Baltų žinyčios vartai

Selemonas Paltanavičius © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pasak S.Paltanavičiaus, visi labiausiai laukia ir tikisi drėgmės, mat jos trūksta. „Labiausiai šią žiemą reikėtų sniego, o jo nematyti ir iki pat sausio vidurio gamtoje, matyt, žiemos nebus. Sniegas – pats svarbiausias vandens nešėjas, o viskas yra labai išdžiūvę“, – pastebi gamtininkas.

Kalbėdamas apie vasarą S.Paltanavičius tikina, kad kitąmet ji turėtų būti pakankamai sausa ir šilta. „Ką tai reiškia? Kiekvienas iš tokios žinios gali pasiimti tai, ko jam reikia. Jei bus pakankamai drėgna, ūkininkauti bus labai geros sąlygos. Dėl to turėtų nudžiugti ir bitininkai“, – sako LRT.lt pašnekovas.

Grybautojų nuotaikos, pasak S.Paltanavičiaus, taip pat priklausys nuo drėgmės. „Įprastai Lietuvoje pirmoji tikrųjų grybų – voveraičių, baravykų, raudonikių – banga būna birželį, o kita tikėtina tik rugpjūčio pabaigoje, nes bendras drėgmės kiekis yra labai mažas“, – pasakoja gamtininkas.

Jo teigimu, nuo drėgmės kiekio ir šalnų priklausys uogų derlius. „Drėgmė uogoms yra labai svarbi, o svarbiausias dalykas – šalnos žydėjimo metu. Jei jos būna per žydėjimą, žiedai neužmezga uogų ir metai būna tušti. Keletą paskutinių metų didelių šalnų žydėjimo metu nebuvo, o spanguolių derlius šiemet buvo prastokas vien todėl, kad trūko drėgmės aukštapelkėse. Taigi jei bus užtektinai drėgmės, uogautojams metai turėtų būti geri. Nereikėtų įsižeisti, jei Kalėdų senelis atneš po tuščią pintinę – kitąmet ją bus galima pririnkti pilną [uogų]“, – tikina S.Paltanavičius.

Neries regioniniame parke – saugomos retosios orchidėjos gegužraibės

Anot gamtininko, jei bus pakankamai drėgmės, puikiai žydės orchidiniai augalai, pavyzdžiui, gegužraibės. „Jos žydi kas 4–7 metus. Kartais galima lankytis drėgnoje pievoje keletą metų ir galvoti, kad jų nėra. Buvo atvejų, kada kažkas skelbė, jog jas išnaikino. Iš tikrųjų niekas jų neišnaikino – tiesiog ilsisi šakniastiebiai, kaupia energiją ir po keleto metų jie vėl pražys. Taigi, manau, jei bus drėgmės, turėtų būti orchidinių augalų metai“, – žada S.Paltanavičius.

Pasak LRT.lt pašnekovo, jau dabar reikia žvalgytis, kiek gamtoje yra pelių bei pelėnų – esą ne todėl, kad mums grėstų jų antplūdis, bet nuo to priklausys nemažai kitų dalykų. „Kuo daugiau bus pelių ir pelėnų, tuo kitąmet daugiau bus pelėdų, suopių, mažųjų erelių rėksnių, netgi lapių jauniklių. Tuo metu pelėnų daugiausia būna tuomet, kai geriausiai dera eglės. Prieš dvejus metus eglės derėjo labai gerai, o dabar pelėnų gausos pakilimas jau truputį leidžiasi žemyn. Tikėtina, kad ir pelėdų, ir kitų gyvūnų [skaičiumi] metai bus galbūt ne patys geriausi, bet bent jau neblogi“, – aiškina S.Paltanavičius.