0

Už JAV pilietybę lietuvis paprašė 18 tūkstančių JAV dolerių ir apgyvendinimo pusvelčiui

sausio 11, 2011 Lietuviai užsienyje

Beveik dešimt metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančios moters jaunikio paieškos nebuvo sėkmingos. Žalią kortą, o vėliau ir Amerikos pilietybę siekiančią gauti lietuvę apstulbino tautiečių godumas.

„Šioje šalyje esu jau beveik dešimtmetį. Turiu viską, ko tik noriu, – automobilį, neblogą darbą, draugus. Dirbu senelių prižiūrėtoja, tačiau kiekvieną vakarą grįžtu namo – į savo nuomojamą butuką. Džiaugiuosi gyvenimu, – šyptelėjo ji. – Tačiau trūksta tik vieno – legalių dokumentų. Per visus tuos metus buvo pasitaikę progų susitvarkyti šiuos reikalus, tačiau jų neišnaudojau. O dabar, jaučiu, kad jau laikas. Norėčiau aplankyti Lietuvą, beprotiškai pasiilgau artimųjų“.

Laima (vardas pakeistas) ėmėsi klausinėti pažįstamų, atidžiai sekti skelbimus vietiniuose laikraščiuose. Per pastaruosius šešis mėnesius jai teko susitikti su trimis pretendentais.

„Pirmasis gal ir būtų tikęs, tačiau neišdrįsau juo pasikliauti – pomėgis taurelei per giliai įsirėžęs jo veide. Aš, inteligentiška moteris, manau esanti nusipelniusi geresnio – kad ir tariamo – jaunikio, – juokėsi pašnekovė. – Su antruoju kandidatu supažindino bendra pažįstama. Vyrukas pasirodė labai jau apsukrus, iš karto pasiūlė užmegzti tikrus santykius. Pagalvojau – nereikia man meilių. Jeigu su juo prasidėsiu, turėsiu daugiau galvos skausmo, nei naudos“.

Su trečiuoju vyruku Laima susitiko dar prieš Kalėdas, tačiau iki šiol sako negalinti atsitokėti nuo patirtų įspūdžių.

„Pirmiausia su Zenonu (vardas pakeistas) pasikalbėjau telefonu. Jis prisipažino pats tuokęsis už pinigus, kurį laiką pagyvenęs Lietuvoje ir vėl sugrįžęs į Čikagą. Kandidatas gyrėsi žinantis visus santuokos niuansus ir esąs itin išsilavinęs žmogus. Prisipažinsiu, susidariau neblogą įspūdį. Tiesa, dar kalbėdama telefonu jam pabrėžiau, kad mokėsiu ne daugiau 15 tūkstančių JAV dolerių. Šis patikino ir nesitikįs gauti daugiau“, – dėstė moteris.

Po kelių dienų lietuvė išsiruošė į susitikimą. Nuvažiavo pasiimti automobilio neturinčio jaunikio iš laikinų jo namų, išsirinko jaukią kavinukę. Kostiumu pasipuošęs Zenonas pirmiausia išsitraukė amerikietišką pasą ir išdidžiai pareiškė, kad šis jam atsiėjęs nemažai – teko parduoti kai kurią nuosavybę Lietuvoje.

„Paaiškėjo, kad vyrukas keleriais metais „pamažino“ savo metus, tačiau į tai pernelyg nekreipiau dėmesio. Kurį laiką diskutavome apie šiandienines aktualijas, vėliau ėmėmės mums abiem svarbių reikalų. Pasirodo, Zenonas tuokėsi ne Amerikoje, o Lietuvoje. Nusivyliau – juk imigracijos procedūros Varšuvoje skiriasi nuo Čikagos, – prisiminė ji. – Galiausiai paaiškėjo, kad Zenonas nėra toks visažinis, kokiu iš pradžių dėjosi. Visos jo žinios apsiribojo tuo, ką išgirdo iš vietinių bobučių“.

Moteris labiausiai apstulbo tada, kai šis pareiškė norintis gauti 18 tūkstančių JAV dolerių užmokestį ir mano nuomojamame bute apsigyventi vos už 5 dolerius per dieną.

„Dar kartą jam priminiau mūsų pokalbį telefonu. Šis tik neaiškiai kažką numykė ir prisipažino iš manęs laukiantis pagalbos įsikuriant, ieškant darbo ir perkant automobilį. „Moteris, su kuria tuokiausi Lietuvoje, iš manęs paprašė sumokėti už vestuvinę šukuoseną. Na, tikiuosi, supranti, kad tau teks mokėti ne tik už advokato paslaugas, bet ir visas neplanuotas išlaidas“, suokė jis. Tiesiog nustėrau. Tokio godumo dar neteko matyti. Negana to, jog siūlau jam apvalią sumelę šlamančiųjų, jis dar tikisi apgyvendinimo pusvelčiui, padengiamų jo išlaidų, surastos darbo vietos ir tikriausiai dar nemokamo maitinimo“, – piktinosi moteris. – Visiškai suprantu, jog ant mano pečių kristų išlaidos advokato paslaugoms, Imigracijos tarnybos mokesčiai, tačiau tai, kad „amerikonas“ trokštų visiškai užsikarti ant galvos, dar neteko girdėti“.

Pasak Laimos, susitikimo metu ji stengėsi išlikti rami, tačiau mandagiai atremdavo jo bet kokius lūkesčius.

„Kai pasakiau, kad jo keliamos sąlygos manęs netenkina ir pasidalinau mintimis, jog už 18 tūkstančių JAV dolerių nuotakos jis nesuras, Zenonas šiek tiek įsižeidė. Paskubomis išgėrė likusią arbatą ir paprašė parvežamas namo. Santūriai atsisveikinome, jis per kelias sekundes išnėrė iš automobilio ir dingo laikinų namų kieme. Tikiuosi, jog tokių zenonų savo gyvenime teks kuo rečiau sutikti“, – juokėsi Laima.

alietuvis.us

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.