0

Raudondvaryje – laikinų kūrinių fiesta

rugpjūčio 23, 2016 Kultūra, Renginiai

Vaida Milkova\\

Raudondvario dvaro parką puošia nauji žemės meno kūriniai. Juos sukūrė čia vykusio tarptautinio festivalio „Landart“ dalyviai.

Devynių valstybių menininkai

Praėjusią savaitę dvaro parke plušėjo būrys floristų ir žemės menininkų. Pasiskirstę į kelių žmonių komandas, vadovaujami mokytojų, jie kūrė žemės meno kūrinius. Iš gamtos medžiagų, esančių parke ir aplink jį, kurtos kompozicijos, skulptūros, objektai, pavaldūs gamtai. Festivalio dalyviai, kurių daugiausia – floristai – susibūrę į dviejų žmonių komandas kūrė vadovaujami mokytojų. Festivalis sutelkė 31 dalyvį iš devynių valstybių.

Parko pakraštyje mokytojas italas Gabriele Meneguzzi vadovavo moterų komandai, kurios narės pjaustė šakas ir tvarkingai rikiavo jas tarp dviejų medžio kamieno atšakų. Šviežiai nupjautas vietas jos dažė vyšnių spalva. „Jos turi savo idėją, aš tik parodau geriausią kelią jų idėjai realizuoti technine, estetine prasme. Aš galiu patarti, kaip pakoreguoti darbą, bet ne jo idėją. Visos mano komandų merginos yra floristės, todėl dažnai nukrypsta į dekoravimą. Bet tai, ką mes čia darome, nėra dekoravimas – tai yra menas“, – pabrėžė italas.

Pašnekovo žodžiais, kai kuriuos žemės meno elementus galima panaudoti floristikoje. „Žemės mene negalima naudoti floristikos. Jei žemės mene naudosi floristiką, gėles, tai taps tik dekoracija – juk floristika, gėlės bet kokiu atveju yra skirtos dekoruoti. Žemės menas yra landšafto ir pačios žemės menas. Tad šios sritys yra tolimos. Žemės menas nėra dekoracija – tai yra gamtos dalis“, – įsitikinęs žemės menininkas.

Tomo Reginos nuotr.

Tomo Reginos nuotr.

Elkitės kaip gyvūnai

Žmones, norinčius kurti žemės meną, G.Meneguzzi ragina: „Jūs turite eiti į gamtą kaip gyvūnai, ne kaip žmonės. Gyvūnai gamtą pakeičia, o žmonės – niokoja. Tai yra esminis skirtumas. Kai kas paniekinamai sako kitam žmogui: tu kaip gyvūnas. Aš norėčiau būti gyvūnas! Žemės menas – tai, ką tu darai gamtoje, su gamta ir gamtai. Jūs galite pakeisti gamtos paveikslą jums priimtinu būdu, bet naudoti tik toje vietoje randamas medžiagas ir spalvas. Savo mokinius mokau, kaip dažyti natūraliomis medžiagomis: vaisiais ar lapais, kaip laikinai, neagresyviai pakeisti gamtos paveikslą.“

Žemės meno mokymus rengiantis italas įsitikinęs, kad jo veikla – labai prasminga. „Aš ugdau jaunų žmonių meilę gamtai, žemei. Dabar jie vaikšto su ausinėmis, klausosi muzikos, stebi vaizdo įrašus – nemato gamtos. Mano tikslas, kad jie ją visų pirma pastebėtų, o paskui pradėtų gerbti“, – užsiminė žemės menininkas.

Dvi kaunietės Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro moksleivės Indrė Labunskaitė ir Indrė Petrusevičiūtė dėliojo kompoziciją iš medžio ir akmenų. „Žemės menas – tai menas gamtai. Tai menas, kai savo kūrinius turi pritaikyti prie gamtos. Ieškodamos idėjų kūriniui, griebėmės šio medžio. Jis tapo atrama mūsų akmenų ir medžių konstrukcijai. Dėl pavadinimo kūriniui dar nesame apsisprendusios. Stebėję mūsų darbą vaikai sakė, kad tai vaivorykštė“, – pasakojo merginos.

Paklaustos, kaip susikalba su mokytoju iš Rusijos, rusiškai beveik nekalbančios studentės juokavo: „Susirodome ženklais.“

Kuria nežalodami gamtos

Merginų grupės mokytojas Vadimas Kazanskis sakė, kad žemės meno projektuose dirbama su gamtos objektais: akmenimis, šakomis, išvartomis. „Ką randame, tą pasitelkiame išreikšti idėjoms. Šalia idėjos svarbi ir technika. Pasitelkus techniką, galima išryškinti kontrastus, sukurti įdomesnį darbą“, – sakė V.Kazanskis. Paklaustas, ar negaila, kad žemės meno kūriniai po kurio laiko suyra, pašnekovas atsakė: „Čia ir yra visa esmė – laikinumas. Žemės meno kūriniai, veikiami saulės, lietaus, sniego ir vėjo, keičia pavidalus. Jų forma, struktūra, grožis, priklauso nuo metų laikų ir oro sąlygų.“

To paties mokytojo vadovaujama kūrė ir pora iš Kazachstano – floristai Denisas Pčeliakovas ir Anna Peškova. „Idėja ta, kad mūsų ir kitos mūsų mokytojo vadovaujamos komandos kūriniai susišaukia. Mes dirbame istoriniame dvaro parke, todėl mūsų kūrinių idėja – laikas. Kuriame laikrodžius. Žemės menas – labai įdomi sritis. Kuri gamtoje, dirbi su natūraliomis medžiagomis. Kuriame nežalodami gamtos“, – paaiškino D.Pčeliakovas.

„Dažnai iš anksto aš matau kūrinio idėją, bet nematau tikslaus piešinio, kaip tai atrodys gamtoje. Iš pradžių mes apsižiūrėjome, rinkomės vietą – vieta dažnai diktuoja ir idėją. Pasižiūrėjome – takai, medžiai – visur lenktos formos. Tokias formas savo darbe nusprendėme atkartoti ir mes. Su mokiniais teko padiskutuoti, kokias ir kaip idėjas reikėtų įgyvendinti. Padiskutavome, bet pasilikome prie mano idėjos“, – pasakojo kitų grupių mokytojas lenkas Zygmuntas Sieradzanas.

Idėja rengti žemės meno festivalius Raudondvaryje kilo floristui Marijui Gvildžiui. Festivalis „Landart“ čia surengtas trečią kartą. Pasak M.Gvildžio, festivalio dalyvių sukurti darbai turėtų išsilaikyti nuo pusės iki dvejų metų. „Tai, kiek laiko išsilaikys žemės meno kūrinys, priklauso nuo medžiagų, iš kurių jis sukurtas, nuo konstrukcijų tvirtumo. Taip pat nuo žmonių ir nuo gamtos stichijų. Įdomus yra ir žemės meno kūrinių nykimo, irimo procesas. Tačiau šis parkas yra dekoratyvus, ir pradėję irti kūriniai čia nebesaugojami – likviduojami“, – paaiškino M.Gvildys.

Tikimasi, kad šiemet sukurtus kūrinius po dvejų metų pakeis nauji žemės meno darbai.

© 2016, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.