0

Kenas Robinsonas: Mokyklos žudo kūrybiškumą (2)

sausio 14, 2011 Švietimas

(pradžia)

Kenas Robinsonas*(tęsinys)

Taigi, mokomųjų dalykų hierarchija paremta dviem idėjomis.

Pirmoji: dalykai, kurie labiausiai naudingi darbinei veiklai, turi būti viršuje. Tikėtina, kad mokyklos laikais jus geranoriškai stengdavosi atkalbėti nuo tų dalykų, kurie jums patiko, tačiau nežadėjo geros darbo vietos. Tiesa? Neužsiimk muzika – nebūsi muzikantas“. „Mesk šalin piešimą – juk nebūsi dailininkas“… Šiais laikais toks geranoriškas patarimas būtų iš esmės klaidingas. Visas pasaulis išgyvena revoliuciją.

Antroji idėja: akademiniai gebėjimai yra tapę vyraujančiu intelekto rodikliu, nes universitetai lavinimo sistemą sukūrė pagal savo pačių paveikslą. gerai pagalvojus, visame pasaulyje visa viešojo švietimo sistema yra pailgintas stojimo į universitetą procesas. Ir pasekmė yra ta, kad daug labai gabių, puikių, kūrybingų žmonių mano, kad jie tokie nėra, nes tie dalykai, kurie jiems gerai sekėsi mokykloje, nebuvo vertinami arba netgi slopinami. Manau, kad negalima sau leisti toliau eiti tokiu keliu.

Pagal UNESCO, per artimiausius 30 metų visame pasaulyje išsilavins daugiau žmonių, negu nuo žmonijos istorijos pradžios. Daugiau žmonių! Ir tai dėka tų dalykų, apie kuriuos buvo kalbėta – dėl technologijų ir jų įtakos darbui, dėl demografijos – milžiniško Žemės gyventojų pagausėjimo. Akimirksniu akademiniai laipsniai tampa nieko verti. Tiesa?

tais laikais, kai buvau studentas, jeigu turėjai laipsnį – turėjai darbą. Jeigu darbo neturėjai, vadinasi jo nenorėjai. Aš, tiesa sakant, jo nenorėjau. (Juokas) Bet dabar jaunuoliai su laipsniu dažnai traukia namo žaisti kompiuteriniu žaidimų, nes dabar jau reikia magistro ten, kur anksčiau užteko bakalauro, o kitam darbui reikės jau daktaro laipsnio. Tai akademinės infliacijos procesas. Jis parodo, kad visa švietimo struktūra ima svyruoti po mūsų kojomis. Turime radikaliai permąstyti savo požiūrį į išsilavinimą.

Apie išsilavinimą žinome tris dalykus.

Pirma, jis yra įvairiapusiškas. Apie pasaulį mąstome visais būdais, kureiais jis patiriame. Mąstome vizualiai, mąstome akustiškai, mąstome kinestetiškai, mąstome abstrakčiomis sąvokomis, mąstome judėdami.

Antra, išsilavinimas yra dinamiškas. Pažvelgus į žmogaus smegenų sąveiką, apie kurią vakar girdėjome iš kelių profesorių, matyti, kad lavinimasis yra nepaprastai sąveikus procesas. Smegenys nėra padalintos į skyrius. Tiesa sakant, kūrybiškumas – kurį apibrėžiu kaip originalių, vertę turinčių idėjų kūrimo procesą – dažniau pasireiškia jungiant ir gretinant skirtingas disciplinas, kurioms būdingi skirtingi požiūriai…

Beje, yra nervų šaka, kuri jungia abu smegenų pusrutulius, ji vadinama corpus callosum. Moterų organizme ši jungtis storesnė. Tęsiant vakarykštę Helenos mintį, manau, tai gali paaiškinti, kodėl moterysvienu metu daugiau užduočių atlieka geriau. juk tai tiesa, ar ne? Yra begalė tyrimų, tačiau aš tai žinau iš asmeninio patyrimo. Jeigu mano žmona namuose gamina valgį – kas, tiesa sakant, būna ne taip dažnai… (Juokas)…ji yra įgudusi kituose dalykuose. Taigi, kai ji gamina maistą, ji kalbasi su žmonėmis telefonu, kalbasi su vaiakais, dažo lubas, atlieka atvirą širdies operaciją…

Jeigu gaminu aš, tuomet durys užtrenktos, vaikai lauke, telefonas išjungtas, o jei užsuka žmona – susierzinu ir sakau: „Tere, prašau, aš čia bandau iškepti kiaušinienę. Duok man susikaupti.“ (Juokas)

Ar žinote tą seną filosofinį klausimą? Jeigu miške nuvirsta medis ir niekas to neišgirsta, ar tai iš tikrųjų įvyko? Atsimenate?

Nesenai, mačiau marškinėlius su užrašu: „Jeigu miške vyras pasako savo nuomonę ir nė viena moteris jo neišgirsta, ar jis vis tiek neteisus?“ (Juokas salėje)

Na ir trečias dalykas dėl išsilavinimo yra tas, kad išsilavinimas yra individualus. Šiuo metu rengiu knygą, kuri vadinsis „Trys karaliai“. Knygą sudaro interviu rinkinys – pokalbiai su žmonėmis apie tai, kaip jie atrado savo talentą. Neįtikėtina, kokius vingius žmonėms tekdavo įveikti. Šios knygos idėja kilo pasikalbėjus su nuostabia moterimi, apie kurią galbūt dauguma nesate girdėję, – tai Džiliana Lyn, esat girdėję? Kai kurie yra. Ji yra choreografė. Tačiau jos pastatymus žino visi. Jos darbai – „Katės“ ir „Operos fantomas“. Ji nepakartojama. Kai Anglijoje buvau Karališkojo baleto valdybos narys, apie ką galite nuspėti – kartą su Džiliana pietavome, ir jos paklausiau: „Džiliana, kaip tu tapai šokėja?“ Ji atsakė, kad labai įdomiai. Kai mokėsi mokykloje, ji buvo beviltiškas vaikas. Tai buvo ketvirtasis dešimtmetis. Mokyklos administracija jos tėvams išsiuntė laišką, kuriame buvo rašoma: „Mūsų nuomone, Džiliana turi mokymosi sutrikimų“. Ji negalėjo susikaupti, nenustygdavo vietoje. Manau, šiandien jie parašytų: ADHD (dėmesio sutrikimas, hiperaktyvumas). Ar neparašytumėte?

Tačiau tai buvo 1930-ieji, ir ADHD dar nebuvo išrastas. tai dar nebuvo priežastis, kuria galima buvo pasiremti. (Juokas) Žmonės dar nežinojo, kad tokią priežąstį gali turėti po ranka. Kaipbebūtų, mergaitę nuvedė pas specialistą. Ąžuolo apdailos kambaryje kartu su mergaite buvo jos mama; kol mama su gydytoju kalbėjosi apie mergaitės problemas, užgriūvusias ją mokykloje, Džiliana apie 20 minučių sėdėjo kėdėje, ant savo delnų. Mokytojai skundėsi, kad mergaitė trukdo kitiems, kad visad vėluoja atlikti namų darbus ir t.t. Aštuonerių metų vaikelis… Pasibaigus pokalbiui gydytojas priėjo prie Džilianos, atsisėdo greta ir pasakė: „Džiliana, aš išklausiau tavo mamą, turiu su ja pasikalbėti asmeniškai. „Pabūk čia, mes netrukus grįšime“ – ir jiedu išėjo, palikdami kambaryje mergaitę vieną. Prieš išeidamas gydytojas įjungė radijo imtuvą, stovėjusį ant stalo. Išėjęs iš kambario gydytojas pasakė mamai: „Iš tolo stebėkite ją.“ Kai tik suaugusieji išėjo, Džiliana pašoko ant kojų ir ėmė suktis pagal muziką. Jie stebėjo ją kelias minutes. Gydytojas atsisuko į mamą ir pasakė: „Ponia Lyn, Džilianos sveikata nėra sutrikusi, ji yra šokėja. Veskite ją į šokių mokyklą.“

Paklausiau: „Ir kas nutiko paskui?“ Ji atsakė: “ Mane ir nuvedė. Negaliu apsakyti, koks nuostabus buvo jausmas. Įėjome į patalpą pilną žmonių – tokių kaip aš. Žmonių, kurie negalėjo ramiai nustygti vietoje. Žmonių, kuriems reikėjo judėti, kad galėtų galvoti.“ Jie šoko baletą, čečiotką, džiazą, jie šoko moderną, šiuolaikinius šokius. Galų gale ji perėjo Karališkosios mokyklos atranką, ten tapo soliste, susikūrė puikią karjerą Karališkąjame balete. Vėliau baigė Karališkąją baleto mokyklą ir įkūrė nuosavą įstaigą “ Džilianos Lyn šokio namus“, sutiko Endriu Loidą Veberį. Buvo atsakinga už kai kuriuos muzikinio teatro istorijoje sėkmingiausius pastatymus; savo darbu ji suteikė džiaugsmo milijonams žmonių, ir ji –  multimilijonierė.

Kitas gydytojas galėjo jai paskirti vaistus ir priversti ją nurimti. Manau, kad dabar savo mintį galiu išsakyti taip: Alas Goras aną vakarą kalbėjo apie ekologiją ir revoliuciją, kuriai pradžią davė Rachelė Karson. Tikiu, kad vienintelė mūsų ateities viltis yra naujas požiūris į žmogaus ekologiją, kitoks supratimas apie žmogaus gebėjimus, pripažįstantisjų įvairovę ir spalvingumą.

Mūsų švietimo sistema iškasė šachtas mūsų protuose taip pat, kaip mes jas kasame žemėje – dėl tam tikros vienos prekės. Ateityje šis požiūris mums nebus naudingas. turime permąstyti pamatinius principus, kuriais grindžiame savo vaikų lavinimą. Yra puiki Jono Salko citata: “ Jeigu Žemėje išnyktų visi vabzdžiai, po 50 milijonų metų planetoje neliktų gyvybės. Jeigu Žemėje išnyktų žmonės, po 50 metų visos rūšys Žemėje suklestėtų.“ Ir jis teisus. Tai, ką TED puoselėja, – mtai žmogaus vaizduotės gebėjimai. Turime naudoti apdairiai ir išmintingai, kad išvengtume kai kurių minėtų scenarijų. Vienintelis būdas tai padaryti – tai pripažinti savo neišsemiamas kūrybines galias, kokios jos ir yra, ir viltį įžvelgti mūsų vaikuose. Mūsų užduotis – visapusiškai lavinti jų esybę, kad jie sugebėtų įžengti į ateitį. Beje, mes galime šios ateities ir nepamatyti, tačiau jie pamatys. Mūsų darbas – padėti jiems šioje ateityje gyventi prasmingai.

Nuoširdžiai dėkoju už dėmesį.


Paruošta BALTAI.LT pagal TED Ideas worth spreading konferencijos video įrašus

Straipsnį aptarti galima ir baltų psichologijos ir pedagogikos forume

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.