0

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO 100-mečiui -monumentas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“

rugsėjo 6, 2015 skulptoriai ir skulptūros

Lietuvių tautos pamatų kertiniai akmenys – gimtoji kalba, tikėjimas, istorinė atmintis, tautinės tradicijos, kūryba ir vienybė. Tautos istorinio kelio ir kūrybinių galių viršūnė – Lietuvos valstybė, kurios atkurimo šimtmečio jubiliejui ir skiriame šį monumentalų paminklą – PASAULIO LIETUVIŲ VIENYBĖS KARŪNA. Šis paminklas savo simboliais išreiškia pasaulio lietuvių vienybės idėją, susitelkimą nepriklausomai Lietuvos valstybei išsaugoti ir sustiprinti. Pagrindinis paminklo siluetas primena karūną, o idėjinę esmę  išreiškia iš gilios praeities kilę baltų kultūros ženklai ir simboliai.

pasaulio vienybes karuna

 Karūnos pagrindą sudaro iš lauko akmenų ratu  sumūryti aštuoni stulpai, viršuje užsibaigiantys saulute su pumpuru, simbolizuojančia amžiną gyvenimo žiedą. Lenkti metaliniai skliautai simbolizuoja dangaus skliautą, o juose esantys koriai su lauko akmenėliais – avilį, į kurį iš visų pasaulio šalių lietuviškos bitelės neša nektarą medui (nuo seniausių laikų baltų kultūroje bitės reiškia žmonių bendravimą – bičiulystę). Tie akmenėliai koriuose yra karūnos brangakmeniai – tai visų pasaulio lietuvių ir jų bendruomenių indėliai į Lietuvos valstybės Nepriklausomybės išsaugojimą. Po tuo dangaus skliautu, ant kalnelio (simbolizuojančio piliakalnį) – akmeninis aukuras apeiginei ugniai užkurti, į kurį nukreipti aštuoni iš visų pasaulio kraštų vedantys takai. Skliautų viršūnėje, ant simbolinio Žemės rutulio yra senovinis mūsų Vytis  – vėtrungė, kuri pasisuka į tą pusę, iš kurios pučia vėjas, tam kad apsaugoti tautą nuo įvairiausių negandų (vėtrungė nuo seno skaitoma  kaip apsauga nuo blogio). Simbolinis Žemės rutulys bus pagaminta iš bronzos, o Vytis-vėtrungė iš žalvario. Ratas aplink kolonas, išgrįstas iš akmenų, simbolizuoja karūnos apsaugą nuo blogio (pagal senovinį lietuvių pasakojimą, norint apsisaugoti nuo blogio, reikia apsibraukti ratą aplink save šermukšnio lazda). Iš kairės pusės nuo įėjimo, didžiajame aikštės rate, kuris juosia erdvę aplink karūną, ant kauburių, išdėstytų iš lauko akmenų, stovės didžiuliai rieduliniai akmenys su metalinėmis kaltinėmis saulutėmis viršuje. Tuose akmenyse bus iškaltos mums svarbių istorinių įvykių datos, lėmusios tautos ir valstybės išlikimą iki šių laikų. Iš dešinės pusės nuo įėjimo didžiajame rate stovės varpinė su Tautos vienybės varpu, skelbiančiu Lietuvai ir pasauliui ten vykstančio renginio pradžią ir pabaigą. Šalia varpinės bus išdėstyti akmenys su juose iškaltomis pagrindinių rėmėjų pavardėmis ir bendruomenių pavadinimais.

                             Tęsdami senovės baltų genčių tradicijas statyti šventventes gamtoje, šį monumentą statysime gamtoje, Europos parko teritorijoje esančio miško aikštėje. Paminklinę kompoziciją ratu sups ne tik senas miškas, bet ir įvairiomis progomis pasodinti ąžuoliukai, kuriems vietą esame numatę. Ažuolas nuo senų senovės Lietuvoje yra laikomas ne tik šventu medžiu, bet ir stiprybės simboliu.

 http://www.lietosfondas.lt/files//K%20vaizdas%20is%20virsaus.jpg

                          Jei pažiūrėsime į „Karūną“ iš viršaus, tai pamatysime, kad nukreipti į aukurą aštuoni takai vaizduoja du kryžius apjuostus ratu. O kryžius apjuostas ratu ne tik baltų kultūroje nuo seniausių laikų laikomas universaliu pasaulio modelio simboliu. (Krikščionybė tą simbolį priėmė ne iš karto, tačiau dabartiniu laiku jis yra vienas pagrindinių krikščionybės simbolių). Tuo pačiu tas vaizdas iš viršaus primena ir baltiškąjį rėdos ratą. (Rėdos ratas – tai pasaulio tvarkos ratas). Didžiajame aikštės pakraščių rate, kuris juosia erdvę aplink karūną, iš kairės pusės nuo įėjimo, ant akmenim išgrįstų kauburių bus išdėstyti dideli lauko akmenys su kaltinėmis metalo saulutėmis ant viršaus ir su ten iškaltomis datomis, žyminčiomis svarbiausius mūsų istorijos įvykius, lėmusius tautos ir Lietuvos valstybės išlikimą ligi šių laikų.

                             Akmeniniuose rieduliuose numatome iškalti šiuos įvykius:

  1. Saulės mūšis 1236 m. rugsėjo 22 d.
  2. Mindaugo karūnavimas 1253 m. liepos 6 d.
  3. Durbės  mūšis 1260 m. liepos 13 d.
  4. Mėlynųjų vandenų mūšis 1362 m. ruduo.
  5. Lietuvos krikštas 1387 m.
  6. Žalgirio mūšis 1410 m. liepos 15 d.
  7. Oršos mūšis 1514 m. rugsėjo 8 d.
  8. Salaspilio mūšis 1605 rugsėjo 27 d.
  9. Pirmasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1794 m.
  10. Antrasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1831 m.
  11. Trečiasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1863 m.
  12. 1918 m. Vasario 16-osios Aktas
  13. Klaipėdos sukilimas 1923 m. sausis.
  14. Gedulo ir vilties diena 1941 m. birželio 14 d.
  15. Partizaninės kovos 1949 m. Aktas.
  16. 1991 m. Kovo 11-osios Aktas

 http://www.lietosfondas.lt/files/akmenys%201.jpghttp://www.lietosfondas.lt/files//akmenys%202.jpg

        Aikštės pakraščių rate bus išdėstyti akmenys su pagrindinių rėmėjų pavardėmis ir bendruomenių pavadinimais, bus įrengta vieta renginiams rengti.

 http://www.lietosfondas.lt/files/K%20vartai.jpg

Įėjimas į aikštę bus žymėtas arkos pavidalo vartais, pro kuriuos eidamas žmogus simboliškai apsivalys, palikdamas savožemiškus, buitinius rūpesčius. žemiškus, buitinius rūpesčius.

 Planuojamas ir apžvalgos bokšto-varpinės atsiradimas

       Tai būtų patogi apžvalgos vieta matyti minėtą skulptūrą – „karūną“ iš viršaus, taip pat pasižvalgyti po aplinkines apylinkes. Aukščiausioje apžvalgos bokšto vietoje turės būti įtaisytas pasaulio lietuvių vienybės varpas, kurio garsai valydami nuo visokiausių neigiamų energetinių užteršimų aplinką, skelbtų Lietuvai ir pasauliui ten vykstančių renginių pradžią ir pabaigą.Svarbus dėmesys varpo garsui, nes būtent jo garsai valo aplinką.

 http://www.lietosfondas.lt/files/K%20varpine.jpg

  Siekiant, kad monumentas būtų pastoviai lankomas, “Lietos” fondas kartu su Europos parku ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis, mokyklomis  prie šio paminklo ruoš istorinių įvykių ir svarbiausių valstybinių švenčių minėjimus. Tokie renginiai padės skatinti piliečių, o ypač jaunimo tarpe, gilesnį Lietuvos istorijos pažinimą, stiprins pilietiškumą, patrijotiškumą, tautinę savimonę, tarpusavio supratimą, Meilę Tėvynei Lietuvai.

http://www.lietosfondas.lt/files//K%20naktinis%20vaizdas.jpg

Preliminari šio projekto įgyvendinimo sąmatinė vertė ( įskaitant medžiagų, žemės darbų, reikalingos technikos samdymo, pagalbinių meistrų, architektų ir skulptoriaus autorinių atlyginimų, administravimo, lėšų rinkimo, privalomų mokesčių apmokėjimų) – 3 mln. Litų.

Lėšas numatome rinkti iš pavienių geros valios žmonių paaukojimų, bendruomenių, firmų, įmonių, visuomeninių organizacijų Lietuvoje ir užsienyje. Rėmėjams atminimui įteiksime tam tikslui sukurtus ir atspausdintus  įvairių nominal simbolinius pinigus – LIETUS.

Paminklą numatome pastatyti iki 2018 m. vasario 16 d. įvyksiančio Lietuvos valstybės atkurimo 100-mečio paminėjimo. Maloniai kviečiame visus pasaulio lietuvius ir kitus geros valios žmones savo aukomis pagal galimybes prisidėti prie šio paminklo pastatymo.

http://www.lietosfondas.lt/files//kkkk%20planas%20mazas.jpg

Paminklo statymo iniciatyvinės grupės dalyviai:

 Vida Bandis (Pasaulio lietuvių bendrijos atstovė Lietuvoje), Kęstas Pikūnas (Pasaulio lietuvių jaunimo bendrijos pirmininkas), prof. Libertas Klimka (etnologas, J. Basanavičiaus premijos laureatas), prof. Romualdas Grigas (Nacionalinės mokslo premijos laureatas „Lietuvai pagražinti“ draugijos atstovas), dr. Napaleonas Kitkauskas (inžinierius, archeologas, nacionalinės premijos laureatas, Tautos fondo atstovas Lietuvoje), Henrikas Armoška-Eismontas (Šv. Kazimiero ordino magistras), Vytautas Vaitiekūnas (Vilniaus „Rotary“ klubo viceprezidentas), Edmundas Atkočiūnas (visuomenės organizacijos „Sųgrįžus“ prezidentas), mokslininkas Daumantas Matulis (Nacionalinės mokslo premijos laureatas), Arūnas Pemkus (verslininkas), Leonas Narbutis (Lietuvių Fondo valdybos narys), Julius Panka (Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas), Nijolė Balčiūnienė (“Vilnijos” draugijos pirmininko pavaduotoja),. Prie šio būrio numato prisijungti ir Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga.

Projekto pristatymas spaudos konferencijoje Seime:  –

http://media.lrs.lt/video/video3/video/2014/12/3E41A093-6A60-4548-BCDD-F7D224EACFBB/MEDIUM/e068604c-7433-4ec1-a906-8d3f7415da72.mp4

garso įrašą galima rasti

http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_ivairus.sp_konf

Mūsų sąskaita yra SEB banke,  banko kodas 70440,

Gedimino skyrius, LT-01103 Vilnius, Gedimino pr.12,

 a.s. LT25 7044 0600 0768 5540  monumentui „Pasaulio lietuvių Vienybės karūna“

www.lietosfondas.lt

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.