0

Parnidžio kopos saulės laikrodis – Kurono laiko šventykla

lapkričio 11, 2015 alkai, Architektūra, Laikas

Istorijos labirintai\\

Horizontalūs saulės laikrodžiai – seniausi žinomi laiko matavimo prietaisai. Seniausi obelisko formos saulės laikrodžiai žinomi nuo 4 tūkstantmečio pr. Kr. Egipte. Vėliau specialiai laikui matuoti kolonas ar obeliskus statė kinai, graikai, romėnai. Romos Panteone laiką matuoja per stogo kupolo skylę patenkantis saulės spindulys.

kuron2

Matematikas ir astronomas Teodosijus iš Bitinijos (160–100 m. prieš Kristų) skelbėsi išradęs universalų saulės laikrodį, kurį galima naudoti bet kurioje Žemės vietoje. 1524 m. prancūzų astronomas Oronsas Finė pagamino dramblio kaulo saulės laikrodį. 1570 m. italų astronomas Džiovanis Padujietis paskelbė traktatą, kaip gaminti ir įrengti saulės laikrodžius ant pastatų sienų vertikaliai ir horizontaliai. Džiuzepė Biankanis savo tyrime „Constructio instrumenti ad horologia solaria“ vaizdžiomis iliustracijomis parodė, kaip turi atrodyti geri saulės laikrodžiai.

Tikslių duomenų apie tai, kada saulės laikrodžiai pasiekė Lietuvą, nėra. Iki šių dienų išlikę seniausi saulės laikrodžiai yra Kretingos vienuolyne (apie 1610 m.), Šiauliuose ant bažnyčios sienos (1625 m.), Pažaislio architektūriniame ansamblyje (apie 1700 m.), Švėkšnoje (XIX a.) įkurti saulės laikrodžiai. 2006 m. rugsėjo mėnesį Kauno technologijos universitete ant Informacinių technologijų plėtros instituto pietrytinės sienos įrengtas didžiausias šalyje vertikalus saulės laikrodis. Nuo gnomono (strypo) krintantis šešėlis vasaros saulėgrįžos metu (birželio 22 d.) ištįs iki 8,33 metro.

Ant žymiosios Nidos Parnidžio kopos viršūnės, monumentalus 13,8 m aukščio obeliskas pastatytas 1995 m. kovo 11 d. 36 t sveriantis obelisko akmuo buvo atgabentas iš Karelijos skaldyklų. Šioje vietoje nuo seniau jau buvo įrengta betoninė aikštelė. Astronominiu požiūriu Parnidžio kopa – geriausiai tokiam laikrodžiui tinkama vieta Lietuvoje. Iš čia atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Nuo kopos matyti, kaip Saulė teka virš marių ir leidžiasi į jūrą. Statinys įprasmino ne tik laiko tėkmę, bet ir gamtos stichijų – vėjo, saulės, smėlio ir vandens – dermę. Parnidžio kopa laikrodžio obeliską iškelia į 53 metrų aukštį, patį aukščiausią nerijos tašką.

Image00003

Saulės laikrodžio projektą sukūrė architektas Ričardas Krištapavičius, profesorius Libertas Klimka jam talkino kaip senosios astronomijos specialistas, o meninę projekto dalį sukūrė skulptorius Klaudijus Pūdymas.

Šešėlis, kuris yra laikrodžio rodyklė, apibėganti kasdienį savo ratą, krinta nuo obelisko, pastatyto aikštelės centre. Valandų ir pusvalandžių įraižos iškaltos ant puslankiu iš po smėlio iškilusių nedidelių pakopėlių, padengtų granito plokštėmis. Po vieną kiekvienam mėnesiui, ir dar keturios saulėgrįžoms ir lygiadieniams. Puslankiai kas pakopėlė aukštėja lygiadienių link ir žemėja į saulėgrįžas. Ilgiausias puslankis priklauso birželiui, du trumpučiai – gruodžiui ir sausiui. Granite iškaltas dangaus dienos šviesulio amžinosios kelionės grafikas. Kiekviena skalės linija yra padiktuota gamtos ritmų; nėra nieko nereikalingo, jokių meninių išmonių. O pakopėlių geometrija primena vėjo atpustomų senkopių smėlio sluoksnius. Laiko tėkmė ant Parnidžio kopos juntama tiesiog fiziškai. Matome, kaip per skalę nenumaldomai slenka obelisko šešėlis, o kiekvienas saulėtekis ir saulėlydis, net vidurdienis šioje aikštelėje – kosminis įvykis. Ypatingomis metų kalendorinėmis dienomis – per saulėgrįžas ir lygiadienius – tarsi senovės žyniai ir vaidilutės galime nustatyti pavasario, vasaros, rudens, žiemos astronominę pradžią.

Svarbu ir tai, kad Saulės laikrodis rodo tikrąjį vietinį laiką. Šešėlis kaskart poilsiautojams primena, kad žmogus yra gamtos kūdikis, pavaldus jos ritmams. Jis jėgų ir atgaivos gali pasisemti tik iš gamtos.

1999 m. praūžęs grėsmingas uraganas Anatolijus nulaužė ir gabalais pabėrė senojo laikrodžio obeliską.

2002 m. baltų pasaulėžiūros baltieji žyniai paskelbia saulės laikrodį Kurono laiko šventykla. Istoriniai šaltiniai mini buvus I am. prieš kristų Kurono šventyklai saloje tarp dabartinės Nidos ir Ventės rago. Ši sala vadinosi Perkūnkalvė, kuri lėtai nugrimzdo po vandeniu. Šiuo metu Baltieji žyniai pastoviai palaiko šios šventyklos energoinformacinį lauką atlikdami šventos ugnies apeigas.

2011 metų birželį Nidos Saulės laikrodis buvo atstatytas. Saulės laikrodžio atstatymą kartu su Neringos savivaldybe iniciavo „Tūkstantmečio odisėjos” dalyviai. Parnidžio kopos sutvarkymo darbus sutiko paremti klaipėdiečiai Zita Teresė ir Martinas Gusiatinai.

Naująjį saulės laikrodį papildė trys dekoratyvinės skulptūros – „Žiemos saulėgrįža”, „Pavasario lygiadienis” ir „Rudens lygiadienis”. Skaičiuoti laiką padeda ant horizontalių paviršių iškaltos datos ir „runos“. Plotas tarp laikrodžio ciferblato ir lankytojų tako aplink ciferblatą užpildytas sijotais akmenėliais. Į naują vietą perkeltas laikrodžio meninis akcentas – skulptūra „Vasaros saulėgrįža”. Taip pat atnaujintos granitinės plokštės, sudarančios laikrodžio aikštelės – ciferblato pagrindą. Vaizdu nuo Parnidžio kopos lankytojai galės grožėtis nuo naujai įrengtos apžvalgos aikštelės.

1999 metais uragano Anatolijaus nulaužta laikrodžio stela rekonstruota, naujai pagamintos ir „runomis“ išgraviruotos stelos dalis buvo primontuota prie likusios dalies. Stelos aukštis parinktas taip, kad nuo jos krentantis trumpiausias šešėlis metuose siektų aikštelės vidurį. Būtent nuo stelos krentantis šešėlis rodo tikslų vietos laiką. Viso kūrinio plastika sukomponuota atsižvelgiant į aplinkos formas. Laikrodžio padalų linijų laiptuotumas atspindi smėlio kopų sandarą.

Saulės laikrodis Nidoje suprojektuotas remiantis tradiciniais gnomonikos – saulės laikrodžių kūrimo mokslo principais, pasitelkus šiuolaikines skaičiavimo technologijos galimybes. Tikslus laiko padalų paskaičiavimas ir pagrindinių laiko simbolių išdėstymas čia apsilankiusiam žmogui suteiks galimybę aiškiai pajusti laiko tėkmę, susimastyti apie pagrindines gyvenimo tiesas.

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.