0

Verčiamos Žaliojo tilto skulptūros žadina 1655 –ųjų Lietuvos gynėjų atminimą

rugpjūčio 11, 2015 Architektūra, Istorija

Kazimieras Juraitis\\

Aistros dėl Žaliojo tilto skulptūrų sujudino istorinės užmaršties šydą ir atsivėrė net kai kuriems istorikams nežinomos Žaliojo tilto aplinkos detalės. Tarybiniais metais sunaikintas milžinkapis, kuriame kartu su sudaužytomis patrankomis, buvo palaidoti 1655 –aisiais kovoje prieš Maskvėnus kritę Lietuvos gynėjai.gyneju-kalnelis

Daugiau kaip pusę metų istorijos doc. dr. Romas Batūra rašė laiškus visoms įmanomoms valdžios institucijoms, kad ši atmintina vieta būtų įtraukta į valstybės saugomų paminklų registrą. Seimas tokį laišką gavo 2015 metų sausį. Iš visų instancijų geriausiu atveju gautas atsakymas „ jūsų laišką gavome“.

Žaliojo tilto skulptūrų gynėjas – mokslininkas Vytautas Steponėnas tas aplinkybes gerai žino. Žino jis ir Romo Batūros nuomonę apie šį kultūros paveldą: “skulptūros niekinės, nes simbolizuoja tarybinį laikotarpį”.

Būdamas teorinės medicinos specialistu, Vytautas Steponėnas tvirtina, kad trinant iš atminties dalį istorijos, kuriama psichiškai nesveika visuomenė. Juk ne veltui psichoterapija grindžiama ne užmarštimi, o įvykių atgaivinimu. Todėl būtina, kad valstybės istorija būtų pateikiama vientisai, „nekarpant“ iš jos nemalonių epizodų. Jeigu Tarybų valdžia naikino atmintį apie Lietuvos valstybingumą (šiuo atveju – Lietuvos gynėjų milžinkapį prie Žaliojo tilto), tai atmintį apie tą milžinkapį būtina atgaivinti. Ir jei mes pradėsime naikinti kitą, nemalonią istorinės atminties dalį – tą, kuri naikino aną – tai sukursime naikinimo kultūrą. Tuomet rytdienos kartos neišvengiamai griaus šiandien sukurtus paminklus. Be vientisos istorijos valstybės nepriklausomybė neįmanoma.

Lietuvos gynėjų milžinkapio prie Žaliojo tilto atgaivinimo idėja suvienijo tiek Žaliojo tilto skulptūrų šalininkus, tiek priešininkus. Ir vieni, ir kiti – Lietuvos patriotai, skirtingai vertinantys Lietuvos istoriją ir kai kurių jos aspektų reikšmę.

Milžinkapio atstatymo idėjos autorius matematikos doc. dr. Eugenijus Paliokas pastebėjo įdomią aplinkybę: jeigu atkurtume 1655 metų mūšio aplinkybes ir jas įamžintume memorialu, tai gynėjų patrankos nuo milžinkapio būtų nukreiptos į Vilnių, t.y. į Žaliojo tilto skulptūras. Nes Maskvėnai anuomet puolė ne nuo Kalvarijų pusės, o iš miesto, jau nusiaubę Vilniaus senamiestį. Gynėjai jų stengėsi nepraleisti į krašto gilumą (tas aplinkybes milžinkapio atstatymo iniciatyvinei grupei išaiškino Romas Batūra). Sunaikinus skulptūras ir atstačius piliakalnį, gynėjų „priešu“ taptų Vilnius. Nes skulptūrų Maskvėnams ant Žaliojo tilto tikriausiai niekas nestatys. O anuomet per tiltą nuo Vilniaus pusės juk puolė Maskvėnai, kurie po 300 metų tapo tarybiniais kariais, kurių tarpe savo ruožtu kovėsi ir Lietuviška 16 divizija (beje, Eugenijus Paliokas nėra skulptūrinės grupės ant Žaliojo tilto entuziastas. Jis mano, kad istorinio – kultūrinio paveldo klausimas perdaug politizuotas, jo devizas – „lietuviams muštis tarpusavy – gana“. Skulptūrų likimas turėtų būti sprendžiamas argumentais, o ne emocijomis).

Puikią pilietinio korektiškumo pamoką atgimstančio gynėjų milžinkapio istorijoje pateikė seimo narys Vytautas Juozapaitis. Kai iniciatyvinės grupės nariai pradėjo su juo tartis dėl akcijos 360-ųjų mūšio prieš Maskvėnus metinių proga, į užuominą apie galimas skirtingas politines pažiūras jis atrėžė: „buriant žmones bendriems darbams, kviečiu susilaikyti nuo išankstinių asmenų požiūrių vertinimų, o koncentruotis į užsibrėžtą tikslą“.

MILŽINKAPIO 1655 METŲ GYNĖJAMS NUO MASKVĖNŲ ATSTATYMO IDĖJOS CHRONOLOGIJA

2015 metų liepos pabaigoje Šauksmo kūrybinė grupė fiksuoja Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimą. Pranas Valickas Šauksmo savanorius supažindina su Vytautu Steponėnu. Sukuriamas videoreportažas „Kokia skulptūrų dalia – toks ir Lietuvos likimas“.

http://sauksmas.lt/kokia-skulpturu-dalia-toks-ir-lietuvos-likimas-video.html#more-5887

doc. dr. Eugenijus Paliokas parašo straipsnį savo blog,e „Dėstytojas nuovadoje“, kurį perspausdina Šauksmas apie tarybiniais metais sunaikintą Lietuvos gynėjų milžinkapį.

http://sauksmas.lt/zaliasias-tiltas-rugpjucio-8d-sukaks-360-metu.html#more-5954

Eugenijus Paliokas suburia iniciatyvinę grupę milžinkapiui įamžinti ir organizuoja susitikimą su doc. dr. Romu Batūra.

Susitikimas įvyksta Sąjūdžio būstinėje 2015 m. liepos 27 dieną 11 val..

Dalyviai:

Istorijos doc. dr. Romas Batūra

Mokslininkas Vytautas Steponėnas

Matematikos doc. dr. Eugenijus Paliokas

Fizikas Pranas Valickas

Žurnalistas-publicistas Kazimieras Juraitis

R.Batūra, V.Steponėnas ir E. Paliokas

IMG_1586

 P. Valickas ir R. Batūra

IMG_1581

Susitikimo metu nutarta rašyti raštą Vilniaus miesto savivaldybei , prašant leidimo renginiui, skirtam 360-osioms mūšio prieš maskvėnus metinėms pažymėti. Romas Batūra parašo prašymą Vilniaus miesto savivaldybei, pradeda kviesti dalyvius.

Vaida Juozapaitytė sumaketuoja plakatus.

image

DSCF0802

Visi susirinkimo dalyviai prisideda prie renginio organizavimo, kuo galėdami. Rezultatas:

Š. m. rugpjūčio 8 d. sukanka 360 metų, kai Lietuvos kariuomenė, vadovaujama LDK didžiojo etmono Jonušo Radvilos, atrėmė įsiveržusią milžinišką Maskvėnų kariuomenę. Visą dieną vykusiame gynybiniame mūšyje ant Žaliojo tilto ir jo aplinkoje galėjo žūti apie 2 tūkstančius Lietuvos karių. Mūšis nuskambėjo to meto Europoje.

Pagarbiai,

Lietuvos Sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, iniciatyvinės grupės minėjimą surengti narys,istorikas doc. dr. Romas Batūra

Lietuvos Sąjūdis, tel. 8 5 212 488. Batūra, tel. 8 671 49613

 Šauksmas.lt

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.