0

ASMENS PRIVATUMO APSAUGA NAUDOJANTIS MOBILIAISIAIS TELEFONAIS SU INTEGRUOTOMIS VAIZDO IR FOTOKAMEROMIS

sausio 17, 2011 Įstatymai

Rekomendacijos*
ASMENS PRIVATUMO APSAUGA NAUDOJANTIS MOBILIAISIAIS TELEFONAIS SU INTEGRUOTOMIS VAIZDO IR FOTOKAMEROMIS

ĮVADAS
Spartus skaitmeninės technologijos vystymasis leidžia teikti tradicines ir naujas komunikacijų paslaugas – garso ar vaizdo perdavimo –  įvairiais tinklais.  Telefonas,  įprastai   naudojamas   žmonių balsui   ir   pranešimams   perduoti,   dabar   gali   būti   naudojamas   fotografuoti,   išsaugoti   bei   perduoti fotografijas   ir   kitokius   duomenis,   t.y.  atlikti  funkcijas,   tradiciškai   priskiriamas   fotokameroms, kompiuteriams        ir  televizijai.  Mobilūs     telefonai   su   integruotomis     fotokameromis       ir  vaizdo kameromis yra viena iš naujausių technologijų, kurių dėka bendravimas tampa intensyvesnis, nes žmonėms   yra   paprasta   nufotografuoti   ir   perduoti   savo,   kitų  žmonių  ar       jų  aplinkos   atvaizdus.
Naujos   kartos   fotografuojančių bei   filmuojančių telefonų,   skaitmeninių fotoaparatų bei   fotokamerų rinka auga neįtikėtinais tempais. Mobilūs telefonai su integruotomis vaizdo ir fotokameromis tampa vis   labiau   prieinami.    Strategijos   analitikai   numato,    kad   iki  2005   metų  bevielių  telefonų  su kameromis pardavimas viršys skaitmeninių kamerų pardavimą, o 2007 metais viename iš penkių mobilių  telefonų  bus       įmontuota      kamera.     Mobilūs  telefonai   su   fotokameromis      bei   vaizdo kameromis dėl vaizdinės informacijos nuskaitymo slaptumo ir jos perdavimo operatyvumo kelia didelę grėsmę asmens privatumui. Skaitmeninėmis technologijomis galima perduoti vaizdus realiu laiku   daugeliui   numatytų ar   nenumatytų gavėjų arba   per   trumpą laikąįdėti   vaizdus   interneto tinklalapiuose.     Galima     tikėtis,  kad  naujais   prietaisais   užfiksuotų  ir   perduotų  vaizdų  kokybė netrukus žymiai pagerės. Lietuvoje spartesnį mobilių telefonų su vaizdo bei fotokameromis plitimą riboja gaminio kaina, tačiau laikui bėgant jų kaina mažės.
Nepaisant skaitmeninių technologijų teikiamų pranašumų, kai kurie žmonės su nerimu kalba apie jų asmeniniam gyvenimui kylančią grėsmę, nes naujausiomis fotokamerų technologijomis gali būti    piktnaudžiaujama       arba  netinkamai     naudojamasi.      Kamerų  dydis       leidžia   panaudoti     jas neteisėtai, taip pažeidžiant privatumą.
Šis   dokumentas   dėl   asmens   privatumo   apsaugos   naudojantis   mobiliaisiais   telefonais   su integruotomis      vaizdo    ir  fotokameromis      yra  rekomendacinio       pobūdžio    ir  yra  skirtas   mobilių telefonų pardavėjams bei plačiai visuomenei.
Šių Rekomendacijų tikslas – supažindinti mobilių telefonų pardavėjus ir jų naudotojus su galimomis asmens privatumo pažeidimo grėsmėmis, informuoti apie jų teises ir pareigas, pateikti metodinius nurodymus dėl naudotinų apsaugos priemonių.

2. TEISINĖ APSAUGA

Lietuvos      Respublikos      Konstitucija    (toliau  –    Konstitucija),    Europos     žmogaus      teisių  ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, šalies įstatymai, kiti norminiai aktai saugo ir gina žmogaus teisęį privatų gyvenimą ir   jo   neliečiamumą.   Konstitucijos   22   straipsnyje   yra   nustatyta:   „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks   susižinojimas   neliečiami.   Informacija   apie   privatų asmens   gyvenimą gali   būti   renkama   tik motyvuotu teismo  sprendimu ir tik pagal  įstatymą. Įstatymas  ir  teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“.
Visuomenės   informavimo  įstatymo   13   straipsnio   1   dalis   numato,   kad   ,,siekiant   nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:
1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam priklausančioje valdoje;
2) filmuoti,   fotografuoti ar daryti garso ir  vaizdo   įrašus neviešų  renginių  metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo.“
Lietuvos   Respublikos   civilinio   kodekso   (toliau   –   civilinis   kodeksas)   2.22   straipsnio   1 dalis   numato,   kad   „fizinio   asmens   nuotrauka  (jos   dalis),   portretas  ar  kitoks atvaizdas  gali  būti atgaminami,        parduodami,       demonstruojami,         spausdinami,       taip   pat   pats    asmuo      gali   būti fotografuojamu   tik   jo   sutikimu“.   Žodį „atvaizdas“   reikia   suprasti   kaip   tokiu   būdu   ir   apimtimi užfiksuotas asmens kūno dalis (veidą, visu ūgiu, iki juosmens ir pan.), kad įmanoma identifikuoti, atpažinti vaizduojamą asmenį.
Civilinio   kodekso   2.22   straipsnio   1   dalis  įtvirtina   bendrąją taisyklę,   kad   visais   atvejais reikia   asmens   sutikimo,   tačiau   nenurodo,   kokia   turi   būti   asmens   sutikimo   forma.   Asmuo   savo sutikimą būti fotografuojamu (filmuojamu) gali išreikšti bet kuria forma: žodžiu, raštu ar tam tikrais veiksmais.   Be   to,   kiekvienu   atveju   svarbu   nustatyti   sutikimo   ribas.   Asmuo   gali   sutikti,   kad   būtų fotografuojamas  (filmuojamas), tačiau  tai dar nereiškia, kad jis duoda  sutikimą, jog jo nuotrauka ar nufilmuota medžiaga būtų paskelbta internete ar bet kokiu kitu būdu paviešinta neapibrėžtam subjektų ratui.
Jeigu     asmens     fotografavimą  (filmavimą)          ar   jo   nuotraukų  (nufilmuotos         medžiagos) publikavimą galime pateisinti tam tikru viešuoju interesu, asmens sutikimo nereikia. Pavyzdžiui, teisėti veiksmai, nepažeidžiantys asmens teisės į atvaizdą, yra nusikaltimą darančio asmens fotografavimas (filmavimas),      dingusio,   ieškomo,  įtariamo   padarius   nusikaltimą asmens   nuotraukos   ar   fotoroboto rodymas ir pan. Tačiau asmens, kurio kaip tariamo nusikaltėlio ar įtariamojo, nuotrauka buvo rodoma
neturint pakankamo pagrindo jo įtarti, pažeistą teisęį atvaizdą būtina ginti. Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 3 dalis numato, kad ,,asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje“.
Fizinis   asmuo,   kurio   teisėį atvaizdą buvo   pažeista,   turi   teisę teismo   tvarka   reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (Civilinis kodeksas 2.22 str. 3 dalis).
Teisė į atvaizdą taip pat būtų pažeista, jeigu  asmuo būtų nufotografuotas viešoje vietoje, tačiau tokioje situacijoje,  kurioje   žmogus  nenorėtų būti fotografuojamas (pavyzdžiui, asmuo užfiksuojamas pakliuvęs į tam tikrą keblią ar komišką situaciją). Tokių nuotraukų ar nufilmuotų vaizdų platinti be asmens sutikimo negalima.

1. POVEIKIS PRIVATUMUI
Naudojantis      mobiliais   telefonais   su  fotokameromis       ir  kita  vaizdo   technologija    galima pažeisti asmens privatumą, ypač jei tuo naudojamasi slapta arba tokiomis aplinkybėmis, kai asmuo gali pagrįstai tikėtis tam tikro privatumo. Žmonės dažnai kalba ir elgiasi kitaip, jeigu jie žino, kad jų elgesys yra stebimas ar įrašomas, ypač esant didesnei (ir nepažįstamai) auditorijai.
Kai   kurie   iš   tų pačių prietaisų,   kuriais   galima   pažeisti   privatumą,   gali   padėti   surasti   ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn privatumo pažeidėjus. Mobilaus telefono kameros, skirtingai nei kitų tipų kamerų, taip pat gali padėti ištirti privatumą trikdančią veiklą. Perduodant vaizdus, perduodamas   ir   siuntėjo   telefono   numeris.   Tai   suteikia   galimybę per   paslaugų teikėjus   nustatyti asmenis,   kuriems   priklauso   numeris   telefono,   kuriuo   buvo   siunčiami   pranešimai   (išskyrus   tuos atvejus, kai naudojama išankstinio apmokėjimo kortelė).

3. REKOMENDUOJAMOS APSAUGOS PRIEMONĖS

3.1. Įmontuotas įspėjimo įrenginys

Atsižvelgiant     į  principą,    kad    fotografuojamas      ar   filmuojamas      objektas    turi  būti informuojamas       bei   gaunamas     jo  sutikimas,   mobilių  telefonų  pardavėjų  turėtų  būti        prašoma parduoti produktus, turinčius galinčius privatumą. Pavyzdžiui, mobilus telefonas su kamera galėtų duoti   signalą (blyksnį,   raudoną šviesą,   ar   girdimą toną),   kai   vaizdai  įrašomi,   kad   žmonės   būtų budrūs, kai šalia esantis mobilus telefonas fotografuoja ir siunčia vaizdą. Jeigu asmenys mano, kad yra fotografuojami, telefono naudotojas gali tikėtis, kad bus paklaustas, ar būtent taip ir yra. Jeigu
asmuo prieštarauja, kad būtų būti fotografuojamas, telefono naudotojas gali būti paprašytas sustoti, pažadėti neperduoti ir ištrinti vaizdus.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Mobilių telefonų naudotojai   turėtų žinoti   ir   suprasti   ne   tik   savo   teisę į privataus   gyvenimo neliečiamumą, bet gerbti ir kitų asmenų teisęį privatų gyvenimą ir jo slaptumą, vengti galimų privataus gyvenimo pažeidimų  neteisėtaifotografuojant bei   filmuojant kitus asmenis be jų sutikimo ar panaudojant užfiksuotąją medžiagą.

Parengė:
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
Registro, IT ir ryšių skyriaus vyr. specialistas (telekomunikacijų)
Zigmantas Medutis

Visą dokumentą atsisiųsti čia

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.