0

Prekybos centruose parduodamoje vištienoje – kalnai cholesterolio! Ar tikrai?

spalio 15, 2015 Sveika gyvensena

Saulius Veržikauskas\\
Kai kurių “mitybos žinovų” užsispyrimas gali nuvesti ir į kapus. Jei tik jų paklausysite.

Belandžiodamas po interneto platybes aptinku, sakykime, pakankamai populiarią svetainę su žiauriu demaskuojančiu straipsneliu.

Publikuojamos štai šios baisios nuotraukos ir, tiesiog jaučiasi, kaip tragišku balsu mums išaiškinama tiesa ir perduodamas didysis perspėjimas: prekybos centruose parduodamoje vištienoje  –  kalnai cholesterolio! Nepirkite!

Štai šis demaskuojantis tekstukas:

Visi žinome, kad vištienos odelėse yra didžiulis kiekis cholesterolio. Dietos besilaikantys ar didesnį nei rekomenduojama cholesterolio normą turintys žmonės turėtų vengti vištos odelių. Nupirkome keturis kilogramus vištienos ketvirčių ir nusprendėme pasižiūrėti, kiek odelių nupjaustysime nuo blauzdelių ir šlaunelių. Pasveriame ir matome stulbinantį rezultatą – 690 g. Įsivaizduokite, kad šis kiekis su cholesterolio užtaisu nukeliautų į faršą ar kitų vištienos produktų gamybą, o vėliau į jūsų organizmą. Todėl niekada nerekomenduojama prekybos centruose pirkti vištienos faršą ar kavinėse valgyti vištienos maltinukus.vistiena

Prekybos centrų ginti nesiruošiu ir žinau, kad ten parduodama mėsa gali būti užauginta ne pačiu geriausiu būdu, tačiau daug labiau stebina žmonių užsispyrimas ir stulbinanti inercija.

Kaip galima vadovautis maždaug 50 metų senumo “žiniomis”?!!!

Tai, kad maistinis cholesterolis neturi jokios tiesioginės įtakos organizme aptinkamam cholesteroliui, įrodyta jau senokai. Ne šiaip sau paėmė kažkas ir surašė formules, o tyrimams pasitelkė tūkstančius savanorių, daliai kurių racionas buvo praturtintas gausiai cholesterolio turinčiais produktais, o daliai buvo skirti produktai, cholesterolio savy neprilaikantys. Ir vienų ir kitų organizme gaminamo cholesterolio kiekis nekito nei į vieną, nei į kitą pusę.

Beje, jei kas dar nežinojote, cholesterolio “piktosios” savybės buvo “pastebėtos”, kai buvo eksperimentuojama su triušiais. Man dabar sunku suprasti to meto “mokslininkų” bandymus su absoliučiu žolėdžiu ir šių bandymų rezultatų taikymas mums, visavalgiams padarams. Triušis, paėdęs gyvulinės kilmės maisto (kaip jį jam įsiūlė  –  dabar pasakyti sunku) sunegalavo, o po to, lyg ir nudvėsė. Ištyrę jo kraują “mokslininkai” aptiko neįtikėtiną cholesterolio kiekį ir šią “naujieną” susiejo su triušio suvalgytu gyvulinės kilmės maisto gabalėliu  ir nusprendė, kad riebus gyvulinės kilmės maistas kenkia ir mums, žmonėms.

Be abejo, tokią “gerąją naujieną” pasigavo pramonininkai, ypač pigių riebalų gamintojai. Pigus augalinės kilmės aliejus, šiaip tinkantis tik metalinių detalių patepimui, įvairūs margarinai, prekystalius okupavo tiesiog mūsų pačių noru ir sutikimu. Juk cholesterolis toks kenksmingas…

Šią “gerąją žinią” pasigavo ir paprasta , kiek raštingesnė liaudis. Mums buvo pradėta aiškinti, kokie naudingi yra sėmenų, rapsų, dygminų aliejai. Girdėjau, kažkur Lietuvoje netgi gaminamas nerafinuotas, “ekologiškas” rapsų aliejus, kurio pirkti atvyksta net iš pačios Vokietijos! Tikiu, kad tokio aliejaus kokybė prilygsta sintetinių tepalų, pilamų į naujausius automobilius, kokybei. O tai jau progresas.

Taip, proteliai mums buvo susukti konkrečiai ir ilgam. Na, bet gerai, ne visi gi gimsta protingi

Dabar trumpai apie organizmo gaminamą cholesterolį.

Pasakysiu iš karto: kai jūsų organizmas drąstiškai sumažins cholesterolio gamybą, skubiai rašykite testamentą ir pradėkite ieškoti laidojimu užsiimančios įmonės. Pravers. Ir labai greitai.

Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio veikimo hormonai. Cholesterolis valdo ląstelių membranų pralaidumą, jis būtinas tulžies rūgščių susidarymui ir atlieka daugelį kitų organizmui būtinų funkcijų. Cholesterolio kiekis organizme sudaro 0,2% žmogaus kūno masės, o antinksčiuose jo yra net 6%.

O dabar paprastai, žmonių kalba. Mūsų organizmai sensta, dėvisi, genda jo atskiri organai, kraujagyslės. Organizmo gaminamas cholesterolis  –  tai mūsų gerasis daktaras Aiskauda, kuris skuba į pagalbą. Ir, be abejo, kur daugiau ligų, ten daugiau ir daktarų.

Mūsų nuo per didelio įvairių cukrų vartojimo nudilusios kraujagyslės, yra gelbėjamos tik cholesterolio pagalba. Kai kraujagyslėje atsiranda uždegimo židinys, cholesterolis jį “gesina”, lopo, todėl dažnai kraujagyslėse žmogaus, mirusio nuo kokios nors širdies  –  kraujagyslių ligos, randami kalnai cholesterolio plokštelių: šitaip mūsų organizmas iki paskutiniųjų kovojo už gyvybę, į pavojingus židinius siusdamas cholesterolį.

Šiuolaikinė medicina su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kovoja negailestingai: kai kurie preparatai sutrikdo organų, išskiriančių cholesterolį, veiklą ir tokiu būdų mes, išsityrę kraują, galime pasidžiaugti tuo, kad “cholesterolis normoje” ar net mažiau normos. Deja, teigiamą poveikį šiuo atveju mūsų organizmui suteikia tik mūsų optimizmas bei geras nusiteikimas (juk džiaugiamės, kad esame “normoj”!), tai yra, tik placebas. Visais kitais atvejais dirbtinai mažinamas cholesterolio išsiskyrimas mus veda, kaip jau minėjau, į kapines.

Ką norėjau pasakyti?

Įvairūs specai, dietologai, nutricionistai ir kitokie profai dažnai, beveik visada su maistu gaunamą cholesterolį negailestingai suplaka su mūsų organizmo sintetinamu cholesteroliu ir padaro toliaregiškas bei nuostabias išvadas!

Žmonės, būkite atidūs: jei koks nors mitybos specialistas aiškins, kad “suvalgote per daug maisto, turinčio savy cholesterolio” ir, “todėl jūsų kraujuje aptinkama per daug cholesterolio”, žinokite, kad šis “specas“  apie žmogaus fiziologiją išmano ne daugiau, nei eilinis penktokėlis. O jis juk pasiruošęs jus „gydyti“!

P.S. Šiek tiek apie nuotrauką: atskirame maišelyje sukrauti riebaliukai ir oda – vos vienintelis šioje vištoje rastas geras dalykas

Šaltinis: harmonio.net

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.