais, žmonės jų vandenį dažnai naudoja ne tik maistui gaminti, bet ir įvairioms ligoms gydyti.

Salako pažintinis takas (Zarasų rajonas)

  salako-pazintinis-takas-is-virsaus-68036190

Salako pažintinis takas iš viršaus © VSTT nuotr.

Gražutės regioniniame parke įrengtas pažintinis takas tęsiasi beveik 5 km. Juo einantiesiems žadami malonūs akiai vaizdai – nuo apžvalgos bokštelio galima pasigrožėti Luodžio ežero panorama, stebėti miško ir vandens paukščius. Taip pat lankytojai savo akimis pamatys aliuvinį mišką, galės susipažinti su jo ekosistema, vandens, pievų, miško gyvūnija bei augalija.
Įdomu tai, kad atvykę į parką jame gali išvysti ir aukščiausią akmeninę bažnyčią visoje Lietuvoje.

Lyduvėnų tiltas (Raseinių rajonas)

Lyduvėnų geležinkelio tiltas

Lyduvėnų geležinkelio tiltas © VSTT nuotr.

Tai ilgiausias (599 m) ir aukščiausias (42 m) Lietuvos tiltas, nutiestas per Dubysą ir jos slėnį. Tai buvo vienas didžiausių medinių tiltų Europoje, tilto iki antrojo pasaulinio karo kaip technikos stebuklo atvykdavo pasižiūrėti iš įvairių Lietuvos vietų, – tiek traukiniu, tiek arkliais kinkytais vežimais.

Per karą tiltas buvo susprogdintas, vėliau rekonstruotas. Medines konstrukcijas pakeitė metalinės. Įdomu tai, kad Dubysos regioniniame parke esantį tiltą yra apipynusios legendos, kurios teigia, kad anksčiau lyduvėniškiams nereikėjo laikrodžių – apie laiką jie spręsdavo pagal pravažiuojančius traukinius.

Merkinės bokštas (Varėnos rajonas)

Merkinės apžvalgos bokštas

Merkinės apžvalgos bokštas © youtube.com

Norintiems atsidurti lyg tarp dangaus ir žemės atsirado puiki vieta tai išbandyti. Merkinėje iškilo vienas aukščiausių Lietuvoje apžvalgos bokštų, kurio viršutinė apžvalgos aikštelė įrengta net 25 metrų aukštyje. Panašų vaizdą būtų galima pamatyti maždaug iš devynių aukštų namo.

Nebijantiems aukščio tai puiki galimybė pasižvalgyti po apylinkes ir pasigrožėti atsiveriančiomis įspūdingomis gamtos panoramomis: Nemuno kraštovaizdžio draustiniu, tekančiu Nemunu ir jame stūksančia Pastraujo sala. Už upės slėnio tolyn į horizontą vilnija miškai, taip pat matyti ir dalis Merkinės senamiesčio.

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.