0

Gelbėkite Vilnių nuo angelizavimo

gruodžio 9, 2016 Sostinė Vilnius

Monika Krikštopaitytė\\

Viename iš naujienų portalų džiugiai pranešama, kad „Vilniuje nutūpė didžiausias angelas“. Taip – tai dar vienas skulptoriaus Vaido Ramoškos baltas, plastmasinės išvaizdos infantiliai besišypsantis angelas! Tik dabar jis muša asmeninius rekordus – viršija 4 metrus. Autorius straipsnyje džiaugiasi, kad nebeprisimena, kiek jų padaręs, gal du šimtus.

Norėjau trumpai valdininkų, išduodančių leidimus statyti štai tokius „stebuklus“, paklausti, ar nevertėtų sukurti kvotos, kiek gali vienas skulptorius pristatyti viename mieste skulptūrų? Gal galėtume apsiriboti dvidešimt? Suprantu, kad „žmonės nori ir patys užsisako, apmoka“, bet viešos erdvės priklauso ir žmonėms, kurie nėra tokio serijinio meno mylėtojai.

Vaidas Ramoška, „Baltasis angelas“ prie Vilniaus Centrinės universalinės parduotuvės. 2016 m.

Vaidas Ramoška, „Baltasis angelas“ prie Vilniaus Centrinės universalinės parduotuvės. 2016 m.

Jų meilė demokratijai kitokio skonio objektus gali tolerantiškai pakęsti penkis, na, dešimt, bet du šimtus ir vieną didelį – jau sunkoka. Norėčiau, kad būtų ištirta, ar nėra pažeidžiamos teisės tų, kam tokios popsinio-kičinio meno apraiškos nepatinka, tik dar nežinau kur kreiptis. Nes tie šimtai labai panašių vienas į kitą figūrų yra ne tik pagrindinėse Vilniaus erdvėse, bet ir ant Vilniaus užrašo. Atrodo, kad visos atbrailos yra sukurtos Ramoškos angelams sodinti.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Vilniaus angelai“

Panašu, kad Vilniaus savivaldybė didžiuojasi šia nesibaigiančia blogo skonio akcija, nes teikia už tai apdovanojimus. Džiaugiuosi už valdininkus, kviečiu juos puošti savo kiemus moliniais nykštukais ar Ramoškos angelais, kam kas patinka, tačiau ar neverta paklausti menotyrininkų ar miesto architektų, ką jie mano? Įtariu, kad didžioji dauguma profesionalų, švelniai tariant, norėtų, kad tai būtų tik slogus sapnas. Viena garbi ir žymi mokslų daktarė, atsiradus angelui ant jos namo laiptinės, net kvietė policiją, manydama, kad ponas Artūras Zuokas taip vykdo savo reklaminę kampaniją. Jai buvo paaiškinta, kad tai privati iniciatyva. Šaunu, bet ar nereikėtų kitų gyventojų sutikimo?

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Vilniaus angelai“

Foto Marius Ablačinskas

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tai menininko reikalas, jei jis neturi ambicijos sukurti ką nors naujo per dešimt metų. Reikia šeimą maitinti, o tai, panašu, gera aukso gysla. Bėda yra mūsų mentalitetas ir bendras išprusimas, kuris leidžia manyti, kad istoriniame senamiestyje ir visur kitur yra tinkama sodinti kičinius, saldžius ir, kas baisiausia, – serijinius padarėlius. Tai pradeda priminti sovietmetį, kai visi turėjo turėti po tokį patį daiktą.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Vilniaus angelai“

Galite kalbėti, kad esu pikta pavydi menotyrininkė, bet jau ištvėrusi du šimtus angelų. Su kolegomis svarstėme, ar verta kurti blogiausių skulptūrų dešimtuką. Bet mums tai nepavyktų, nes pretendentų kiekis nepakeliamas net gerai organizuotai grupei. Tačiau Ramoška turi daug galimybių pakliūti į pirmą trejetuką. Mes tik norime paprašyti nepamiršti, kad skulptūra – ne muzika: nepatinka ir neklausai. Palikite bent truputį Vilniaus ir kitiems.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Vilniaus angelai“

Šaltinis: 7md.lt

AR VILNIUS TURI BŪTI KRIKŠČIONIŠKOS MITOLOGIJOS ANGELŲ MIESTAS?

http://vilniausangelai.lt/images/slider/slide1.jpg

Rašo bernardinai.lt: „2004-aisiais Vilniaus savivaldybė atliko savotišką „eksperimentą“ – skulptoriaus Vaido Ramoškos buvo paprašyta padaryti kažką, kas nukreiptų žmonių pyktį nuo telefono būdelių, viešojo transporto stotelių, reklaminių stendų laužymo ir kito turto niokojimo. Trumpai tariant, reikėjo objekto, ant kurio žmonės galėtų išlieti savo įsiūtį bei neigiamas emocijas, o to objekto paskirtis – būti sulaužytam. Taip gimė skulptūra „Žydras ožys“, padaryta iš metalo konstrukcijų, kuri per vieną savaitgalį, nors viešai nebuvo aiškinama jos funkcija, ir buvo „sėkmingai“ sulaužyta.

angeliukas

Taip Vilniuje atsirado ukmergiškio V. Ramoškos sukurti balti angelai, kurie lyg niekur nieko sėdėdavo sostinės centre ant pastatų atbrailų, balkonų, suoliukų, kai kurie jų net nebuvo pritvirtinti, todėl žmonės galėjo su jais elgtis gana laisvai – perkelti iš vienos vietos į kitą, pasisodinti šalia į kompaniją.“

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Vilniaus angelai“

Angelų autorius Vaidas Ramoška

Taip nesiklausus nei istorikų, nei mitologų, nei visuomenės ir vilniečių nuomonės plinta Vaido Ramoškos baltų gaminių-„angelų“ gamyba. Gaminys primena linksmą kartais liūdną veikėja, savo bruožais kažkuo arttimą Walto Disnėjaus personažą „pinokį“, kuriam išaugo viščiuko sparneliai.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „pinokis“

Jei tai būtų menas, matyt būtų vienkartinė skulptūra. Pavyzdžiui niekas labai nesipiktina pradiniu Užupio angelu, turbūt visiems aišku, kieno užsakymu ar rėmimu atsiradęs. Bet tam Užupio skulptūros rėmėjui matyt priklauso visas Vilnius?

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „užupio angelas“

Pasirodo tai gerai parentas biznio planas, taip nemokant už savo gaminių reklamą. Tuo galite įsitikinti užėję į tam tikslui sukurtą tinklapį vilniausangelai.lt ir užsisakyti matytus reklaminius gaminius nemokant nei cento už reklamą, nes tokiai „reklamai“ Vilniaus savivaldybė sutiko duoti leidimą statyti nemokamai.

KĄ GLOBOJA KOMERCINIAI ANGELAI?

Tuskulėnų g. 33c Vilniuje ant biurų pastato. foto Tomas Barauskas

Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras

Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras. Foto Rita Pečiukaitytė

http://vilniausangelai.lt/index.php/galerija/image?view=image&format=raw&type=orig&id=8

Paribio 22 Žvėryne, Vilniuje_1 Foto: Dovilė Žvalionytė

KOKIA MEDŽIAGA IR IŠ KO GAMINAMI ŠIE GAMINIAI

„Iš V. Ramoškos dirb­tu­vių į pa­sau­lį jau nu­tū­pė dau­giau kaip šim­tas bal­tų­jų an­ge­lų. Ga­mi­na juos iš pa­ties su­gal­vo­to įvai­rių me­džia­gų jun­gi­nio. Vie­na su­de­da­mų­jų šio mi­ši­nio da­lių – po­lis­ti­ro­las.

Nors dau­giau­siai uk­mer­giš­kio an­ge­lų „įsi­kū­rė“ Vil­niu­je, ki­tų ge­og­ra­fi­ja la­bai pla­ti. V. Ra­moš­kos kū­ri­niai nu­plas­no­jo ir į Eu­ro­pos ša­lis, JAV, Ki­ni­ją. Vie­ną ne­di­de­lę skulp­tū­rą Lie­tu­vos al­pi­nis­tai nu­ga­be­no net į 5000 met­rų aukš­čio vir­šu­kal­nę Hi­ma­la­jų kal­nuo­se. „Ko ge­ro, tai ga­li­ma bū­tų įtrauk­ti į Gi­ne­so re­kor­dų są­ra­šą. Al­pi­nis­tai pa­sa­ko­jo, kad nors skulp­tū­ra ne­bu­vo iš di­džių­jų, ky­lant į kal­ną ir trūks­tant oro, šis ne­šu­lys vis sun­kė­jo“, – pa­sa­ko­ja kū­rė­jas.“

Įdomu tai, kad „anks­ty­vo­jo­je skulp­to­riaus kū­ry­bo­je jo var­das ne kar­tą bu­vo sie­ja­mas su kul­tū­ri­niais skan­da­lais. Be­ne gar­siau­siai nu­skam­bė­jo Vil­niu­je, Ge­di­mi­no pro­spek­te, at­si­ra­dęs žyd­ras ožys. Skan­da­lin­go­sios si­tu­a­ci­jos ne­bu­vo spon­ta­niš­kos.

Žyd­ra­sis ožys ne­tru­kus bu­vo su­dau­žy­tas. Po skulp­to­riaus ban­dy­mų pa­ro­dy­ti žmo­nėms jų pyk­tį tuo­me­ti­nis Vil­niaus mies­to me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas pa­siū­lė su­kur­ti ką nors vi­siš­kai prie­šin­gą. Tai, ko ne­si­no­rė­tų ga­din­ti ar vog­ti. Taip Vil­nių ėmė puoš­ti an­ge­lai.“

V. Ra­moš­kos an­ge­lus ga­li­ma su­tik­ti ne tik sos­ti­nė­je, bet ir ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se. Ko­dėl iki šiol nė vie­nas ne­nu­tū­pė jo gyvenamame mieste Uk­mer­gė­je? „Ne kar­tą siū­liau sa­vo pa­slau­gas ir mū­sų mies­tui. An­ge­lų kol kas nie­kam ne­pri­rei­kė“, – si­tu­a­ci­ją aiš­ki­na me­ni­nin­kas. Sa­vo kū­ri­nių kai­nų jis ne­var­di­jo, ta­čiau pri­pa­ži­no, kad jie nė­ra pi­gūs. Rašo Ukmergės žinios

Kyla klausimas, kam nubyra į kišenę iš šio menininko versliuko, jei gaminių reklamavimas paverstas „Vilniaus puošimu?

KAS YRA ANGELAI IR KĄ JIE REIŠKIA?

Krikščionybėje ir judaizme pagal lt.wikipedia.org

Krikščionybėje ir judaizme arkangelai:

  1. Arkangelas Mykolas (Mykolas – „prilygstantis Dievui“), vyriausias angelas
  2. Arkangelas Gabrielius (Gabrielius – „Dieviška jėga“ arba „dieviškas žmogus“),

Kiti minimi tik apokrifuose, Rafaelis (Rapolas) katalikų pripažintoje kanoniška Tobijo knygoje:

Judaizme angelai – tarpininkai atsirado, tada kai judaizmo religijoje sustiprėjo monoteizmas ir susilpnėjus stabmeldiškumui padidėjo atstumas tarp Dievo ir žmogaus.[1] Pradėta intensyviai plėtoti angelologiją, mokslą apie angelus, jų šeimą ir hierarchiją. VI a. pr. m. e. pranašas Zacharijas savo vizijose „regi“ ir „girdi“ Jahvės angelą, o Danieliaus knygoje jau išskiriami atskiri angelai, kurie vadinami vardais.

Angelologija

Krikščioniška ir judaistinė angelologijos yra panašios, tačiau turi kelis skirtumus:

  • Jėzaus Kristaus ir angelų santykiai yra ganėtinai sudėtingi, angelas jam gali tarnauti, tačiau nėra jam visiškai pavaldžių angelų.
  • Naujojo Testamento laiške žydams polemizuojama su krikščionimis, kurie prilygina Jėzų Kristų angelams: „Jis tapo tiek prakilnes už angelus kiek aukštesnį už juos paveldėjo vardą“.[1]

Hierarchija

Angelai skirstomi pagal kelias triadas. Pagal vieną iš jų:

Taip pat žinomi:

Platesnį paaiškinimą pateikia Lietuvos krikščionių studentų bendrija

1. Ką reiškia žodis „angelas“? Pasiuntinys
Graikų kalbos žodis angelos (kaip ir hebrajų malak) reiškia „pasiuntinys, kurjeris, reprezentantas“. Taigi angelas yra pasiųstas nešti žinią. Kyla klausimas: kieno žinią? Kieno jis yra pasiuntinys, ką reprezentuoja? Biblija į šiuos klausimus atsako trumpai ir aiškiai: angelai yra Dievo pasiuntiniai. Jie niekur neatstovauja asmeniškai savęs, bet visuomet aukštesnę instanciją Dievą. Todėl neretai jie vadinami „angelais iš dangaus“ (Gal 1, 8), nes jie ne iš kažkur, o iš dangaus, nuo paties Dievo.
Be angelos/malak, Biblijoje dar vartojami ir kiti šių būtybių apibūdinimai: šventieji, žvaigždės, dangaus kareivija, Dievo sūnūs ir t. t.

2. Kokie yra angelai?  Asmeniškumą turinčios dvasinės būtybės

Angelai kaip ir Dievas yra bekūnės (Hbr 1, 14), nemirtingos (Lk 20, 36) dvasinės būtybės, bet sukurtos, kaip ir žmonės (Kol 1, 16). Job 38, 4–7 paaiškina, kad jie egzistavo dar prieš žmogaus sukūrimą. Tai maždaug ir viskas. Žydų tradicija dar teigia, kad angelai buvo sukurti antrą pasaulio kūrimo dieną. Tačiau iš tikrųjų Pradžios knygoje jie, ko gero, neminimi, nes jie nėra – kaip kad visa kūrinija – pavaldūs žmonėms.

Daugybė Biblijos vietų liudija, kad nors angelai yra bekūniai, tačiau gali įgauti žmogišką pavidalą, ateiti į žmonių pasaulį ir jame veikti. Angelai yra asmeniškos būtybės, turinčios valią, protą ir jausmus (Lk 15, 10). Ir, be abejo, tikrai egzistuojantys!

N. Geisleris gerai apibūdina angelų gyvenimo pliusus ir minusus:
„Nė vienas angelas negali numirti nuo sugedusio maisto, tačiau ir nė vienas negali pasimėgauti gardžiai apskrudusiu kepsniu. Nė vienas angelas niekada nėra nuskendęs, bet ir nė vienas niekada nėra mėgavęsis plaukiojimu arba važinėjimu vandens slidėmis. Nė vienas angelas niekada nebuvo išprievartautas, bet ir nė vienas nepatyrė sekso malonumo ir niekada nesidžiaugė savo vaikais (Mt 22, 30)“.

3. Ar angelai yra dievai? Ne

Angelai turi daugiausia dieviškų bruožų iš visų sukurtų būtybių (dvasinis pavidalas, nemirtingumas). Tačiau jie neturi nė vieno svarbaus dieviško atributo: nėra visažiniai (Mt 24, 36; 1 Pt 1, 12), nėra visur esantys (vienu metu gali būti tik vienoje vietoje). Angelai kaip ir Šventoji Dvasia stiprina, guodžia, vadovauja, parodo, bet tik Šventoji Dvasia gyvena žmoguje. Taip pat Biblija vienareikšmiškai draudžia garbinti angelus (Kol 2, 18), todėl Biblijoje niekas jiems ir nesimeldžia. Angelai, panašiai kaip ir žmonės, yra Dievo tarnai (Apr 19, 10), paklūsta Dievui ir vykdo jo valią. O 1 Kor 6, 3 netgi tvirtinama, kad, atėjus laikui, tikintieji angelus teis. Hbr 1, 4–14 liudija, kad Jėzus būdamas Dievas yra daug aukštesnis už angelus.

Visa ezoterinė literatūra apie angelus, fantastiškai išplėsdama jų galias, ištrina ribą tarp angelų ir Dievo. Angelai nėra nei dieviški, nei kokie nors žemesnio rango dievai.

4a. Ar angelai turi sparnus? Arba kaip atrodo angelai? Kai kurie angelai pasirodo su sparnais

Kadangi angelai yra dvasinės būtybės, tai išvaizdos tiesiogine prasme jie neturi. Tačiau ją jie gali įgauti. Kadangi angelai neretai yra žinių nešėjai žmonėms, tai ir vaizduojami žmogišku pavidalu. Pradžios knygoje 18–19 rašoma, kad Abraomas, o vėliau Sodomos gyventojai sutinka angelus labai panašius į žmones. O Hbr 13, 2 sakoma, kad tas panašumas kartais gali būti toks didelis, jog neįmanoma atskirti.

Svarbus ir ypatingas daugumos angelų pasirodymo tiek Naujajame, tiek Senajame Testamentuose bruožas yra šviesumas. Dažnai angelai pasirodo ryškiai baltais drabužiais (Lk 24, 4; Apd 10, 30), apsupti šviesos (Lk 2, 9; Apd 12, 7) arba kaip ugnis (Ps 104, 4; 2 Kar 2, 11; 6, 17; Apd 7, 30). Visi tie atributai, be abejo, liudija jų buvimo vietą – pas Dievą ir priklausomybę – nuo Dievo. Dievas yra šviesa, o šviesa, kaip ir balta spalva, simbolizuoja tyrumą, šventumą, nenuodėmingumą.

Biblijoje sparnus turi ne visi angelai, tik serafai ir kerubai. Serafus aprašo tik Izaijas, sako, kad tai būtybės su šešiais sparnais (Iz 6, 2). Kerubai, Edeno sodo vartų saugotojai, minimi Pradžios knygoje 3, 24 bei Ezechielio regėjimuose, 1–10 knygos skyriuose. Jie turi sparnus, tačiau dažniausiai daugiau negu du, taip pat daug veidų ir akių. Skrendantį angelą Biblija mini vien tik Apr 14, 6. Taip pat Sandoros skrynios bei šventyklos puošyboje vaizduojami sparnuoti angelai kerubai. Sparnų paskirtis, ko gero, ne tik skraidyti, bet ir atskirti angelus nuo žmonių, pabrėžti jų buvimo vietą danguje pas Dievą.

Svarbu pastebėti, kad tokio angelo vaizdavimo, prie kurio esame įpratę (kaip „normalus“ žmogus, tik su dviem sparnais), Biblijoje nėra. Sparnuoti angelai „skraido“ tik danguje, o pasirodantys žmonėms niekuomet nevaizduojami su sparnais. Jie panašūs į žmones, kartais išsiskiria tik nepaprastai baltais drabužiais ir švytėjimu. Biblija nieko nekalba ir apie angeliukus kaip mažus storus vaikus su sparniukais. Bibliniai angelai visada vaizduojami suaugę, bent jau suaugusio žmogaus dydžio.

Taip pat Biblija nė karto nemini angelų, pasirodančių žemės gyvūnų pavidalu ar kalbančių per augalus, kaip tai daro populiariosios knygos apie angelus.

4b. Kokios lyties yra angelai? Belyčiai, bet gali pasirodyti žmogaus pavidalu

Iš esmės būdami bekūniai, angelai yra ir belyčiai, nes lytiškumas yra tiesiogiai susijęs su kūniškumu. Tačiau žemėje angelai dažniausiai pasirodo vyrų pavidalu (Pr 18; 19; Lk 24, 4), tik pranašas Zacharijas regi moteriškos lyties angelą (Zch 5, 9–11). Panašumas į Dievo vaizdavimą Biblijoje, ko gero, nėra atsitiktinis. Dievas, būdamas dvasia, irgi yra belytis. Tačiau Biblija kalba dažniausiai apie jį kaip apie vyrą, vartodama vyriškas charakteristikas. Tik keliose vietose minimi moteriški Dievo bruožai.

5. Ar žmonės gali pavirsti (pavirs) angelais? Danguje žmonės bus panašesni į angelus negu dabar

Amžinybėje pas Dievą mirties nebus. Išganytieji bus nemirtingi kaip angelai (Lk 20, 36). Be to, pagal Mk 12, 25 danguje nebus nei santuokos, nei vedybinio gyvenimo žemiškąja prasme. Negims ir vaikai. Šia prasme mes tapsime panašesni į angelus. Tačiau mes netapsime bekūnėmis dvasinėmis būtybėmis kaip angelai. 1 Kor 15 Paulius patikina, kad amžinybėje mes taip pat turėsime kūnus, nors ir pakitusius, būtent „dvasinius“, negendančius, tobulus (panašius į prisikėlusio Jėzaus). Todėl labai tikėtina, kad neprarasime ir savo lytiškumo. Trumpai tariant, danguje žmonės ir išliks žmonėmis, nors ir pakitusiais. O angelai ir bus angelai.

6. Kiek yra angelų? Labai daug, tačiau skaičius ribotas

Kadangi angelai yra sukurtos būtybės, tai jų skaičius irgi yra ribotas. Kadangi jie nesidaugina, tai galima daryti prielaidą, jog Dievo sukurtas tam tikras jų skaičius yra pastovus visiems laikams. Todėl mažai tikėtina, kad jų yra tiek, kiek žmonių (žmonės juk dauginasi). Bet mes žinome, kad angelų yra labai daug (Ps 68, 18; Job 25, 3). Apr 5, 11–13 net minimi skaičiai: „miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai“ arba Hbr 12, 22: „nesuskaitomi tūkstančiai“. Tuo, žinoma, nenorima pasakyti, kad tik tūkstančiai, o ne milijonų milijonai ar dar daugiau. Tai tik apibūdinimas, liudijantis, kad labai daug, bet neaišku, kiek tiksliai.

7. Kas yra arkangelas?
Kuris nepriklauso prie biblinių arkangelų?
Gabrielius, Rapolas, Urielis, Zacharielis, Samsielis

Plačiai įsitvirtinusi nuomonė, kad arkangelų, ypatingai galingų angelų, egzistuoja visas būrys. Katalikų tradicija mini septynis (pagal Tobito 12, 15). Tačiau Biblija tiesiai ir aiškiai mini tik vieną arkangelą – Mykolą (Jud 9: „Mykolas arkangelas“), o 1 Tes 4, 16 kalba tik apie „arkangelo balsą“. Arkangelas Mykolas iš tikrųjų yra išskirtinis angelas, atliekantis ypatingas užduotis (kaip rašoma Apr 12, 7–9, kovoja su slibinu).

Taigi ar galima teigti, kad yra tik vienas arkangelas? Mykolas minimas ir Dan 10, 13, bet tik kaip „vienas iš vyriausių didžiūnų“, tai reiškia, vienas iš arkangelų (nes graikiškasis priešdėlis arche-, lietuviškai verčiamas ark-, žymi ir princo ar kunigaikščio, šiuo atveju didžiūno rangą). Tai reikštų, kad be Mykolo, dar yra ir kitų „princų“. Ar prie jų priklauso ir Gabrielius, kurio vardas, be Mykolo, mums irgi žinomas? Gali būti, nes jis atlieka irgi ypatingus pavedimus (Lk 1, 19). Beveik tikrai galima tvirtinti, kad prie arkangelų nepriklauso kerubai ir serafai (nors labai dažnai galvojama priešingai), nes jų pareigos kitokios. Mykolas bei kiti arkangelai skiriami veikti žemėje, o tuo tarpu serafai ir kerubai veikia danguje, pas Dievą.

Iš to galima daryti išvadą, kad angelų pasaulyje gyvuoja tam tikra tvarka, susiskirstymas pagal pareigas. Čia gerai pridera ir neretai vartojami kariniai terminai kaip „kariaunos“, „galybės“. Kur jau kur, o armijoje yra griežtos struktūros, įsakymai ir įsakymų vykdymas. Dievas taip pat specialioms užduotims, matyt, turi savo rinktinius angelus (1 Tim 5, 21). Kaip matome, įrodymų yra nedaug, todėl nieko plačiau pasakyti neįmanoma.

8. Ar egzistuoja angelai sargai? Angelai kartais atlieka sargų funkciją; daugiau tikslesnų žinių apie tai nėra

Be kitų naudingų dalykų, šiandien labai populiaru turėti ir asmeninį angelą sargą. Tačiau angelo sargo samprata pagrįsta tik kai kuriose žydų ir krikščionių tradicijose. O Biblijoje tokios sąvokos nėra. Rastume tik, kad angelai kartais atlieka sargų funkciją, gina ir saugo žmones (Ps 91, 11–12, Ps 34, 8; Dan 6, 23). Be to, Biblijos tekstai leidžia manyti, kad ta apsauga teikiama tik išskirtinai tikintiesiems. O kad po angelą sargą būtų skiriama kiekvienam žmogui, geram ar blogam, tikinčiam ar netikinčiam, to Biblijoje, deja, nerasime.

Apie žmonių sąsajas su angelais užsimenama Mt 18, 10. Čia kalbama apie „jų angelus“, tačiau iš šio sakinio labai sunku spręsti, kas iš tiesų turima omenyje (ar tikrai kiekvienas turi po savo angelą danguje? Ką reiškia tas „jų“? Ar tie angelai danguje sergsti žmones?). Iš konteksto galima susidaryti nuomonę, kad jei ir sergsti, tai tik tikinčiuosius. Kita Biblijos vieta angelų sargų tema minima Apd 12, 15. Po stebuklingo Petro išvadavimo iš kalėjimo, jo broliai negali patikėti, kad prie durų stovi tikrai Petras ir galvoja, kad „tai jo angelas“. Gali būti, kad šitokia jų reakcija tik atspindi tuometinės žydų tradicijos mokymą apie angelus sargus.

Labai įdomią nuomonę apie angelus sargus pateikia Calvinas:
„Kad tikrai kiekvienam tikinčiajam [Calvinui neįsivaizduojama, kad ir netikintys turėtų savo angelą sargą] sergėti yra paskirta po angelą, tvirtai teigti nedrįsčiau… Bet kokiu atveju, visiškai aišku, kad kiekvienu iš mūsų rūpinasi ne vienas angelas, o visi sutartinai sergsti mūsų išganymą! Nes kalbama apie visus angelus, kai sakoma, kad jie džiaugiasi vienu atgailaujančiu nusidėjėliu labiau negu 99 teisiaisiais… Ir minimi ne vienas, o daug angelų, kai pasakojama apie mirusio Lozoriaus nunešimą į Abraomo prieglobstį (Lk 16, 22)… Bet ir neverta daug aiškintis to, ko žinojimas mums duotų mažai naudos. Nes jeigu nepakanka, kad visos dangaus kareivijų galybės sergsti mūsų išganymą, tai ką pagelbės žinia, kad ypatingu būdu esama vieno angelo saugotojo?“

Prie mūsų budi ir mus sergsti pats Dievas. Žinoma, atskirais atvejais jis tai gali atlikti ir per angelus. Tačiau nėra jokio pagrindo tikėtis kasdienės jų pagalbos. Be to, kaip ir Calvinas teigia, atrodo, kad jie visų pirma rūpinasi mūsų išganymu, kad tikriausiai daug aktyviau kovoja neregimas dvasines kovas.

9. Ar galima kreiptis į angelus?  Ne, nes ryšį su mumis mezga (jei išvis tai daro) tik angelai

Šiuolaikinėje ezoterinėje literatūroje aprašyta daugybė būdų, kaip kreiptis į angelus. Biblija šiuo atžvilgiu kalba priešingai – nė vienoje vietoje neminima, kad į angelus pirma kreiptųsi žmonės. Visi ryšiai užmezgami angelų. Jie ateina pas žmones ir į juos kreipiasi. Nė vienas biblinis personažas neprašo angelų pagalbos. Pagalbą, patarimus angelai teikia be jokio prašymo. Net Dievo neprašoma, kad teiktų pagalbą per angelus (nors taip prašyti neuždrausta).

Jau Išėjimo 20, 4–5 minimi garbinimo ribojimai neleidžia aukštinti nieko, kas sukurta, netgi to, „kas yra aukštai danguje“, taigi ir angelų. Apr 19, 10 pats angelas draudžia jį garbinti, o Kol 2, 18 dėl to perspėja apaštalas Paulius.

Kadangi angelai yra tarpinės būtybės tarp Dievo ir žmogaus, tai žmonės linksta laikyti juos savotiškais tarpininkais. Kad jie tikrai yra tarpininkai, liudija Job 33, 23, o Gal 3, 19 Paulius patvirtina angelų tarpininkavimą perduodant Izraelio tautai Įstatymą. Pastarasis liudijimas sutampa su žydų tradicija, bet nepaneigia galimybės ir būtinumo kreiptis į Dievą tiesiogiai, be jokių tarpininkų. Taigi angelai daug padirbėję, bet tik kaip Dievo pasiuntiniai, tik kaip savotiški „One Way“ žinianešiai. Daug kam ir daug ką atnešę, bet tik ne išganymą! Mūsų išganymas yra vien Jėzaus reikalas. Malonės, išganymo nešėjas ir tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus – tik Jėzus Kristus (Hbr; 1 Tim 2, 5).

10. Kaip žmonės reaguoja į angelų pasirodymą?  Angelų pasirodymas kartais išgąsdina

Senajame Testamente minima daug susitikimų su aukštesnėmis būtybėmis, tik ne visuomet aišku, kas jos – pats Dievas, Jėzus prieš inkarnaciją, paprastas angelas ar Dievo angelas (Pr 18; 32). Naujajame Testamente daug aiškiau. Jau minėjau, kad pasirodę angelai ne visuomet atpažįstami (Hbr 13, 2), tuomet ir nėra jokios reakcijos. Bet ir yra, kur aiškiai identifikuojami kaip angelai – tai Jėzaus gimimo ir prisikėlimo istorijos. Piemenys, Marija, sargybiniai išsigąsta pamatę pasirodžiusį angelą. Jie drąsinami, raginami nebijoti (Lk 1, 12–13; 28–29; 2, 9; Mt 28, 4). Išgąstis, žinoma, visiškai normali reakcija, nes regimas nežemiškų būtybių pasirodymas šiame pasaulyje nėra kasdienis dalykas, todėl ir baugina. Kai angelas Petrą išvaduoja iš kalėjimo (Apd 12), šis negali patikėti savo akimis, „tarėsi matąs regėjimą“. O Danielius net nualpsta (Dan 8, 18), mirtinai išblykšta ir tampa visiškai bejėgis (10, 8).

Taigi į angelų pasirodymą žmonės reaguoja nevienodai, nes ir pats pasirodymas kaskart būna vis kitoks. Tačiau tendencija labiau neigiama: išgąstis, baimė, bejėgystė, skepsis, abejonė.

11. Ar visi angelų pasirodymai iš Dievo?  Ne

Ne visi nežemiški dalykai yra iš Dievo. Daug galių turi ir šėtonas su savo demonais (Ef 6, 12), todėl kartais žmones suklaidina, pats apsimesdamas „šviesos angelu“, o jo tarnai „teisumo tarnais“ (2 Kor 11, 14–15). Gal 1, 8 ir 1 Jn 4, 2–4 perspėja ir ragina visus nepažįstamus dalykus patikrinti: žiūrėti, ar pripažįstamas Jėzus; ar skelbiamas dalykas neprieštarauja Biblijai.

Kad tai ne vien sausa teorija, rodo nekrikščioniškų religijų bei sektų pavyzdžiai. Mahometas teigė koraną gavęs iš angelo (Gabrieliaus). Josephas Smithas, mormonų judėjimo įkūrėjas, savo autoritetu laikė angelą Moronį. Tarkime, šiedu vyrai ne haliucinacijose, o tikrai bendravo su minėtaisiais angelais. Tuomet tie angelai niekaip negalėjo būti iš Dievo.

12. Kokios angelų pareigos?

Perduoti žmonių maldas Dievui
Suteikti mums išminties ir meilės
Padėti mums įgyvendinti savo planus
Pakeisti mūsų blogas mintis į geras

Visų pirma angelai tarnauja Dievui ir paklusniai vykdo jo pavedimus. Dažnai jie patarnauja ir mums, bet ne tam, kad patenkintų mūsų norus ir išpildytų svajones, o tam, kad sustiprintų tikėjimo kovoje. Jie netarpininkauja nei mums meldžiantis, nei kontroliuoja mumyse jokių ypatingų parapsichologinių procesų. Neretai angelai yra Dievo teismo vykdytojai – tai dimensija, kurios ezoterinėse knygose apie angelus nė su žiburiu nerasi. Todėl šiuo atveju senieji angelų pavaizdavimai su kardu rankoje visiškai pagrįsti. Štai septynių punktų angelų pareigų sąrašas:

Informacija. Angelai perteikia žmonėms informaciją, pavedimus, įsakymus. Ts 6,12f; 13,3; Lk 1,26f; Apd 7,38; 27,23f; Gal 3,19.
Dievo šlovinimas. Kaip ir visos kūrinijos, angelų pareiga šlovinti Dievą. Gali būti, kad kai kurie angelai tai daro ypatingu būdu. Apr 5,11; 7,11; Hbr 1,6; Is 6,3; Ps 148,2.
Kova. Senajame Testamente angelai dažniausiai kovoja už Izraelio tautą. Apie 250 kartų Dievas paminimas kaip dangiškųjų kariuomenių Viešpats (Jahve Zebaoth). O Naujajame Testamente labiau kalbama apie kovą neregimajame pasaulyje. Joz 5,13f; 2 Kar 19,35; Apr 12,7; Ef 6,11–12 (nors čia tiesiogiai apie angelus nekalbama, tačiau yra pagrindo manyti, kad jie su mumis tą kovą irgi kovoja).
Teismas. Minima atvejų, kai angelai vykdo Dievo teismus: Apd 12,23; Ps 78,49; 1 Met 21,12; 2 Sam 24,16–17; Mt 13,39.49; Apr 8f; Jok 5,1–4 (Galybių Viešpaties, angelų kariuomenių Viešpaties minėjimas leidžia manyti, kad karalysčių teismus vykdys angelai).
Pastiprinimas. Angelai tarnauja žmonėms pastiprinimu. Jėzus silpnumo momentais irgi buvo stiprinamas angelų. Mt 4,11; Lk 22,43; 1 Kar 19,5–8; Hbr 1,14.
Apsauga. Angelai saugoja, gina nuo pavojų, veda ir vadovauja.. Iš 14,19; Dan 6,23; Ps 34,8; 91,11.12; Iš 23,20; Mt 1.
Stebėjimas. Angelai mus stebi ir prižiūri, prireikus įsikiša. Jie žavisi krikščionių bendruomene ir džiaugiasi, kai kas nors įtiki ir bendruomenė pasipildo nauju nariu. Ef 3,10; 1 Kor 4,9; Lk 12,8–9; 15,7.10.

13. Kaip angelai susiję su Jėzaus gyvenimu?

Pranešė Rytų išminčiams apie Jėzaus gimimą
Ragino Mariją bėgti į Egiptą
Palaikė Jėzų nukryžiavimo metu
Pasirodė mokiniams prie Jėzaus kapo

Naujajame Testamente dauguma angelų pasirodymų susiję su Jėzumi. Angelai svarbų vaidmenį vaidina Jėzui gimstant (praneša apie gimimą Juozapui – Mt 1, 20; praneša apie gimimą Marijai – Lk 1, 28 ir toliau; praneša apie gimimą piemenims – Lk 2, 9 ir toliau; ragina Juozapą bėgti į Egiptą – Mt 2, 13; liepia Juozapui grįžti iš Egipto – Mt 2, 19). Sunkiais Jėzaus gyvenimo momentais angelai jį palaikė, stiprino ir drąsino (gundymas – Mt 4, 11; Getsemanė – Lk 22, 43). Tačiau to nebuvo nukryžiavimo metu – tuomet Jėzus buvo visiškai Dievo paliktas! Angelai vėl pasirodo prisikėlimo metu, bet būtent moterims (Jn 20, 12). Taip pat gali būti, kad į dangų Jėzus buvo paimtas irgi angelų. Apie tai galima spėti ir iš angelų bei mokinių pokalbio žengimo į dangų metu arba iškart po jo (Apd 1, 10–11). Būsimojo Jėzaus atėjimo metu jį vėl lydės angelai (Mt 16, 27).

14. Kodėl Dievas panaudoja angelus? Dėl žmonių ir mūsų silpnumo

Dievui nebuvo būtinybės sukurti angelus. Jis gali veikti bei su viskuo susitvarkyti ir vienas. Dažniausiai jis taip ir daro. Veikia vienas savo valia ir per savo žodį. Anot Calvino, Dievas angelus panaudoja ne dėl savęs, o dėl žmonių: dėl mūsų silpnumo ir mūsų paguodai. Šiaip turėtų pakakti Dievo pažado mus saugoti ir ginti, tačiau:
„Matydami aplinkui šitiek pavojų, sunkumų, priešų ir būdami silpni bei netvirti, mes labai lengvai galime pasiduoti baimei ir net nusivylimui… Todėl jis pažada mumis rūpintis ne vienas, o kartu su nesuskaičiuojamomis galybėmis kariuomenių, kurioms pavesta prižiūrėti ir saugoti mūsų išganymą, kad nepaliestų jokia nelaimė, kol esame jo apsaugoje“. (Prie to Calvinas dar prideda pavyzdį apie Eliziejaus tarno padrąsinimą iš 2 Kar 6, 17).

15. Ar protinga tikėti, kad angelai egzistuoja?

Jėzus aiškiai sakė, kad angelai iš tikrųjų egzistuoja. Nors jau jo laikais tai nebuvo savaime suprantama. Pavyzdžiui, sadukiejai atmetė tai. Be to, Naujojo Testamento pasakojimai apie angelų pasirodymus yra gana įtikinami, realistiški, be pagražinimų, dalykiški, nenutyli net žmonių reakcijos (Petro skepsis Apd 12). Tai rodo, kad ta informacija yra tikri liudytojų patvirtinimai.
Pagrindo tikėti angelų egzistavimu yra tikrai pakankamai. Štai filosofas Peteris S. Williamsas pateikia 9 punktus:
– dauguma žmonių tiki angelų buvimu
– dauguma filosofų tiki angelų buvimu
– egzistuoja daug paranormalių fenomenų, kuriuos galima paaiškinti tik tikint demonų (blogųjų angelų) buvimu
– egzistuoja nemažai patikimų liudytojų (tarp jų psichologų ir psichiatrų) istorinių bei šiuolaikinių pasakojimų, patvirtinančių angelų ir demonų buvimą
– Biblija moko, kad angelai ir demonai egzistuoja
– Jėzus moko, kad angelai ir demonai egzistuoja
– krikščionių tradicija moko, kad angelai ir demonai egzistuoja
– hipotezė, jod egzistuoja demonai, duoda dalinį atsakymą į klausimą apie Dievo ir blogio nepaneigiamo buvimo vienu metu galimybę
– manyti, jog kūrinijos piramidėje egzistuoja ir angelai, yra gana prasminga. Antraip tarp Dievo ir žmogaus žiojėtų savotiška „neestetiška“ skylė (Dievas – bekūnė dvasinė dūtybė, nesukurtas, asmuo; žmogus – kūnas su siela, sukurtas, asmuo; angelas – bekūnė dvasinė būtybė, asmuo, bet sukurtas).

16. Ko iš angelų galima pasimokyti?
Savitvardos
Kantrybės
Tikėjimo

Nepaisydami to, kad angelai žymiai skiriasi nuo mūsų, visgi mes galime iš jų daug ko pasimokyti. Kad ir Dievo šlovinimo, kaip aprašyta psalmėje 103, 20 ir toliau. Ir paklusnumo, kuris pabrėžiamas toje pačioje psalmėje. Beveik visuomet angelai vaizduojami aktyvūs, tarnaujantys, atliekantys kokį nors pavedimą. Angelai yra tarnai tikrąja žodžio prasme. Tarnaudami ir Dievui, ir mums (Hbr 1, 14), jie duoda gerą visiško atsidavimo pavyzdį. Iš angelų galime pasimokyti ir ištikimybės. Ps 89, 8 jie tiesiog vadinami „tavo [Dievo] ištikimieji“ (Jurėno vert.). Galų gale šiame kontekste yra ir puiki proga savęs kritiškai paklausti: ar mes irgi taip džiaugiamės nauju atsivertusiuoju, kaip angelai (Lk 15, 7.10)?

Bet kadangi angelai nėra žmonės, tai kai kuriose srityse negali duoti jokio pavyzdžio. Jie nemirtingi, gyvena už laiko ribų, todėl mes negalėtume iš jų pasimokyti, pavyzdžiui, kantrybės tiesiogine prasme. Jie taip pat nežino, ką reiškia kūno pagundos, todėl nepasimokytume iš jų ir susivaldymo. Nors kartais jie pavadinami šventaisiais, tačiau niekada tikinčiaisiais. Angelams nereikia gyventi tikėjimu, nes jie jau gyvena regėjimu (2 Kor 5, 7).

Šaltinis: .lksb.lt

© 2016, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.