Baltų žinyčios vartai

0

Cheminis ginklas Baltijos pajūryje

viršaitis rugpjūčio 11, 2015 Pavojus sveikatai, Poilsis

Perspėjame: poilsiautojų rankas uždega baltasis fosforas, panašus į gintarą!

Šiais metais vien Šventojoje penki poilsiautojai paplūdimyje nudegė rankas, palietę nenustatytą cheminę medžiagą. 15min.lt kalbinti specialistai spėja, kad tai – Antrojo pasaulinio karo metu likusio ir vėliau sovietų kariuomenės Baltijos jūroje nuskandinto cheminio ginklo liekanos – baltojo fosforo gabalėliai. Apytikriais istorikų duomenimis, Baltijos dugne guli 3 tonos šios cheminės medžiagos, naudotos karo pramonėje. Pasak Klaipėdos universiteto profesoriaus Artūro Razinkovo Baziuko, nėra žinomas tikslus šios medžiagos kiekis. Tačiau duomenys rodo, kad baltuoju fosforu poilsiautojai rankas nusidegina ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Vokietijoje.

Baltasis fosforas. © Wikipedia nuotr.

Baltasis fosforas – neįprasta cheminio elemento fosforo atmaina, naudota gaminant padegamuosius artilerijos sviedinius, minosvaidžių minas, aviacines bombas, granatas.

Dėl savo fizinių savybių, 15min.lt pašnekovų nuomone, jis priskirtinas cheminio ginklo kategorijai.
Baltasis fosforas – neįtikėtinai nuodingas (0,1 g – mirtina dozė suaugusiam žmogui). Jis staigiai užsiliepsnoja ore, maždaug 40-50 laipsnių temperatūroje. Todėl saugomas vandenyje, bedeguonėje aplinkoje.

Penki nukentėję poilsiautojai Šventojoje
Šių metų liepą į Šventosios gelbėtojus per pusantros savaitės kreipėsi penki poilsiautojai, kuriems nutiko tokia istorija: paėmė į rankas „gintarą“, kuris staiga pradėjo kaisti ir labai nudegino rankas. Viena nukentėjusioji – 7 metų mergaitė.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Pajūryje aptikti gintaro gabalai

Kiti – suaugę vyrai.
Sunkiausiai nukentėjęs vyras gelbėtojams rodė iki kaulo nudegusį rodomąjį pirštą. Jis pats kreipėsi į medikus ir nenorėjo plačiau komentuoti incidento – buvo gėda, kad taip apsigavo (supainiojo gintarą su baltuoju fosforu). Šventosios vyr. gelbėtojo Kęstučio Kazlausko teigimu, vos užmetęs akį į žaizdą gali konstatuoti, kad tai – cheminis nudegimas.

Panašių istorijų prie Baltijos nutinka kone kasmet. Kai kurie nukentėję nuo baltojo fosforo poilsiautojai netgi yra svarstę galimybę kreiptis į teismą – pajūryje nesustatyti įspėjamieji ženklai, informuojantys apie tokį pavojų.
Spąstai gintarų rinkėjams
Nudegimų nepavyksta išvengti nė vienais metais: tai Papėje, tai Karklėje, tai Klaipėdoje, Palangoje ar Latvijos teritorijoje kam nors į rankas patenka „staiga užsidegantis gintaras“.
„Tokių atvejų padaugėja po audrų, – sako Šventosios vyr. gelbėtojas Kęstutis Kazlauskas. Jūra daugiausiai dumblių, gintaro, taigi ir baltojo fosforo, išmeta tarp dviejų molų, ties Šventosios upės žiotimis. Blogiausia, kad kai kurie nukentėję mums apie tai praneša ne iš karto, todėl rasti ranką nudeginusį gabalėlį – tas pats, kas adatos šieno kupetoje ieškoti. O kiti, nudegę galūnes, fosforą tiesiog numeta bet kur. Todėl labai gali būti, kad penki žmonės nudegė į rankas paėmę vos ne tą patį „užsidegantį gintarą“.

Čia galite pamatyti, kaip atrodo baltojo fosforo gabalėlis laboratorijoje.
Liepojoje sudegė butas
Poilsiautojų, supainiojusių baltąjį fosforą su gintaru, nudegimai būna patys įvairiausi. Visa laimė, jei tik į rankas paėmė. Tačiau tiek Papėje (Latvija, Lietuvos pasienis), tiek Liepojoje yra buvę nemažai atvejų, kai fosforas užsiliepsnoja žmogaus kišenėje. Tokiu atveju didesnių nudegimų išvengti labai sunku – kai kuriais atvejais medikams yra tekę konstatuoti net ketvirto laipsnio nudegimus.
Medikai ir gelbėtojai iki šiol prisimena atvejį, kai Lietuvos gyventojas, Liepojoje radęs baltojo fosforo, sustojęs degalinėje, pajuto, kad smilksta džinsų kišenė… Plykstelėjusią liepsną padėjo užgesinti degalinės darbuotojai, o vyriškiui po to teko ilgai lankytis pas medikus.
Dar didesnė nelaimė nutiko Liepojos gyventojui, baltojo fosforo parsinešusiam namo – kilus gaisrui, sudegė jo butas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Dalis Liepojos šiaurinių fortų buvo susprogdinti per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m.

Į krantą išmetamas Baltijos jūroje palaidotas cheminis ginklas?
Klaipėdos universiteto profesorius Artūras Razinkovas Baziukas siūlo į Baltijos jūrą žiūrėti atsargiau.
„Kai ko nors ieškote šiukšlyne, juk mūvite pirštines. Tą patį reikėtų daryti ir renkant įvairius daiktus pajūryje. Ir apskritai, nederėtų bet ko dėti į kišenę ar net į burną“, – reziumuoja profesorius.
Jo teigimu, Baltijos jūroje nuskandinta daug cheminio ginklo. Tačiau konteineriai, palaidoti netoli Borholmo salos (daugiau nei 100 m. gylyje) pavojaus nekelia. Profesoriaus manymu, poilsiautojams į rankas patenka fosforas, nuskandintas negiliai, sovietų armijai naikinant Baltijos jūros laivyno šaudmenis. Galbūt, kai buvo likviduojama karinė bazė Liepojoje. Dalis fosforo, įėjusio į šaudmenų sudėtį, galimai nesudegė ir buvo nuplauta į jūrą.
Profesoriaus manymu ši versija realiausia, nes sovietų kariuomenė nepasižymėjo „ūkiškumu“. Net ir buvusių kareivinių vietoje statant Klaipėdos universiteto miestelį dirvožemyje rastas didelis cheminių teršalų kiekis.

Žilvino Pekarsko/15min.lt nuotr./Titas Tamkvaitis, „Memel Nord“ baterijos-muziejaus gidas

Kaip elgtis nudegus rankas
Nei Krašto apsaugos, nei Aplinkos ministerijos specialistai nesiteikė išsamiau komentuoti šios kompleksinės problemos ir siūlė kalbėti su medikais.
Jei jums tektų susidurti su baltuoju fosforu, jei staiga pradėtų kaisti ar net atvira liepsna degti rankos, svarbu reaguoti greitai ir teisingai. Taigi praktinės žinios yra labai svarbios. Karinio muziejaus „Memel Nord“ gidas Titas Tamkvaitis pataria skubiai kišti rankas į smėlį – tam, kad būtų galima kuo skubiau nuo odos pašalinti cheminės reakcijos metu suminkštėjusio baltojo fosforo likučius.

VIDEO: „Memel Nord“ baterijos apylinkės Giruliuose, šalia Klaipėdos

Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos departamento vadovas Vidmantas Žegunis LRT radijui sakė, kad cheminės medžiagos pažeistą vietą reikia kuo skubiau gausiai vėsinti vandeniu (tinka ir jūros vanduo). Ir kreiptis į medikus kvalifikuotos pagalbos.

Cheminis ginklas Baltijos jūroje
Po Potsdamo konferencijos 1947 m. birželio 2 d.  – gruodžio 28 d. Baltijos jūroje buvo nuskandinta 35 tonos cheminių ginklų. Dar 5 tonos – jūros dugne už 65–70 mylių į pietvakarius nuo Liepojos uosto, 30 tonų – į vakarus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos, Gotlando įduboje. Aviacinės bombos, artilerijos sviediniai išmėtyti didžiuliame plote, kurio beveik dešimtadalis priklauso Lietuvos ekonominei zonai. 

© 2015, viršaitis. All rights reserved.