0

Kova su Stalino žole: ką bedarytum – rezultato nėra

liepos 17, 2015 Augalija

Zinaida Paškevičienė\\

Sosnovskio barščiai – piktybiniai augalėliai, prieš 65 metus atvežti į Lietuvą iš Kaukazo ir pavadinti floros tyrinėtojo Dmitrijaus Sosnovskio garbei. Dar jie vadinti Stalino žole, esą būtent jis įžvelgė šio augalo maistingąsias savybes pašarui.

Praėjus keletui dešimtmečių atsipeikėta nuo sovietų agronomų užmojų, skatinusių maišyti Sosnovskio barščius į silosą. Deja, per vėlai – gajos piktžolės karaliauja laukuose, pakelėse, sodybose ir net braunasi į miškus. „Treti metai kariaujame: nupjauname, deginame, naikiname. Jeigu nebūtume naikinę, tai čia būtų žmogaus aukščio jų miškas“, – tikina Biržų r. Būginių girininkas Alvydas Daubaras. Ne vienas Lietuvos kaimelis, o ypač Rokiškio rajonas, apaugęs Sosnovskio barščiais.
Anksčiau dėl įspūdingos augalo išvaizdos žmonės augindavo juos sode, o bitininkai galvojo, kad iš barščio bitės surenka daug medaus. Mažai kas žinojo, kad augalų liesti negalima. Sosnovskio barščiai veikia kaip lietuviška rūta – jo sultyse yra medžiagų, kurios, patekusios ant odos, sukelia nudegimą.
Pjaunantiems žolę, einantiems per Sosnovskio barščius reikia labai saugotis arba nesusigundyti iš storo augalo kamieno išdrožti vaikams dūdelių. „Sugalvojo vyrai vaikams pripjauti skudučių: pjauna vieną – išbando, pjauna antrą – išbando, kol pajuto, kad dega aplink burną. Grįžo labai gražiai „nubučiuoti“, visi veidai aplink burną, aplink nosį jau buvo nudegę“, – pasakoja Biržų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė.

LRT TV laida „Labas rytas, Lietuva“, www.lrt.lt

sosnovskio_barstis

SOSNOVSKIO BARŠTIS (lot. Heracleum sosnowskyi) – viena iš Lietuvoje augančių invazinių barščių rūšių. Tai salierinių šeimos pašarinis augalas. Manoma, atvežtas apie 1950 metus iš Kaukazo, kaip ekspermentinis silosinis augalas. Gausūs smulkūs žiedai labai nektaringi, juos lanko daug įvairių vabzdžių, daugiausia musių, tačiau bitės barščio žiedų beveik visiškai nelanko, nes joms šis nektaras nuodingas.

Sosnovskio barštis – vienas iš labiausiai stelbiančių kitus augalus, pastebėta, kad jo kaimynystės nenori niekas, po juo išnyksta netgi žolė.

Nuo 2001 m Lietuvoje įtrauktas į kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Tačiau šiam įsakymui (sąrašui) netekus galios, šiuo metu Sosnovskio barštis yra įtrauktas į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą ir turi būti kontroliuojamas ar naikinamas vadovaujantis invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarka.

Ir jei žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai nenaikina piktžolių, pasirodo jiems gali būti taikomos netgi sankcijos dėl neprižiūrimų plotų (įspėjimas arba piniginės baudos).

Lietuvoje užauga iki 5 m aukščio. Stiebas status, tvirtas, apaugęs plaukeliais, šakotas. Šaknis liemeninė, iki 60 cm skersmens, labai tvirta. Lapai 50–60 cm ilgio. Žiedyno plotis gali būti iki 0,5 m. Žydi liepą–rugsėjį. Sėklas išbarsto rugpjūčio-spalio mėnesiais.

Sosnovskio barštis plinta labai sparčiai, yra gan sunkiai išnaikinamas, vienas augalas subrandina vidutiniškai 20-100 tūkst. sėklų, kurias išbarsto net 4 metrų spinduliu. Be to, augalas puikiai atželia iš šaknų, net jei pjaunamas kelis kartus. Užaugina iki 10 cm storio šaknį, kuri giliai, iki 60 cm lenda (ar gal auga) į žemę.

Augalo lapai, kaip jau minėta maistingi, tinka šerti gyvulius, bet žmonėms yra kenksmingas augalas, reikia saugotis augalo sulčių, nes jose kaupiasi medžiagos didinančios odos jautrumą saulės šviesai, todėl oda, jei ant jos patenka augalo sulčių, gali parausti bei gan smarkiai nudegti. Gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus – iššoka vandeningos pūslės, kurios dažnai plyšta ir sunkiai gyja arba gali atsirasti rudos pigmentinės dėmės, kurios gali ilgai išsilaikyti. Panašų poveikį turi ir kiti Lietuvoje augantys augalai – jonažolė, rūta.

Gyvuliams, ėdantiems Sosnovskio barštį, jis paprastai nekenkia, kadangi jų odą dengia kailis, todėl saulės šviesa jų odos nepasiekia. Daugiausia tikėtina jog gali nukentėti gyvuliai turintys baltą kailį, kadangi jų oda turi mažai melanino ir neapsaugota nuo UV.
Sosnovskio barštis | Heracleum sosnowskyi
Sosnovskio barščio naikinimas

• Herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas (4,0-6,0 l/ha.).
• Mechaninis būdas – augalus nupjaunant, jiems dar nepradėjus žydėti.
• Gilusis arimas (iki 24 cm. gylio).

Kovoti su sosnovskio barščiais naudojant herbicidus reikia pradėti anksti pavasarį, kol augalai maži (iki 20-30 cm.). Jeigu nupurškus herbicidais dalis augalų išlieka ir atauga, maždaug po 30 dienų purškimą būtina pakartoti.

Tačiau vertėtų nepamiršti, herbicidų negalima naudoti vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse ir kitose teisės aktais saugomose ir draudžiamose zonose.

Purškti galima ir roundapu, kurio dozė turi būti dviguba.

Sosnovskio barštis | Heracleum sosnowskyi

Kaip purkšti? – purkšti reikia esant ramiam ir sausam orui. Nevertėtų purkšti, kai karšta, esant aukštesnei nei 20 laipsnių temperatūrai, nes augalas puikiai prisitaikęs ir užpurkštą preaparatą tiesiog nugarina nuo savęs.

Jei augalai siekia apie 50 cm. aukštį, herbicidai jau gali būti neveiksmingi, tokiu būdu patariama sosnovskio barščius naikinti, juos nupjaunat. Žinoma ne vieną kartą, atžėlus ir vėl pjauti ir neleisti jiems žydėti. Prie to, dar vertėtų ir iškapoti jų šaknis, jas reikėtų nukirsti 10 cm. gylyje. Iškirstas šaknis reikia sunaikinti, nes sosnovskio barštis puikiai atželia ir iš šaknų.

Trečias paminėtas būdas, tai vietas, kuriose išplitę šie kenksmingi augalai giliai suarti (iki 24 cm. gylio), yra manoma, kad tokiame gylyje sėklos jau negali sudygti.

Svarbiausia naikinant kaip ir bet kurias kitas piktžoles, reikia neduoti augalui subrandinti sėklų, nes kuo mažiau augalų, tuo lengviau su jais kovoti.

Apsauga, kovojant su sasnovskio barščiu

Vertėtų nepamiršti, kad tai itin kenksmingas augalas, todėl naikinant reikėtų tinkamai save apsaugoti:

• vilkėti tik neperšlampamus drabužius.
• mūvėti pirštines.
• užsidėti akinius.

O jei visdėl to, pateko ant odos augalo sulčių, nedelsiant nuplauti vandeniu su muilu ir kuo skubiau kreiptis į gydytojus.

Finansinė parama

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą, žemės savininkai gali dalyvauti ir vienoje iš Kraštovaizdžio tvarkymo programos veiklų – „Sosnovskio barščio naikinimas“, kurios tikslas – sustabdyti invazinio svetimžemio augalo – Sosnovskio barščio – plitimą, šalinant pavojų žmogui apsinuodyti ar kitaip nukentėti nuo kenksmingo šios augalų rūšies poveikio.

Pareiškėjai privalėtų kasmet nušienauti, nupurkšti herbicidais Sosnovskio barščio sąžalynus (plotas nemažesnis kaip 0,1 ha), neleidžiant šiems augalams plisti bei pasiekti didesnį kaip 50 cm aukštį.

Šaltinis: walnuts.lt

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.