0

Kuo mūsų organizmui svarbus selenas?

liepos 28, 2015 MEDICINA

Lietuva gali didžiuotis derlingomis žemėmis ir puikiai išplėtotu žemės ūkiu, tačiau mokslininkai jau senokai pastebėjo, kad Lietuvoje užaugintuose grūduose, vaisiuose bei daržovėse per mažai seleno – imuninės sistemos palaikymui būtino elemento. Taip yra todėl, kad vienintelis natūralus seleno šaltinis yra būtent dirvožemis.

Sustiprina gynybinį mechanizmą

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukiantis mikroelementas linksniuojamas ne be reikalo:  selenas yra galingas antioksidantas, sustiprinantis imuninės sistemos pajėgumą pasipriešinti įvairioms infekcijoms. Įrodyta, kad dėl savo priešuždegiminių savybių, padedančių kovoje su infekcija, selenas gali apsaugoti nuo virusinių ligų.

Fotolia nuotr./Gaminame iš morkų

Fotolia nuotr./Kartu su vitaminais A ir C selenas sustiprina gynybinį mechanizmą

Kartu su vitaminais A ir C selenas padeda apginti organizmą nuo nuolatinio toksinų antpuolio – taip ne tik apsaugo nuo vėžio, bet ir stabdo ląstelių senėjimo procesus. Organizme vykstant natūraliai medžiagų apykaitai, susidaro laisvieji radikalai, t.y. toksinai ir nestabilios molekulės, galinčios pažeisti ląsteles ir DNR.

Mokslininkų teigimu, šios toksiškos dalelės kaltos dėl vėžinių susirgimų. Seleno apsauga siekia net genetinį lygį – dalyvaujant selenui imuninė sistema gauna signalus apie pakitusias ląsteles joms dar nespėjus supiktybėti.

Dėl senėjimą stabdančių ir priešuždegiminių savybių selenas gali apsaugoti nuo kraujagyslių pažeidimų, infarkto, sumažinti insulto riziką. Be to, šis mikroelementas gali užkirsti kelią ir su senėjimu susijusioms akių ligoms, tokioms kaip, susilpnėjęs regėjimas ir katarakta.

Seleno trūkumas pavojingiausias nusilpusiems

Nors seleno trūkumą gydytojai sieja su tokiais sveikatos sutrikimais kaip vyrų nevaisingumas, pats savaime seleno nepakankamumas tiesioginių ligų nesukelia, tačiau seniai žinoma – stipriai gyvenimo kokybę paveikiantys organizmo sutrikimai neatsiranda per dieną. Iki ligos paprastai veda ilgas kelias, kuriame – ir netinkama mityba, ir žalingi įpročiai, ir įtemptos dienotvarkės sukeltas stresas. Todėl žmogui, kurio imunitetas yra susilpnėjęs, seleno trūkumas gali turėti liūdnų pasekmių.

Seleno stygius kartu su virusine infekcija gali sukelti širdies raumens sutrikimą – Kešano ligą. Istorijoje Kešano liga pirmą kartą plačiai aprašyta 1979 metais. Kinijos mokslininkai pastebėjo, kad ši vaikų liga paplitusi vietovėse, kur dirvožemyje itin mažai seleno.

Ligos paliestose vietovėse žmonės vidutiniškai suvartodavo vos 11 mikrogramų seleno. Tuo pačiu metu ligos epidemijos nebuvo vietovėse, kuriose suvartojamo seleno kiekis siekė 20 mikrogramų – vos 9 mikrogramais daugiau!

selenium1

Kiek seleno reikia?

Mokslininkų rekomenduojama dienos norma žmogui nuo 14 metų yra 55 mikrogramai. Šiek tiek padidintos dozės rekomenduojamos nėščioms, maitinančioms krūtimi moterims, senyvo amžiaus žmonėms. Sergantiems lėtinėmis ligomis gydytojai pataria per dieną gauti bent 200 mikrogramų seleno. Be to, rūkantiems, vartojantiems didelius kiekius alkoholio bei sergantiems virškinimo ligomis taip pat reikalinga didesnė seleno dienos norma.

Mokslininkų teigimu, sveikai besimaitinantiems visavalgiams seleno trūkumas negresia, tačiau  vegetarai ir veganai, taip pat žmonės, į savo racioną retai įtraukiantys jūros gėrybes ir mėsos produktus, išloštų savo mitybą paįvairinę seleno praturtintais maisto produktais. Taip pat seleno trūkumas aktualus gyvenantiems mažai seleno turinčiose dirvožemio zonose ir besimaitinantiems jose užaugintais produktais. Šiai zonai priskiriama didelė dalis Europos šalių, o tarp jų – ir Lietuva.

Iš kur gauti seleno?

Subalansuota mityba yra pats geriausias būdas užtikrinti, kad organizmui netrūktų seleno. Gausiausios seleno atsargos glūdi jūros gėrybėse, jūrinėse žuvyse ir gyvulių kepenyse bei inkstuose. Kiti puikūs seleno šaltiniai yra raumenų mėsa, įvairūs grūdai, pieno produktai ir kiaušiniai.

Fotolia nuotr./Avižinių dribsnių košė

Fotolia nuotr./Įvairūs grūdai ir riešutai – vieni puikiausių seleno šaltinių

Augalinis maistas taip pat gali būti puikus seleno šaltinis – ypač seleno gausu grūduose, riešutuose, saulėgrąžose. Tai neturėtų stebinti, nes ir gyvulinės kilmės maiste esančio seleno šaltinis yra būtent augalinės kilmės pašaras – tie patys grūdai, žolė ir t.t. Visgi seleno kiekis grūduose, vaisiuose ir daržovėse priklauso tik nuo geografinės vietovės, kurioje jie užauginti.

Jei dirvoje, kurioje išaugintos šios gėrybės, seleno beveik nėra, tai ir galutiniame produkte šio svarbaus mikroelemento nebus gausu, todėl gyvulinės ir jūrinės kilmės maistas visgi laikomas kokybiškesniu seleno šaltiniu, nes gyvūno audiniuose seleno koncentracija yra pastovesnė.

Verta atkreipti dėmesį, kad trūkstant vitamino E, suprastėja ir seleno įsisavinimas. Mokslininkai rekomenduoja seleną vartoti kartu su vitaminu E – toks derinys sustiprina abiejų elementų poveikį. Todėl kartu su selenu papildytu maistu patariama valgyti daug saulėgrąžų, sezamo sėklų, žemės riešutų, kviečių gemalų – visi šie produktai yra puikūs vitamino E šaltiniai.

 

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.