0

Londono lietuviai – ir svajoja apie gyvenimą tėvynėje, ir keičia pilietybę

spalio 6, 2015 Lietuviai užsienyje

Sigutė Limontaitė\\
Emigracijoje gyvenantys lietuviai naują savo gyvenimo etapą užsienyje pradėjo dėl pačių įvairiausių priežasčių. Prabėgus keleriems ar keliolikai metų svetur pakinta ne tik tautiečių uždirbamų pinigų suma, bet ir požiūris į įvairius dalykus. 15min.lt kalbino keletą londoniečių, atvirai prabilusių apie savo emigracijos pradžią, požiūrį į kitus Anglijos lietuvius bei imigrantų diskriminaciją.

Sergejus Melkovas / Tautiška giesmė Londone 2015

Sergejus Melkovas / Tautiška giesmė Londone 2015

Eva Jas (31), interjero dizainerė, Jungtinėje Karalystėje gyvenanti ilgiau nei 8 metus. Eva emigravo, nes norėjo tęsti studijas ir dirbti, tačiau Lietuvoje tam pritrūko tinkamų sąlygų. Be to, Didžiojoje Britanijoje jauna moteris turėjo pažįstamų studentų.

Lietuvė tvirtina, kad jai labai pasisekė, mat pirmasis jos darbas buvo BBC televizijos biurų projektavimo departamente, o nuo emigracijos pradžios iki dabar jos atlyginimas kilo apie 20 proc., mat dauguma įmonių kasmet po truputį didina algą, išlygindamos infliacijos skirtumą.

Eva Jas

Eva Jas

Paprašyta įvardinti skirtumus tarp gyvenimo Lietuvoje ir emigracijoje, Eva įžvelgė dviprasmiškų dalykų.

„Žmonės, gyvenantys Lietuvoje, yra labai negatyvūs. Gyvenimo sąlygos ten ir čia gal ir nėra vienodos, bet negalima vienareikšmiškai teigti, kad Jungtinėje Karalystėje gyventi geriau.

Bet kokiu atveju, čia gyvenantys lietuviai nelinkę tiek skųstis, kaip tie, kurie gyvena Lietuvoje. Pragyvenimo lygis čia aukštesnis, bet labai daug lietuvaičių gyvena dalindamiesi būstą su kitais, kas Lietuvoje gana reta, bet to jie nesureikšmina“, – sakė londonietė.

Po Europą darbo reikalais daug keliaujanti lietuvė negalvoja apie grįžimą gyventi į Lietuvą, nors neatmeta šios galimybės. „Niekada nesakau niekada“, – šypsosi pašnekovė.

Interjero dizainerė tvirtina neprisimenanti, kad būtų diskriminuota dėl to, jog yra imigrantė, tačiau tiki, kad viskas priklauso nuo paties žmogaus – svarbu nebūti priešiškai nusiteikus. Lietuviškos tradicijos, kalba ir papročiai londonietei itin svarbūs. Daugumą lietuvių draugų turinti tautietė šventes sutinka su artimaisiais ir tikina, kad jai svarbiau ne vieta, kurioje gimė, bet lietuviškas identitetas.

Kitus Anglijos lietuvius tautietė suskirstė į du pagrindinius tipus: tuos, kuriems emigracija – laikina, ir tuos, kurie čia rengiasi likti. Pirmieji, pasak Evos, ieško geresnio gyvenimo svetur, bet nori grįžti į Lietuvą.

Dažnai tokie žmonės sunkiai adaptuojasi svetur, prastai kalba angliškai ir linkę gyventi rajonuose, kuriuose juntama bendruomenės dvasia bei gausu lietuviškų įmonių. Antrieji – noriai priėmę kitą kultūrą ir į ją sėkmingai įsilieję. Šie neretai turi kitataučių partnerių ir nebūtinai sieja savo ateitį su Lietuva. Pastarųjų tarp moters draugų daugiau.

„Smagu išgirsti apie gražius tautiečių pasiekimus, be abejo, kaip ir kiekvienam, nesmagu girdėti apie tuos, kurie pasižymėjo negerais darbais“, – požiūri į tautiečius emigrantus apibendrino pašnekovė.

Nors dizainerė abejoja, kad JK greitai paliks Europos Sąjungą, ji jau pateikė prašymą gauti britišką pilietybę: „Labai gaila, kad Lietuva neleidžia dvigubos pilietybės, ir aš prarasiu savąją. Bet Lietuva visada bus mano gimtinė,  ir niekas niekada neatims iš manęs galimybės vadintis lietuve.“

Pašnekovė įsitikinusi, kad požiūris į emigrantus metams bėgant kinta, mat Lietuvoje gyvenantys tautiečiai dažnai aplanko išvykusius užsienio šalyse. Taip pat, pasak Evos, jau seniai praėjo laikai, kai tautiečiai emigruodavo dirbti juodžiausius darbus: „Manau, kad tik labai neapsišvietę ir niekur nebuvę žmonės galėtų teigti, kad emigrantai – masė darbo jėgos, pardavę savo šalį ir išvykę ieškoti geresnio kąsnio. Gyvename tokiu laikotarpiu, kai Europoje nėra sienų, ir galime laisvai judėti, pasirinkdami, kur mums patogiau bei geriau gyventi. Nederėtų smerkti tų, kurie pasirinko gyventi kitaip, juk čia jų teisė rinktis.“

Dalius Gedvilas (27), „Lidl Goods In“ vadovas, penkerius metus gyvena Londone. Šeimos nariui pasiūlius padirbėti Jungtinėje Karalystėje jaunas vyras pradėjo nuo darbo statybų sektoriuje, tačiau po mėnesio įsidarbino bendrovėje, kurioje dirba iki šiol.

Dalius džiaugiasi, kad Jungtinėje Karalystėje žmonės kur kas labiau atsipalaidavę ir geriau nusiteikę nei Lietuvoje, be to, jam patinka puiki susisiekimo sistema. Nuo emigracijos pradžios iki šiandien vyro uždarbis padidėjo dvigubai.

Dalius Gedvilas

Dalius Gedvilas

Kol kas grįžti į Lietuvą neplanuojantis londonietis tvirtina čia turintis viską, ko reikia, o jei nieko netrūksta, nėra ir tikslo ką nors keisti. Su skirtingų tautybių žmonėmis dirbantis ir bendraujantis lietuvis neslėpė susidūręs su diskriminacija dėl tautybės: „Keletą kartų buvau pavadintas „F***ing immigrant“, bet, manau, tai buvo tik nervų priepuolis, susijęs su darbu. Aišku, čia, kaip ir visur, turbūt dar  liko žmonių su senovine pasaulėžiūra, bet dėl to nieko nepakeisi.“

Kas kelis mėnesius į Lietuvą artimųjų aplankyti vykstantis vyras įsitikinęs, kad ilgesį žmonės jaučia nepriklausomai nuo to, kur gyvena, net ir toje pačioje šalyje gyvenantys žmonės kasdien nesusitinka.

Paklaustas apie kitus Anglijos lietuvius Dalius teigė pastebėjęs, kad emigravę tautiečiai vis glaudžiau bendrauja tarpusavyje, gausiau renkasi į lietuviškus renginius. Tai pašnekovą džiugina, mat esant vieningiems gyventi užsienyje – lengviau. Vyras priduria, jog tautiečiai jam nepatogumų nesukelia, tik nesmagu išgirsti apie nusikaltusius tautiečius, tačiau ne jie vieni pažeidžia įstatymus.

Kalbant apie viešoje erdvėje emigrantus įžeidinėjančius lietuvius, Dalius svarstė, kokios galėtų būti šio reiškinio priežastys: „Vieni gal pavydi, kad neturi progos išvažiuoti, kiti gal turi per daug laiko, tai kišasi į kitų gyvenimus. Regis, nuo seno surėdyta taip, kad nė vienas lietuvis nepraleis progos įgelti kitam lietuviui. Toks tas mūsų būdas, manau. Bet visi gyvenam savo gyvenimus ir renkamės, kur kam geriau. Vieniems – Lietuvoj, kitiems – kitur. Manau, kuo mažiau kišiesi į kitų žmonių gyvenimus, tuo bus paprasčiau ir visi bus laimingesni.“

Ieva Ivanauskytė (23), SPA terapeutė, iš Lietuvos emigravo prieš 5 metus. Į Jungtinę Karalystę Ieva atvyko dėl to, kad čia gyvena pusė jos šeimos ir bene visi draugai, tad viskas buvo gerai pažįstama ir net sava. Mergina karjerą emigracijoje pradėjo prieš studijas ir įsidarbino maisto fabrike pakuotoja, tačiau dabar ji uždirba beveik dvigubai daugiau nei iš pradžių.

Ieva Ivanauskytė

Ieva Ivanauskytė

Į Lietuvą grįžti terapeutė neplanuoja, mat ten neįžvelgia gerų darbo galimybių, be to, pasak pašnekovės, jos draugai išsivažinėję, o gimines ji aplankanti gana dažnai.

Vos keletą metų emigracijoje gyvenanti lietuvė ne kartą susidūrė su diskriminacija: „Vieną kartą prekybos centre nenorėjo priimti mano ID kortelės, nes ne angliška buvo, apskundžiau pardavėją vadybininkei. Kelis kartus jaučiau diskriminaciją bandydama gauti aukštesnes pareigas.“

Ryšys su Lietuva tautietei vis dar yra svarbus. Ieva tvirtina kasdien su artimaisiais bendraujanti „Skype“, kartais internetu stebinti lietuviškas laidas bei skaitanti laikraščius.

Paklausta nuomonės apie kitus Anglijos lietuvius, mergina atsakė paprastai: „Neturiu nieko prieš žmones, kurie ieško geresnio gyvenimo ir sąžiningai bando jį susikurti.“ Neigiamą likusiųjų Lietuvoje požiūrį į emigrantus mergina vadina paprasčiausiu pavydu. „Mano nuomone, daugiausiai apkalba tie, kurie nenori arba neturi progos išvažiuoti svetur nors ir nori geresnio gyvenimo. Pavydi“, – atviravo pašnekovė.

Andrius Petručenia (32), viešbučio klientų konsultantas (angl. Concierge), 12 metų gyvena Londone. Emigravęs vyras tėvynę paliko kartu su gyvenimą užsienyje pasirinkusiu tėčiu.

Šyptelėdamas londonietis atskleidė, kad vos atvykęs kibo į darbą statybų sektoriuje, tačiau neilgai ten ištvėrė. Po dviejų savaičių naujoje šalyje lietuvis pradėjo karjerą viešbučiuose ir dėl to nesigaili, mat dabar uždirba keturis kartus daugiau nei iš pradžių.

Andrius Petručėnia

Andrius Petručėnia

Nors Andrius neslepia, kad Lietuvoje žmonės ne tokie mandagūs, kaip Anglijoje ir be reikalo nesišypso, o gyvenimo greitis Londone – kur kas didesnis nei tėvynėje, grįžti atgal jis norėtų: „Atsiradus progai mielai sugrįžčiau, gimtinė yra gimtinė. Kita vertus, perspektyvos ten nėra labai viliojančios.“

Per dvylika metų Londone vyras nė karto nejuto diskriminacijos dėl to, jog yra atvykėlis, ir tvirtai tiki, kad niekas nepajustų, jei nesuteiktų kitiems priežasties tokiam elgesiui. Apie Anglijos lietuvius konsultantas atsiliepia teigiamai. Nors ir Lietuvoje, ir Anglijoje yra visokių tautiečių, visgi emigracijoje pagyvenusių žmonių pasaulėžiūra platesnė, be to, jie į viską žvelgia pozityviau.

Į neigiamą tautiečių požiūrį emigrantų atžvilgiu Andrius žvelgia skeptiškai: „Į tuos gėlimus aš nesiveliu, nes tai – absoliutus laiko švaistymas. Nori gyventi Lietuvoje? Gyvenk Lietuvoje, džiaukis tėvyne. Nori pasaulio pamatyti? Keliauk į visas keturias puses. Gaila, kad didžioji dalis išvažiavusiųjų – ekonominiai emigrantai ir aš 2003-iaisiais buvau vienas iš jų.“

Jurgita Gylienė (30), socialinė slaugytoja, Londone gyvenanti jau beveik dešimtmetį. Į Jungtinę Karalystę moteris emigravo norėdama pažinti kitokią kultūrą, pasak jos, ši šalis įdomi ir kitokia nei Lietuva. Gyvenimą svetur pradėjusi nuo darbo viešbutyje Jurgita tvirtina, kad prieš dešimtmetį taip į gyvenimą svetur kabinosi dauguma lietuvaičių.

Jurgita Gylienė

Jurgita Gylienė

Dalykas, kurio labiausiai pasigenda emigracijoje, slaugytojai yra laikas: „Čia žmonės visada ir visur skuba, Lietuvoje turi daugiau laisvesnio laiko artimiesiems ir draugams.“

Nuo grįžimo į tėvynę moters šeimą sulaiko dukters išsilavinimas, mat londonietė įsitikinusi, kad Anglijoje vaikams suteikiamos geresnės sąlygos išsimokslinti.

Neslėpdama, kad Lietuva, kaip gimtoji šalis ją visada traukė ir turbūt trauks, moteris sakė besidžiaugianti, kai turi galimybę aplankyti tėvynėje likusius draugus ir giminaičius. Apie Anglijos lietuvius moters nuomonė tokia pati, kaip ir apie visus kitus imigrantus Jungtinėje Karalystėje. „Visiems užteks vietos po saule“, – sakė Jurgita ir pridūrė, jog buvimas imigrante nepriverčia jos jaustis kitokia ar patirti diskriminaciją.

Paklausta apie neigiamą požiūrį į emigrantus, socialinė slaugytoja nebuvo tikra dėl dažnai reiškiamos kritikos priežasčių: „Kai kurie galbūt pykčiu išreiškia pavydą, kad mes išvykę gyvename geriau, laisviau ir lengviau?“

15min.lt

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.