0

Tradicijos. Šiaurės Lietuvoje sodybų želdiniai

balandžio 16, 2016 tradicijos ir papročiai

Gražina Žumbakienė\\
Šiaurės Lietuvoje medžius mylėjo ir sodino, be jų sodybos atrodė tuščios ir negyvenamos, net ir gražiausiai sutvarkytos. Gatvinių kaimų apželdinimas skyrėsi nuo vienkiemių. Gatviniuose kaimuose dėl vietos stokos medžius daugiausia sodino prie gatvės, o vienkiemiuose sodino daugiausia sodybų pakraščiais, dažnai apsodindavo keliukus sodybas.
Šiaurės Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo daugiausia sodinti lapuočiai medžiai. Tarpukariu imta sodinti egles. Medžius sodino dėl grožio, jaukumo, dėl užuovėjos, pavėsio, nuo perkūnijos, vaikų gimimui atminti, paukšteliams pačiulbėti. Kai kurias medžių dalis vartojo vaistams. Senieji medžiai sodybose tebeauga ir dabar.

6-04-16
Gėlių darželis pagal tradiciją buvo kiekvienoje sodyboje. Gėlės vasarą puošė gyvenamąsias patalpas, buvo naudojamos apeigose ir vartojamos vaistams. Iš gėlių darželio sprendė apie ūkio šeimininkus, sakydavo, kad, pasižiūrėjus į sodybą, kiemą ir darželį, aišku, kokie šeimininkai, nereikia nė kaimynų klaust.
Gėlių darželis būdavo sodinamas prie gyvenamojo namo. Gatviniuose kaimuose jis buvo tarp namo ir kaimo gatvės. Vienkiemiuose vietos daug, tad darželius sodino kieme. Jie buvo didesni per visą namo šoną abipus prieangio ar tik vienoje pusėje.
Darželio lysvelės šiam regionui būdingos apvalios. Tarpukaryje atsirado ir įvairesnių tai širdelės, rombo, trikampio formos ar apvalios, apjuostos siaura lysvele, pusmėnuliuku. Kraštus dažniausiai tvirtino baltintais akmenukais, taip pat augalais, karklų vytelėmis, dėjo velėną. Augalus sodino žemus ar vijoklinius, daugiausia žiemines gėles. Mėgstamiausios buvo kvepiančios gėlės, žiedo grožis nebuvo taip svarbu. Gėles vadino savais vardais.
Senoviniai gėlių darželiai ėmė nykti po Antrojo pasaulinio karo, okupavus Lietuvą ir prasidėjus kolektyvizacijai. Dabar retai gali pamatyti senovinį darželį ar jo fragmentą. Sodinama nemažai naujų gėlių, tačiau išliko ir anksčiau augintų, vaistingųjų augalų bei dekoratyvinių krūmų.
Atgavus nepriklausomybæ ir atgimstant Šiaurės Lietuvos kaimui aktualus tapo želdinių paveldo gaivinimas vietinių tradicijų tęstinumas.

 23.15.45 Screen Shot 2016-04-16 at 23.16.04

Versiai

3.08.39

 23.08.52

Šaltinis: Sodyba ir tradicija / Lietuvai pagražinti draugijos Joniškio skyrius. Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2006. – 24 p., 28 iliustr.,

© 2016, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.