0

Mirusiųjų atminimui lietuviai sukūrė kapinių „feisbuką“

spalio 29, 2015 Lietuvos aktualijos

Internetas iki šiol buvo skirtas tik gyviesiems, tačiau lietuviai nusprendė tai pakeisti: jie įkūrė virtualias kapines, kuriose siūlo įamžinti mirusiųjų atminimą.

Lietuviai sukūrė mirusiųjų feisbuką
©nn.by

Jei vaikščiodami po kapines ant paminklų pastebėsite QR kodus, nenustebkite: tai – nuorodos į mirusiųjų paskyras.

Šiuos dvimačius brūkšninius kodus, pagamintus iš aliuminio, gauna kiekvienas, už 39 eurus užsakęs vietą svetainėje „Virtualios kapinės“. Tuomet ženkliuką belieka pritvirtinti prie paminklo, o kapą aplankę velionio artimieji ar draugai, nuskaitę QR kodą specialia telefono programėle, sykiu galės aplankyti ir virtualų kapą.

Virtualios kapavietės šeimininkai joje galės turėti nekrologą, atminimo knygą, sukurti mirusiojo nuotraukų ar video galeriją, įtraukti realios kapavietės informaciją, socialinių tinklų nuorodas ir kt.

Kitaip sakant, tai bus lyg mirusiojo anketa savotiškame socialiniame tinkle. Tik vietoje komentarų čia rašomos užuojautos, o vietoje „Patinka“ nykščio spaudžiama „Pagerbti“ širdis.

Idėjos autorius Arūnas Valančius virtualias kapines vadina šiuolaikiniu velionių įamžinimo būdu.

„Lankydami kapines matome daug paminklų, kuriais bandoma papasakoti apie velionio gyvenimą, dar daugiau tokių bandymų matome internete. Mes sukūrėme tinkamą vietą ir formą šiems bandymams, o panaudojus dabartines technologijas tai – paprasta ir gan nebrangu“, – sakė jis.

©nn.by

©nn.by

Keletas kapų minėtoje svetainėje jau yra sukurti, o du profiliai padaryti vieši – juos gali peržiūrėti kiekvienas pageidaujantis. Tai yra „virtualių kapų“ pavyzdžiai, skirti susipažinti su paslauga, galimybėmis, dizainu.

Klientai patys renkasi, ar savo artimųjų virtualius kapus palikti prieinamus kitiems, ar nuo pašalinių apsaugoti juos slaptažodžiu.

„Tradicinėse kapinėse paslapčių taip pat nėra – ant paminklų rašomas velionio vardas, pavardė, dažnai klijuojama ar iškalama nuotrauka“, – pastebėjo A.Valančius.

Projektas buvo kuriamas ir tobulinamas vienerius metus. Jo startui lietuviai pasirinko gimtąją šalį, bet neslepia turintys plėtros planų Lenkijoje ir Latvijoje.

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.