0

„Damasko“ plieno istorija

sausio 16, 2011 Amatai, KARYBA

Apie plieną

Plienas – tai geležies ir anglies lydinys su kitomis priemaišomis (siliciu, manganu, siera, fosforu). Žmonės pirma išmoko pagaminti ir naudoti plieną, o tik vėliau sužinojo jo sudėtį. Senovės egiptiečiams buvo žinoma, kad kai kurios „geležies rūšys“ įkaitintos ir įmerktos į vandenį užsigrūdina, o kai kurios – neužsigrūdina. 1722 metais prancūzas Reomiuras pateikė prielaidą, kad geležis ir plienas skiriasi vienas nuo kito tam tikra priemaiša, kurią jis pavadino lakia druska. Ši druska ir apsprendžia plieno savybes.

Tik 1814 metais vokietis Karstenas nustatė, kad toji priemaiša pliene yra anglis. XIX amžiaus pabaigoje galutinai buvo ištyrinėta geležis ir jos lydiniai. Šiame amžiuje žmonės išmoko gaminti legiruotą plieną, kuris pasižymėjo įvairiomis savybėmis. Rusijoje tuo išgarsėjo P.P.Anosovas. 1825 metais Rusijoje plieną sulydė su platina.  Juo galima buvo pjauti stiklą, kapoti ketų ir geležį jam neatšimpant. Sukurti lydiniai tokie kaip platinitas (48% Ni, 0,15% C, likusi dalis Fe), pasižymintis tokiu pat plėtimosi koeficientu kaip stiklo (todėl jis naudojamas elektroninių lempų įvadams), kovaras (29% Ni, 18%Co, likusi dalis Fe), kurio linijinio plėtimosi koeficientas kaip molibdeninio stiklo, „medinis plienas“ (35% Ni, 1% Cr, 64% Fe), kurio laidumas šilumai panašus kaip medžio. Tai precizinis plienas. Neatitinkant sudėčiai, savybės tuoj pat keičiasi.

1898 metais šveicaras Gijomas nustatė, kad pliene esant 25% nikelio, jam įkaitus, jis netenka magnetinių savybių. Plienas, kuriame 36% nikelio, pasižymi labai mažu a (10 kartų mažesniu negu platina). Lydinį sudarytą iš 36% Ni ir 64% Fe Gijonas pavadino invaru (tai reiškia – nekintamas). Temperatūrose nuo -60°C iki +100°C invaro a artimas nuliui. Deimantiniu plienu vadina tokį legiruotą įrankinį plieną, kuriame 1,25 … 1,45% C, 0,4 … 0,7% Cr ir 4 … 5% W, kuris pasižymi labai dideliu kietumu. Jį naudoja nuimti ploną drožlę nuo stiklo ar atbalusio ketaus. Japonų specialistai pagamino ne kristalinės, bet amorfinės sandaros metalą. Tam sumaišė Fe arba Ni (90%) su P, C, Si, Al ir B. Mišinį įkaitino iki 1200°C. Lydinį aušino labai greitai. Tam jį suko 5000 aps/min greičiu. Amorfinis plienas daug kartų kietesnis už žinomus plienus ir pasižymi dideliu cheminiu atsparumu.

http://gaatha.com/blog/wp-content/uploads/2010/09/damscus_india_persia.jpg

Kas tai yra bulatas – geležis ir anglis ir nieko daugiau. Svarbu, kad abu šie elementai būtų labai gryni, specifiškai kalama ir aušinama. Bulatinis plienas yra daugiaanglis (1,3 … 1,5% C). Lėtai ataušinus susidaro  cementito perteklius, kuris ne ištirpsta kaip esti paprastame pliene, bet lieka pakibusioje būsenoje. Cementito sluoksniai apsitraukia lėtai auštančia minkšta geležimi. Taigi, esant metale daug anglies, kas suteikia metalui kietumą, bulatinis plienas tuo pačiu išsaugo didelį tąsumą ir tamprumą. Kadangi bulate yra trapaus cementito sluoksneliai, tai kalti bulatinį plieną reikia labai atsargiai. Kūjo smūgiai turi būti lengvi ir daug kartų įkaitinama tik iki raudonumo. Perkaitinus bulatas neteks savo svarbiausių savybių ir charakteringo rašto. Bulatinio plieno gamyba labai imli, ilga ir reikalauja didelio meistriškumo.

[Image: P1320910.jpg]

Pavadinimas „Damasko plienas“ arba Bulatinis plienas

Tai ypatingas plienas, apie kurį prirašyta įvairių legendų. Apie šį plieną žino daugelis. Pirmosios žinios apie bulatinį plieną atkeliavo iki mūsų iš Aleksandro Makedoniečio žygio į Indiją (~2300 metų nuo mūsų dienų). Kaip tik Indija yra bulatinio plieno tėvynė. Iš jos į Rytų šalis veždavo šio plieno gabalus (~0,9 kg) svorio. Indijos meistrai jau daug amžių žinojo kaip apdirbti plieną ir nukalti kardus. Bulatinis plienas yra ypatingai stiprus ir nerūdyja, nors jame nėra legiruojančių elementų. Jo gamybos būdas buvo atrastas atsitiktinai, nežinant pačios esmės.

Foto Hans Splinter, Damasko plieno gamybos meistras

Indijoje bulatinio plieno kardus gamino įvairių spalvų: žalios, mėlynos, baltos, šilkinio ornamentuoto audinio. Ornamentai  buvo būdingi bruožai bulatinio plieno kardų. Bulatinio plieno gamybos paslaptys buvo kruopščiai saugomos. Tik keletas centrų Rytų šalių valstybėse gamino bulatinį plieną. Ypač tuo garsėjo Sirijos miestas Damaskas.

Osmanų kardas 15-16 am.

Čia iš Indijos atvežto plieno gamino ginklus. Damaske padaryti kardai patekdavo į Afrikos valstybes – Ganą, Malį ir kt. Vėliau pavadinimas „damaskinis plienas“ tapo kaip apibendrinantis bulatiniam plienui. Bulatiniai kardai visuomet buvo labai vertinami. Tokio kardo vertė buvo lygi geriausio dramblio kainai. Jeigu bulatinio plieno kardo ornamentas (piešinys) buvo žmogus, tai tokio kardo kaina buvo didesnė negu dramblio.
Šių „Damasko“ plieno kardų geležtės turėjo ypatingą metalo struktūrą, paviršiuje matomą kaip įvairūs padriki ar vingiuoti metalo raštai.
Damasko plienui gaminti buvo naudojamas anglingo plieno lydinys, žinomas kaip „wootz“. Į Siriją ir kitas tuometines rytų valstybes „wootz“ buvo gabenamas iš Pietų Indijos regiono, kuriame pagal archeologų duomenis toks plieno lydinys pradėtas gaminti dar prieš mūsų erą.
Kaip tiksliai buvo gaminamas šis plienas, patikimų duomenų neišliko, nes technologija buvo saugoma, o XVII a. išsekus vietiniams metalo rūdos ištekliams „wootz“ gamyba nutrūko.
Europiečiai su bulatiniu plienu susipažino dar Romos imperijos laikais (t.y. maždaug prieš 2000 metų). III amžiaus pradžioje bulatinių kardų kalimas paplito Vakarų Europoje. Tačiau po 700 metų gamybos paslaptis buvo užmiršta (pasimetė).
Tik XIX a. rusų metalurgas Pavelas Anosovas pabandė atkurti šio senovinio lydinio gavybos technologiją ir jo darbų dėka išplito dar vienas pavadinimas – „bulatas“.

Iki šiol nėra vieningos terminijos šiam plienui apibūdinti, bet siekiant išvengti sąvokų ir pavadinimų painiavos, dauguma peilininkų pritaria nuomonei, kad šiuolaikinis „damaskinis“ plienas (skirtingai nei originalus „Damasko plienas“) – tai karšto kalimo būdu tarpusavyje mechaniškai sujungtos (suvirintos) kelios skirtingos plieno rūšys, o „bulatas“ (arba „wootz“) – anglingo plieno (ar kelių plienų) lydinys su ypatinga karbidų struktūra.

Akivaizdžiai skiriasi ir šiais dviem būdais pagamintų plienų šlifuoto paviršiaus išvaizda. Bulato paviršinis raštas neišraiškus, daugmaž tolygus ir gamybos procese praktiškai nekontroliuojamas. Damaskinio plieno raštas kontrastingesnis, įvairesnis ir gali būti sukuriamas tikslingai.

Indiškas Shamshir kardas apačioje ir Tulwar viršuje.

Tiek „Damasko plienas“, tiek ir „bulatas“ yra gausiai apipinti legendomis apie ypatingas savybes, tačiau išlikę senoviniai ginklai iš Damasko plieno byloja, kad šiandieninė metalurgija pažengė toliau. Nors ir kitu keliu – t.y. vystant miltelines plienų gamybos technologijas. Juo labiau, kad gaminant šiuolaikinius peilius ar trumpaašmenius ginklus, svarbu yra plieno atsparumas dilimui ir korozijai, o metalo stangrumas nėra toks svarbus, koks svarbus buvo ilgoms ir plonoms kardų geležtėms.
Pagrindinė priežastis, kodėl naujai atrastas „legendinis“ plienas kol kas neprilygsta šiuolaikiniams, manytume yra tame, kad bandant pagaminti išskirtinių savybių damaskinį plieną ar bulatą, dėl gamybos sudėtingumo bei technologinių ypatumų net ir patyręs kalvis negali užtikrinti stabilių plieno savybių visiems savo peiliams. Nes ne viskas šioje „legendinėje“ srityje aišku ir prognozuojama.
Be to, didelės rankinio darbo sąnaudos sąlygoja ir aukštą kompozitinių plienų kainą. Todėl tik keletas Meistrų-entuziastų tyrinėja ir tobulina damaskinio plieno savybes, o didžioji dauguma pasuko kita linkme – pradėjo tobulinti paviršinį raštą, kurti iš jo ornamentus ir kai kurie Meistrai pasiekė tame labai įspūdingų meninių rezultatų.

Damaskinis plienas yra gaminamas ir pramoniniu būdu, bet jokiomis ypatingomis savybėmis, išskyrus savo išskirtinę išvaizdą, toks plienas nepasižymi. Tačiau gerai yra nors tai, kad pramoninio damaskinio plieno savybės yra žinomos ir pakankamai stabilios.
Europoje serijiniu būdu nemažai peilių modelių su damaskinio plieno geležtėmis gamina vokiečių firma Boker, o ribotomis serijomis gamina ir kitos firmos. Pastaruoju metu padaugėjo peilių iš pigaus damaskinio plieno, pagaminto Pakistane ir Turkijoje.

„Raštuotas plienas“
Paketuotą plieną kai kurie peilininkai linkę vadinti  „raštuotas plienas“, nes raštą turi ir išvirtas tigeliniu būdu arba vadinamas „bulatu“), Taip pat ir paprastas įrankinis plienas po terminio-mechaninio apdorojimo (kitaip vadinamo „parabulatu“) atrodo raštuotas. Visus juos bendrai galima vadinti „raštuotas plienas“. Bet kai kalbama tik apie paketuotą plieną, gsiūloma naudoti  jau visiems įprastą pavadinimą – „damaskinis plienas“.


Apibendrinant, apie damaskinį plieną kol kas užtikrintai galima pasakyti du dalykus:
1. Damaskinis plienas gali būti pagamintas su labai įvairiomis mechaninėmis savybėmis.
2. Geras damaskinis plienas negali būti pigus, tačiau net ir būdamas brangus – nebūtinai bus geras.

Todėl jeigu norite darbinio, bet būtent damaskinio plieno peilio, užsisakykite pas patyrusį meistrą, kad pagamintų tokį, kokio Jums reikia. Arba pirkite peilį su žinomomis plieno savybėmis, pvz. iš Damasteel plieno ar kito patikimo pramoninio gamintojo.

LR įstatymas dėl šaltųjų ginklų

pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus peiliai nelaikomi ginklais ir jų civilinė apyvarta neribojama.

Vyriausybės įgaliota speciali ekspertų komisija yra nustačiusi, kad žuvies dorojimo, turistiniai, medžiokliniai, koviniai, „išgyvenimo“ (survivor) peiliai ginklams nepriskiriami. Ūkinės bei buitinės paskirties peiliai savaime suprantama ginklams irgi nepriskiriami. Yra tik viena išimtis – svaidomieji peiliai. Šie sportiniai peiliai, kaip ir ilgaašmeniai, t.y. kardai, kalavijai, špagos, durklai, stiletai, durtuvai, priskiriami D kategorijos šaltiesiems ginklams.
D kategorijos šaltuosius ginklus gali be leidimų įsigyti ir turėti asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus.
Nešiotis šiuos D kategorijos šaltuosius ginklus yra draudžiama. Taip pat draudžiama juos gabenti neblaiviam (0,4 promilės ir daugiau), apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Būtina žinoti,

kad civilinėje apyvartoje draudžiami (t.y. negalima ne tik nešiotis, bet ir turėti) šaltieji duriamieji, pjaunamieji ginklai su automatiškai iššokančia ar automatiškai atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

– geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm;
– per vidurį geležtė yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio;
– iš abiejų pusių paaštrinta geležtė.

Plačiau apie tai

Rekonstrukcija karyboje užsiimantiems, siūlome nuorodų apie „Damasko“ plieną sąrašą:

forums.swordforum.com, iveprime.org, myarmoury.com , scienceblogs.comaceros-de-hispania.commachinedesign.com

Straipsniui panaudota medžiaga iš mechanikas.mf.ktu.lt, knives.lt, playground.sun.com

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.