0

Klaipėda netrukus sulauks pirmųjų pabėgėlių

spalio 14, 2015 Europos Sąjunga, Lietuvos aktualijos

Jurgita Andriejauskaitė\\

Klaipėdoje jau šį rudenį turėtų apsigyventi pirmieji pabėgėliai. Atsakingi institucijų darbuotojai jiems jau pradėjo dairytis galimo būsto, o klaipėdiečius ramina – atvykėliai tikrai neužims socialinių butų, o jų atžalos – vietų darželiuose.

Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr. / Į Europą plūstantys pabėgėliai į Lietuvą neskuba, tačiau per trejus metus mūsų šalis įsipareigojo priimti apie 1 000 svetimšalių

Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr. / Į Europą plūstantys pabėgėliai į Lietuvą neskuba, tačiau per trejus metus mūsų šalis įsipareigojo priimti apie 1 000 svetimšalių

Uostamiesčio taryba dar šį mėnesį turėtų svarstyti, ar patenkinti Pabėgėlių priėmimo centro prašymą Klaipėdai priimti 20 asmenų. Tai tik pirmieji skaičiai, mat Lietuvai įsipareigojus per trejus metus priimti apie tūkstantį pabėgėlių, ilgainiui šie skaičiai išaugs.

Jau kelerius metus Klaipėdoje pabėgėlių priėmimo kvota buvo nustatyta nulinė. Beveik neabejojama, kad Europoje susiklosčius įtemptai situacijai dėl plūstančių pabėgėlių iš Azijos ir Afrikos, Klaipėdos politikai prašymą patenkins ir pirmieji atvykėliai uostamiestį pasieks jau netrukus.

Į Klaipėdą atvyktų 20 asmenų, šiuo metu gyvenančių Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre. Jame įkurdinti įvairių tautybių pabėgėliai – ukrainiečiai, čečėnai, sirai, vietnamiečiai, afganai.

Jau apsižiūrėjo Klaipėdoje

„Prieš porą mėnesių viena ukrainiečių šeima su lietuviškom šaknim buvo atvažiavusi į Klaipėdą. Žvalgytuvės įvyko. Vyriškis gimęs ir augęs iki penkerių metų Lietuvoje, mama Lietuvos pilietė, gimusi netoli Rietavo, du nepilnamečiai vaikai, aštuonerių ir penkiolikos metų.

Šeima gyveno Donecko srityje, bėgo dėl karo veiksmų. Klaipėdoje apsigyventų ir to vyriškio mama bei uošvienė. Visus dokumentus dar nagrinėja Vidaus reikalų ministerija“, – antradienį spaudos konferencijoje pasakojo Klaipėdos miesto Socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė.

Sutuoktiniai iš Ukrainos abu yra su aukštuoju išsilavinimu, moteris darbuotojams pasakojo norinti dirbti su augalais, apželdinimo srityje.

„Vyriškis sakė mokantis daug dalykų, ir suvirinti, ir pakrovėją vairuoti, bet neturi dokumentų. Jei tik norės, jam padės profesinis centras“, – sakė direktorė.

Ši šeima, kaip ir kiti pabėgėliai, Klaipėdoje kursis padedami šio centro socialinių darbuotojų. Parama, priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus, trunka nuo vienerių iki penkerių metų.

Padės visapusiškai

Uostamiestis pabėgėlius priima nuo 1997 metų. Per šį laiką integracijos procesą praėjo apie 90 atvykėlių, pusė iš jų vaikai.

„Kas yra socialinė pagalba pabėgėliams, iš ko ji susideda? Su šeima yra pokalbis, kokio buto norėtų. Darbuotojai padėdavo surasti rinkoje nuomojamą būstą.

„15min“ nuotr./Anot D.Stankaitienės, dažniausiai negalią turinčius klaipėdiečius apgauna  artimieji.

„15min“ nuotr./Diana Stankaitienė.

Iki šiol būdavo pasirašomos trišalės sutartys su butų savininkais, centras sumokėdavo už nuomą, padėdavo susirasti darželius, mokyklas vaikams. Neretai šitos šeimos, kurios buvo integracijoje, buvo su mažamečiais vaikais, būdavo du, tuoj trečias, ketvirtas, penktas, darželių daug nereikėjo, mamos prižiūrėjo.

Vaikai lankė mokyklas, dažniausiai rusakalbes. Suaugę asmenys dirbdavo – laivų remonto įmonėse, parduotuvėse, buvo ir moterų dirbančių, ir virėjomis, ir valytojomis, profesijų spektras nebuvo platus“, – pasakojo D.Stankaitienė.

Darbas su pabėgėliais panašiai vyks ir dabar. Socialiniai darbuotojai suteiks informaciją, konsultuos, atstovaus ir tarpininkaus.

Valstybės biudžeto lėšomis jiems bus skirta vienkartinė pašalpa, už kurią jie galėtų įsigyti šaldytuvą ar kitos buitinės technikos, vieną kitą baldą. Anot D.Stankaitienės, Rukloje pabėgėliai būna sukaupę tik rūbų.

„Girdime kalbas, kad pabėgėliams bus mokama apie 600 eurų, – gandus paneigė D.Stankaitienė. – Jei žmogus yra vienišas, jam per mėnesį skiriami 249 eurai, esant daugiau asmenų ši suma matematiškai nedauginama. Trims asmenims skiriama 329 eurai“.

Socialinio paramos centro darbuotojai jau dairėsi galimų būstų, tačiau kainos suglumino. Vien nuomos mokestis, pavyzdžiui, didelei ukrainiečių šeimai siektų apie 270 eurų.

Klaipėdoje įsikūrę svetimšaliai bus mokomi lietuvių kalbos, jai pramokti bus skirta šimtas valandų. Pavykus gauti papildomą paramą, kursai bus pratęsiami.

„Jei man tektų bėgti ir įsikurti, pavyzdžiui, arabiškai kalbančiose šalyse, aš per šimtą valandų kalbos neišmokčiau. Švedijoje labai rimtai dirbama, žmonės mokosi kalbą metus“, – pasakojo D.Stankaitienė.

Renkasi tarp didmiesčių

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pabėgėliai iš Ruklos gali rinktis tarp trijų didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Nors kiti miestai taip pat pareiškė norą priimti svetimšalius, to padaryti kol kas negali dėl spragų įstatymuose.

Kelerius metus Klaipėdoje buvo nulinė pabėgėlių priėmimo kvota, nes seniau atvykę asmenys integracijos procesą jau buvo užbaigę.

Tiesa, kiek iš maždaug 90 integracijos procesą užbaigusių asmenų yra likusių Lietuvoje, neaišku. D.Stankaitienė tikino gerai žinanti tik vieną asmenį, čečėną, gyvenantį Vilniuje. Dauguma šeimų pasirinko labiau klestinčias šalis. Pirmoji Klaipėdoje 1997 metais apgyventinta irakiečių šeima vėliau išvyko pas gimines į Švediją.

Priims jau pasiekusius Lietuvą

Anot vicemerės Juditos Simonavičiūtės, Lietuvos valdžios vyrai jau pradėjo keliones po Europą ir akivaizdu, kad pabėgėliams mūsų šalis nėra tokia patraukli. Tačiau atvykėlių mūsų šalyje yra nuola – Rukloje. Pabėgėlių centras, besiruošdamas svečių pagausėjimui, paprašė didžiųjų miestų pirmuosius asmenis priimti jau dabar.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./J.Simonavičiūtė - naujoji Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Judita Simonavičiūtė.

„Aš kaip politikė galiu pasakyti, kad apie imigracinius procesus kalbama per mažai. Emigracija yra didelė, nepriklausomybės metais išvyko apie pusė milijono, tačiau imigraciniais klausimais nelabai norime diskutuoti. Tačiau situacija, susiklosčiusi Europoje, privers diskutuoti. Matau tų pabėgėlių vyrų, moterų veidus tose stovyklose, tai jauni, darbingo amžiaus žmonės. Pas mus yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, kad ir suvirintojų. Klaipėdoje ir šiandien būtų priimami gebantys suvirinti laivus“, – kalbėjo J.Simonavičiūtė.

Vicemerė linkėjo klaipėdiečiams tolerancijos. „Namuose daug žiūriu vokiškų kanalų, šios šalies laukia milžiniškas iššūkis. Tačiau matyti, kad požiūris demokratinėje ir kitoje Vokietijos dalyje stipriai skiriasi. Nenoriu, kad būtume kaip iš socialistinių šalių. Kai matau, kaip Vokietijoje, netoli Hamburgo, prie milijonierių namų yra palapinių miestelis pabėgėliams, jas šildo, savanoriškas darbas yra toks organizuotas, tokie masteliai atrodo protu nesuvokiami, čia yra iššūkiai“, – kalbėjo vicemerė.

Klaipėdos žinios

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.