Arijai švenčia ugnies pergalę prieš tamsą „Čaharšanbe Suri“
kovo 17, 2016 Arijai, Laikas, Pasaulyje, Šventės
Liutauras Baltasis\\
Ši Zooratristinė šventė švenčiama prieš Novrūzą (pers. نوروز = Nowrūz − „nauja šviesa“) − Naujųjų Metų šventė pagal tradicinį iraniečių kalendorių, dar vadinama Persų naujaisiais metais. Švenčiama ne tik iranėnų tautų, bet ir kitų regionų, kurie susiję su Senovės Persija (Irane, Afganistane, Vidurinėje Azijoje, Kurdistane, Azerbaidžane, Pakistane, Indijoje, Balkanuose ir kt.).
Lietuvoje taip pat švenčiama baltų tikėjimo žmonių, tik pas mus ji žinoma kaip senosios Velykos arba Lygiadienio šventė – tikrieji arijų Nauji Metai. Ši šventė atsigauna po sovietmečio priespaudos ir yra Laisvės ir Šviesos pergalės prieš Tamsą šventė. Šios dienos metu šventinamo aukure Perkūnyčios dieną lietos žvakės, kuriomis paskui laiminami žmonės ir namai nuo visakeriopo blogio.
Pavasario lygiadienio šventė. BFL/Ronaldo Grizicko nuotr. Publikuota www.ziniuradijas.lt
Šios šventės šaknys siekia prieškristinius laikus, labai daug kuo panašios savo šventimo detalėmis į baltų ugnies gerbimą ir visų ugnies garbintojų šventimo detales, pavyzdžiui šokinėjimą per laužą, taip apsivalant nuo blogio. Lietuvoje mes šį skaistinimosi būdą išlaikėme tik per Rasų šventę. Bet tuo pačiu patvirtinome, kad mūsų kultūroje pilna ugnies garbintojų palikimo.
Kokia šventė yra Čaharšanbe Suri?
Vidurinių Rytų šalyse Novrūzo proga paskelbiamo nuo 4 dienų iki savaitės trunkančios nedarbo dienos. Prieš šventę tradiciškai tvarkomi namai, valomos dulkės, išmetami nereikalingi daiktai, atiduodamos skolos, aplinka papuošiama gėlėmis, perkami nauji rūbai šventei. Paskutinį senųjų metų trečiadienį švenčiama Čaharšanbe Suri (pers. چهارشنبه سوری = Chahârshanbe Sûrî) diena, jos metu deginami dideli laužai, žymintys šviesos pergalę prieš tamsą,
dainuojamos dainos,
buriama, vaikai lanko namus ir prašo saldumynų. Naujųjų metų laukimui ruošiamas šventinis stalas − Haft Sinas (pers. هفت سین = Haft Sîn − „septynios S“). Ant jo patiekiami 7 patiekalai, kurių pavadinimai prasideda raide S:
- sabzeh − lėkštėje sudygę kviečiai, rugiai, lęšiai − atgimimo simbolis,
- samanu − saldus pudingas iš kviečių gemalų − gerovės simbolis,
- senjed − džiovinti siauralapio žilakrūmio vaisiai − meilės simbolis,
- ‘sīr − česnakas − sveikatos simbolis,
- sīb − obuoliai − grožio, geros savijautos simbolis,
- somaq − žagrenio uogos − saulėtekio spalvos simbolis,
- serkeh − actas − amžiaus ir kantrybės simbolis.
Novrūzas − Haft Sinas Azerbaidžane. wikipedia.org nuotrauka
Taip pat gali būti patiekiami riešutai, marginti kiaušiniai, baklava, ant stalo pastatomi hiacintai, veidrodis, monetos, žvakės, indas su auksine žuvele, Šventasis Raštas (Koranas, Avesta, Biblija, Tora, Kitab-i-Aqdas) bei poezijos rinkinys.
Šeima susirenka prie šventinio stalo ir laukia tikslios Novrūzo pradžios. Jai atėjus, keičiamasi dovanomis. Vėliau prasideda giminių, draugų, kaimynų lankymas − pirmiausia lankomi vyriausieji šeimos nariai, po trumpų vaišių keliaujama pas kitus. Dažnai norint išvengti ilgų kelionių surengiama bendra giminės iškyla.
Kurdai pažymi Novrūzą šokinėdami per laužus. wikipedia.org nuotrauka
13-tą dieną po Novrūzo minima Sizdah Bedar diena (سیزدهبهدر − „praleisti bėdas“). Kadangi tikima, kas skaičius 13 lemia chaosą ir nesėkmes, šią dieną stengiamasi praleisti linksmai: grojant, dainuojant, pokštaujant, iškylaujant. Per Sizdah Bedar išmetami į tekantį vandenį Haft Sinui sudaiginti grūdai − tikima, kad taip simboliškai išvalomi namai nuo demonų. Novruzo papročiai skiriasi priklausomai nuo regiono, bet esminiai elementai lieka tie patys.
Novrūzas sutampa su astronominiu pavasario lygiadieniu ir švenčiamas kasmet tarp kovo 20 ir 22 dienų. Ši diena žymi pavasario atėjimą, gyvybės sugrįžimą, nuo jos skaičiuojami naujieji persų metai. Novrūzo šventimas kilo iš senovės persų religijos − zoroastrizmo. Valdant Achemenidams nuo Novrūzo pradėti skaičiuoti metai. Vėliau Persijai perėmus islamą šį šventė išliko ir plačiai tebešvenčiama iki šių dienų. Novrūzas švenčiamas ne tik zoroastriečių ar etninių iranėnų, bet ir sufijų, bahajų, izmailitų, alavitų, alevitų ir kt.
2010 m. Novrūzą, kaip 3000 metų tradiciją turinčią pavasario šventę, UNESCO įtraukė į nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.
Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, visus metus būsi tyras ir sveikas. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose. Toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl tikėtina, kad kažkada Velykos buvo švenčiamos būtent per pavasario lygiadienį.
Dar XIX a. pradžioje pavasario lygiadienio apeigas lietuviai atlikdavo pasirodžius jaunam Mėnuliui. Dar senesniais laikais jaunaties metu būdavo aukojamas ir valgomas gaidys, o pavasario lygiadienio vakarai laikyti šventvakariais.
Astronominė lygiadienio ir Šv.Velykų šventės reikšmė
Baltų protėviai išmoko ne tik stebėti, bet ir numatyti laiko bangą. Taip ilgainiui atsirado metskaitliai- kalendoriai – ciklinės laiko sistemos, kurių pagrindas – periodiniai gamtos ir astronominiai reiškiniai. Juos sugebėdavo ne tik apskaičiuoti, bet ir gamindavo iš molio apvaliuose diskuose – plytose, kurias dar nesenai Valdas Dręma yra aprašęs savo knygoje „Dingęs Vilnius“. Šios plytos prieš kelis šimtmečius buvo matomos katedros bokšto varpinės apatinėje dalyje, nes varpinė buvo perdaryta vėliau iš vyriausio žynio-astronomo ir burtininko dangaus šviesulių stebėjimo bokšto.
Kalendorinę tradicinių švenčių ašį dažniausiai sudaro vasaros (ilgiausia diena – trumpiausia naktis) ir žiemos (ilgiausia naktis – trumpiausia diena) saulėgrįžos bei rudens ir pavasario lygiadienio (dienos ir nakties ilgumas išsilygina) momentai.
Šiais metais pavasario lygiadienis įvyks kovo 20 d. 6 val. 31 min. Lietuvos laiku. Tai astronominis reiškinys, kuomet Saulė, keliaudama dangaus skliautu, atsiduria pusiaujo ir ekliptikos (metinio Saulės kelio) susikirtimo taške. Apie tai liudija vienas iš pasaulyje seniausių objektų Gizos piramidė. Protėviai pernešė mums atneštas žinias apie laiką šioje Žemės planetoje.
Lygiadienio rytą Saulė patekės tiksliai rytuose, o leisis tiksliai vakaruose. Visame Žemės rutulyje, išskyrus ašigalių sritis, diena ir naktis truks 12 valandų. Vėliau Šiaurės pusrutulyje dienos ims ilgėti, naktys trumpėti, kol sulauksime vasaros saulėgrįžos šventės, dabar vadinamos Joninėmis, o tikrosios lietuviškos pasaulėžiūros žmonių – Rasomis.
Pietų pusrutulyje atvirkščiai – birželio antroje pusėje naktys nepakeliamai ištįsta… Taip atsitinka dėl specifinio Žemės ir Saulės tarpusavio padėties kosminėje erdvėje santykio.
Žemdirbiškoje tradicijoje jau nuo II tūkst. pr. Kr. pavasario lygiadienio imami skaičiuoti naujieji metai. Lygiadienis mūsų tautos ir kai kurių kitų tautų kalendoriuje yra susijęs su Šv.Velykų švente. Senoviniai ritualai, maginės apeigos byloja, jog Šv.Velykos kažkada buvo švenčiamos per pavasario lygiadienį, akcentuojant lemtingąjį gamtos virsmą, kuomet šviesa pergali tamsą ir prasideda faktinis perėjimas iš šaltojo metų laiko į šiltąjį.
Tik vėliau viena svarbiausių krikščioniškų švenčių ėmė „plaukioti“ po kalendorių tarp kovo pabaigos ir balandžio vidurio. Nieko keista, jei žinome priežastį – jau keletą šimtmečių Šv.Velykų data apskaičiuojama pagal dinamiškąsias Mėnulio fazes. Astronominio algoritmo formulė tokia: pirmas Mėnulio pilnaties sekmadienis po pavasario lygiadienio. Šiųmetės Šv.Velykos ankstyvos – kovo 20 d., sekmadienį – brandus priešpilnis (88 proc. Mėnulio apšviestumas), tad kitą sekmadienį, kovo 27 d., pilnatis, per kurią švęs visi pasaulio katalikai ir krikščionys.
Gaila, kad Irane ši šventė virsta priešprieša tarp religinių politinių judėjimų. Irane įsigalėjus musulmonybei vis labiau apribojamos ugnies garbintojų galimybės atlikti savo religinę priedermę, pavyzdžiui uždraustas laidojimas taip vadinamuose mirties bokštuose, liepta tai daryti ant žemės. Musulmonai draudžia burimus, kaip ir kiti krikščionys, siedami tai su Velniu. Būrimai buvo tikroji religinė praktika, susieta ne su išgalvota demono būtybe, bet su pranašavimu ir laiko bangos išmanymu apie ateinančius laiko įvykius.
Šiais metais Irane dėl įvairių politinių protestų ši šventė įgijo tam tikrą pasipriešinimo musulmonams išraiška. Prasidėjo savadarbių sprogmenų ir fejerverkų gamyba, užpildyta žvyru. Vien per policijos reidus buvo konfiskuota apie 30 ton7 sprogmenų. Pagal valstybinės naujienų agentūros IRNA pranešimą visoje šalyje buvo sužeisti nuo fejerverkų 2500 žmonių, iš jų 1900 suteikta pirmoji medicinos pagalba, o 636 gydomi ligoninėse, sakė A.Saberinia. Per šią šventę žuvusiųjų skaičius pastaruoju metu mažėja – 2014 metais žuvo devyni, o 2013-aisiais –19 žmonių.
Raginame švęsti Pavasario Ugnies ir pergalės prieš Tamsą šventę taikiai, kartu su viso pasaulio arijais pabusti Gyvenimui ir sutikti pavasarį su šviesiomis mintimis ir nauja atsigavusia Gyvata.
Paruošta baltai.lt pagal http://mmabbasi.com, wikipedia.org, baltai.lt, naudotos ištraukos iš Martynas Juocevičius, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus straipsnį
© 2016, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
