Ar verta tartis dėl gimdymo su gydytoju: lietuvių patirtis
spalio 11, 2015 MEDICINA, vaikai
Ar verta dar nėštumo metu susirasti mediką (gydytoją ar akušerę), kuris priims gimdymą? O gal prasidėjus sąrėmiams važiuoti tiesiai į ligoninę, tikintis, kad visi Hipokrato priesaiką davę medikai dirbs vienodai rūpestingai ir atsakingai? Šį klausimą uždavę portalo TavoVaikas.lt bičiulėms, sulaukėme daugybės atsakymų.
Siūlome paskaityti, kokius argumentus UŽ ir PRIEŠ išsakė mūsų skaitytojos mamos.
Manau, kad neverta. Iki pat gimdymo vis svarsčiau, ar tartis. Galiausiai nusprendžiau, kad tarsiuosi tuo atveju, jei bus numatomas sunkus gimdymas ar komplikacijos. Tačiau vandenys nubėgo visu mėnesiu anksčiau, taip ir nenuėjus į paskutines apžiūras. Gimdymas buvo ilgas (22 val.) ir sunkokas (niekaip neatsidarinėjo gimdos kaklelis), o gimusį vaiką prireikė gaivinti, tačiau abiejų pamainų darbu likau patenkinta. Tikrai nemanau, kad, jei iš anksto būčiau susitarus gydytojai būtų dirbę profesionaliau. Vienintelis dalykas, kuris nuvylė, tai neatliktas epidūras dėl neva „dingusio“ anesteziologo. Gimdydama antrą vaikelį tartis neplanuoju. Gimdžiau Vilniaus Antakalnio klinikose.
Mano nuomonė buvo labai kategoriška – tartis būtina. Visų pirma, kad jausčiausi saugiau, nes priimtų gimdymą gydytoja, kuri mane visą laiką prižiūrėjo. Antra, kad iškilus komplikacijoms būtų suteikta užtikrinta pagalba. Taigi, mes susitarėm su savąja gydytoja, kad prasidėjus gimdymui jai pranešime ir ji atvyks mūsų globoti bei priimti vaikelio. Nubėgus vandenims, susiruošėme ir skambinu gydytojai, vieną kartą – nekelia, na, galvoju, antrą karta pasuksiu, kai būsime ligoninėje, skambinu, ir vėl nekelia… Trečią kartą net nemėginau. Su vyru nusprendėme – jei jau ji šitaip pasielgė, tai nebeskambinėsim ir tiesiog leisim, kad viskas vyktų taip, kaip turi vykti. Ryte gydytoja, kuri turėjo dalyvauti gimdyme, atvyko į savo budėjimą, vizitacijos metu ėjo pas visas gimdyves. Užėjo ir pas mus, ir lyg niekur nieko pasisveikino. Tada nuleidusi galvą apsisuko ir išėjo iš gimdymo palatos. Taip ir likome nesupratę, kas čia įvyko. Bet ja likome labai nusivylę. Gimdžiau sunkiai, bet tuo metu dirbusios akušerės labai padėjo, puikiai dirbo savo darbą. Taigi, išvada mano tokia, kad kitą kartą net nesuksiu galvos dėl išankstinio tarimosi su gydytoja. O tiesiog leisiu dirbti žmonėms, kurie puikiai iš mano savo darbą, ir kurie tą naktį budės.
Prieš pirmą gimdymą daug svarsčiau šiuo klausimu, kilo nemažai abejonių, ar tikrai tik sumokėjus tam tikrą sumą pinigėlių sulauksi iš gydytojų dėmesio? Kadangi nesu išankstinio mokėjimo šalininkė, nutariau nesitart iš anksto ir tiesiog stebėti situaciją, tuo labiau, kad šalia visuomet buvo mano mylimas žmogus. Atėjo ilgai laukta diena, iš patologinio prasidėjus sąrėmiams buvau perkelta į gimdyklą, sužinojus gydytojos/akušerės pavardę, kuri priims gimdymą, nudžiugau, kadangi pažinojome viena kitą. Tačiau gydytojų veiksmais buvau labai nusivylus, nuleidus vandenis ir pradėjus leisti skatinamuosius be epidūro sukėlė beprotiškus, tiesiog antžmogiškus skausmus, o gimda nei kiek nesivėrė… Kadangi gimdžiau Klaipėdoje, epidūro teko laukt iki ryto, kol atsidarė vaistinės, nes dėl neįsivaizduojamų priežasčių ši vienintelė ligoninė neturi šio vaisto, turi nusipirkt ir atsivežt pats! Apie tai žinojau, bet buvau kategoriškai PRIEŠ epidūrą (labai jau grėsmingai ta procedūra atrodo). Iš gydytojų nesulaukiau jokių paaiškinimų, nei pagalbos, nei dėmesio, tik ateidavo ir piktai pasakydavo, kad tyliai gimdyčiau, nes kitaip „kitos bijos gimdyt“. Meldžiausi, kad tik pavyktų išgyventi ir pagimdyti sveiką mažylę, nuo sąrėmių, kurie buvo viens po kito, be jokių pertraukėlių, buvau be proto išsekusi, keletą kartų netekau sąmonės… Pagimdžiau nuostabią dukrytę, dabar laukiuosi antro stebuklėlio ir vėl esu paskendus abejonėse, kur gimdyti ir ar tartis… Skaudu, kai gydytojai taip atmestinai elgiasi, juk ne visi gimdymai yra standartiniai.
Ne, neverta. Jei gimdymas sklandus, gimdyvė klauso, ką jai sako medikai, pagimdys sėkmingai. O kvalifikuoti medikai vis tiek atlieka savo darbą – jei situacija komplikuota, jie daro viską, kad pagelbėtų ir išvengtų blogų pasekmių. Būna, kad moterys susitaria, o gydytojas negali dalyvauti gimdyme. Tai kam kurti lūkesčius, kuriais gali tekti labai nusivilti. Svarbiausia, kad gimdyvė pati turi būti gerai nusiteikusi!
Viskas priklauso nuo gimdymo sudėtingumo. Jei paprastas gimdymas ir nėštumas nekomplikuotas, tai tartis su gydytoju nėra reikalo. Aišku, pasitaiko nenumatytų atvejų, bet čia negalvojant apie blogiausia. Asmeniškai aš tariausi su gydytoja, kadangi mano dukra neapsivertė pilve, tai laukė planuotas cezaris. Svarsčiau, ar verta tartis, bet manau, kad pasirinkau teisingai. Susitariau su viena rekomenduota gydytoja, ji pasiguldė mane į ligoninę stebėjimui ir mėgino apsukti vaikelį. Dėl to labai džiaugiuosi, juk tai šansas. Tačiau dukrytė neapsivertė. Nieko tokio. Vandenys nutekėjo anksčiau, nei buvo planinės operacijos data. Pasiskambinau gydytojai ir ji greitai atvyko į ligoninę. Nereikėjo aiškinti, kas kaip, situacija buvo žinoma ir greitai atliktas cezaris.
Gimdžiau prieš 6 ir 2,5 metus. Nei pirmą kartą, nei antrą nesitariau. Tiesiog atvažiuodavau, pagimdydavau ir tiek. Priėmė abu kartus gerai, jokių skundų neturėjau. Dėmesio gavau daug. Per antrą gimdymą dalyvavo vyras, tad jokių papildomų akušerių tiesiog nereikėjo.
Gimdžiau nesitarusi valstybinėje ligoninėje ir viskas vyko sklandžiai. Žinoma, gal norėtųsi geresnės palatos ar skanesnio maisto, bet gydytojų ir viso personalo darbas buvo puikus. Tuo tarpu pažįstama tarėsi, mokėjo didelius pinigus ir vaiką traukė su vakuumu, o ant pilvo liko didžiausios mėlynės. Taigi, manau, kad jei viskas gerai, tai gerai ir be tarimosi ar kyšių, o,jei blogai, tai nepadeda nei pinigai, nei dar kas kitas.
Mano manymu yra verta. Juk gydytojas išmano savo profesiją ir gali patarti, nuraminti. Juk ypač svarbu geras gimdymo planas, kurį galima suplanuoti su gydytoju. Aš pati iš savo patirties galiu teigti, jog gimdymo aptarimas, plano sudarymas yra labai svarbus ir palengvina patį gimdymą. Aš gimdžiau su išsamiu planu ir todėl gimdymas vyko sklandžiai, nekilo jokių klausimų. Manyčiau, jog tai yra gimdyvės pasirinkimas, bet aš patarčiau, būtinai tartis, nes tą dieną jums pačioms bus lengviau.
Mano situacija gal kiek kitokia, nes gimdžiau ne Lietuvoje. Žinojau tik kurioje ligoninėje vyks gimdymas, o apie gydytoją nieko net nenutuokiau. Tiesa, man ir nebuvo jokio skirtumo, kokia gydytojo pavardė, kuris priims gimdymą, svarbu, kad visa komanda atliktų tinkamai savo darbą ir tiek. Esu patenkinta, tuo, kaip viskas vyko, net negalėčiau kitaip įsivaizduoti, nepaisant to, kad gimdymas vyko 32-ąją savaitę. Nemanau, kad kažką keistų tas faktas, jei būčiau žinojusi apie gydytoją jau iš anksto. Beje, o jeigu būtų tekę ekstra atveju vykti į kitą ligoninę (nes viskas vyko taip greitai, jeigu būtumėm išvykę į svečius, tikrai nebūtumėm spėję į savąją ligoninę)? Juk nemanau, kad mane būtų išsiuntę gimdyti į ligoninę ir pas gydytoją, kaip buvo sutarta. Svarbiausia, kad turime vaikelį ir esu dėkinga visiems, kas tuo metu man padėjo, jog kūdikis atkeliautų.
Turiu 3 vaikus. Pirmi du gimė nesitariant su gydytoju, kas dirbo pamainoje, pas tą ir pakliuvau. Dėl trečio gimdymo tariausi su gydytoju tik todėl, kad turėjo būti atlikta planinė cezario pjūvio operacija. Kitu atveju nebūčiau tarusis. Noriu pabrėžti, kad visų trijų gimdymų metu ir pogimdyviniu laikotarpiu ligoninėje buvau prižiūrėta vienodai gerai. Manau, kad tarimasis su gydytoju nelemia, kad viskas vyks sklandžiai. Aš apskritai pasitikiu Lietuvos gydytojų darbu.
Tikrai TAIP. Visų pirma, nereikės jaudintis, kas priims gimdymą, ar tą dieną pamaina bus gera, nuoširdi, visada skubanti į pagalbą, ar paniurusi, nieko „negirdinti“, nenorinti padėti, gąsdinanti. Tariantis juk vadovaujamės atsiliepimais, rekomendacijomis ir tikrai išsirinksime mums geriausią variantą iš visų įmanomų. Susitarus einame į gimdymą užtikrinčiau, pasitikime gydytuoju/akušere, maždaug žinome, kas mūsų laukia, o gydytojas labiau susipažinęs su nėštumo eiga. Jeigu tarėmės iš anksto, tai akušerė/gydytojas prisiima dvigubą atsakomybę ir manau, kad viską daro dvigubai atsakingiau ir yra daug tolerantiškesnis, malonesnis bei mielesnis.
O ką manote jūs?
Šaltinis: tavovaikas.lt
© 2015, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
