0

Lygiadienis – arijų laiko banga. Šiemet KUPRANUGARIO metai

kovo 22, 2017 NAUJIENOS

Sveikiname visus su Lygiadieniu, kuris anksčiau buvo senųjų Velykų šventė. Krikščioniškos Velykos dabar yra kilnojama šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Taigi, Velykos yra išlaikiusios tradicinį ryšį su archaiškuoju mėnulio kalendoriumi. Astrologiškai, kai Saulė pasiekia Avino žvaigždyno nulinį laipsnį, šis momentas laikomas Lygiadienio pradžia. Anksčiau laikytos tolimiausia planeta Saturnu-Kronu, lietuvių vadintos Sėlija, apsisukimo aplink Saulę ciklas buvo 32 metai. Šia tolimiausia planeta (septintuoju dangumi) arijai skaičiuodavo Laiko ciklą, kurį vadino Aukso amžiumi.

Anksčiau (iki kosminės katastrofos, kuri pakeitė planetų ciklus) Saturnas apsisukdavo aplink Saulę per 32 metus, o dabar, po ciklo pasikeitimo, apsisuka per 29,45 metų. Todėl per Lygiadienį mes pažymime Aukso laikus menantį, neiškreiptą Tamsiųjų jėgų, ciklo pasislinkimą per 1 tarpsnį (viso 32), kuris turi savo ženklą-totemą. Probaltų protėviai žinojo senąjį kalendorių ir metus skaičiavo nuo pasaulio sukūrimo. Tik 525 metais po Kristaus Dioniso mažojo buvo pasiūlyta naujus eros laikus skaičiuoti nuo Kristaus gimimo, katalikiškos šalys šį pasiūlymą patvirtino tik 532 metais. Štai Rusijoje Nauja era pradėta skaičiuoti nuo Kristaus tik nuo 1700 metų.  Iki šių metu naudotasi senuoju skaičiavimo būdų, tai yra nuo Pasaulio sukūrimo, kurio pradžią laikė 1 kovo 5508 metus prieš Kristų.

Palestinoje žydai eros „nuo pasaulio sukūrimo“ pradžia laikoma 3761m. spalio 7 d. pr. m. e.; Graikijoje buvo plačiai paplitusi „olimpiadų era“, skaičiuojama nuo 776 m. liepos 1 d. pr. m. e.; Babilone – „Nabuchodonosaro era“ – 747m. vasario 26 d. pr. m. e.; Romos imperijos centre – era nuo „Romos miesto įkurimo“ – 753 m. balandžio 21 d. pr. m. e.; Armėnijoje metus pradėta skaičiuoti nuo 552 m. liepos 11 d. pr. m. e. pagal žydų metų skaičiavimą. Romos imperijos centre buvo labiausiai paplitusi era nuo imperatoriaus Diokletiano atėjimo į valdžią dienos, 284 m. rugpjūčio 29 d.

Vienu metu egzistuojančios skirtingos eros ir kalendorinės sistemos sunkino šalies valdymą. Būtinai reikėjo įvesti vieną erą. Vakarų Europos tautose tuo laiku vyravo krikščionių religija, todėl ir naujos eros pradžią nuspręsta sieti su Kristaus gimimu. Pradėta skaičiuoti nuo velykų.
Buvo nustatyta, jog tiek paprastaisiais, tiek ir keliamaisiais metais tos pačios savaitės ir mėnesio dienos sutampa kas 28 metus. Kitaip sakant, kas 28 metai mėnesių dienos būtinai būna tomis pačiomis savaitės dienos.

Šį besikartojantį 28 metų periodą nuspręsta vadinti sauliniu ciklu arba „Saulės ratu“. Rusijoje 988m., kai kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavovičius atsižadėjo stabmeldystės ir priėmė krikščionybę, buvo įvesta Bizantijos era. Šio eros pradžia nuo mitinio Jėzaus Kristaus gimimo datos skiriasi 5508 metais. Tiktai 7208m. pagal šį skaičiavimą Petro I įsakymu buvo įvesta era nuo „Kristaus gimimo“ ir 7208m. nuo „pasaulio sukūrimo“ buvo pakeisti į 1700 m. nuo „Kristaus gimimo“.
Perėjus į erą „nuo Kristaus gimimo“, buvo nutarta metų pradžią laikyti ne kovo 1 d., kaip buvo priimta Bizantijos eros „nuo pasaulio sukūrimo“ kalendoriuose, o sausio 1 d., ir metų pabaigą iš rugpjūčio 31 d. perkelti 31 d. Norint naująjį rusų kalendorių suderinti su kitų šalių kalendoriais, kuriuose jau buvo naudojamas nuo „Kristaus gimimo“ eros Julijaus kalendorius, teko paskutiniuosius 7207 nuo „pasaulio sukūrimo“ eros metus prailginti keturiais mėnesiais, t. y. vietoj 365 dienų juose „tilpo“ 487 dienos.

Dar daugelį amžių Vakarų pasaulis naudojosi Julijaus kalendoriumi, nors jį reikėjo reformuoti. Svarbiausia buvo tai, kad pavasario lygiadienio kalendorinė data, t. y. kovo 21d., ėmė pastebimai nebeatitikti realaus lygiadienio. Šis skirtumas atsirado todėl, kad Sozigenas, sudarydamas kalendorių, neatsižveldė į Hiparcho atradimą ir nustatė kalendorinių metų trukmę 365,25 paros, t. y. truputį ingesnius negu atogrąžiniai metai (365,242196). XVI a. antroje pusėje susidarė beveik 10 parų skirtumas.

1581m. katalikų bažnyčios vadovo popiežiaus Grigaliaus XIII įsakymu buvo sudaryta spesiali komisija, kuri priėmė projektą, anksčiau parengtą Perudžios universiteto dėstytojo Luidžio Lilijo, ir 1582 m. vasario 24 d. popiežius Grigalius XIII išleido specialią bulę dėl naujo kalendoriaus įvedimo. Netikslumas buvo ištaisytas, ir dienų skaičiavimas pasistumėjo 10 parų į priekį. Pavasario lygiadienis vėl buvo kovo 21 d. Kad vėl neatsirastų paklaidų, buvo nutarta kas 400 metų sutrumpinti keliamuosius metus trejais metais, t. y. vietoj 100 keliamųjų metų įvesti 97, o o tuos amžiaus metus, kurių šimtmečių skaičius nesidalina iš keturių šimtų be liekanos, nelaikyti keliamaisiais metais. Todėl 1700, 1800, 1900 ir 2100 laikomi paprastais, o 1600, 2000, 2400 ir 2800 – keliamaisiais. Naująjį kalendorių pavadino Grigaliaus arba naujojio stiliaus kalendoriumi; Julijaus kalendorius dabar laikomas senojo stiliaus kalendoriumi.

Šešioliktieji metai pagal Saturno ciklą KUPRANUGARIO metai
Spalvos geltona ir mėlyna. 1921; 1953; 1985; 2017 

Tai vienas iš Irano pranašo Zaratuštros vardų: Žvaigždžių sūnus ar Kupranugario Dvasia, sakydavo „tas, kuriame Kupranugaris“. Šešioliktieji metai tai antrasis Veneros ciklas ir Saturno ciklo pusės suvestinė, todėl pats Kupranugaris raudonas.

inedininglovers.com foto

inedininglovers.com foto

Izedas – Dievas Rašnu – Teisingumo Dievas Teisme pasveria mūsų Dvasias ant svarstyklių. Kupranugaris kaltina, mėgsta išjuokti, įžeisti, kartais ir neužtarnautai. Kupranugario metais daugeliui baigiasi karjera. Tai didelių procesų metai, pamestų vertybių atstatymas. Tais metais daugeliui atrodo, kad juos įžeidė, reikalauja amnestijos, teismo skriaudėjams. Jei tais metais kyla karai, jie greit baigiasi, nes tai susitaikymo metai ir kiekvienas gauna pagal nuopelnus. Vyksta kokie tai išaiškinimai, parodomieji teismai, visada triukšmas, propaganda, agitacija, būrimasis į grupes, pritraukiama daug žmonių, judėjimai, kuriamos naujos partijos.

Pvz. 1985 metais išaiškinami stalininio periodo liaudies priešai, amnestijos,  vyko anti alkoholinės kompanijos. Metai pasižymintys triukšmu. Kupranugaris – skandalingas gyvūnas, nes spjaudosi. Daugelis šiais metais yra išjuokiami, kritikuojami, išaiškinami. Femidės svarstyklės sveria: amnestija ar apkaltinimas. Bloguoju atveju plepalai, triukšmas, laužymas, dulkės, betiksliai darbai. Geruoju atveju apgalvoti veiksmai, turintys kokį tai tikslą.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „camel“

Foto animals.sandiegozoo.org

Kupranugariai pasižymi išskirtiniu jumoro jausmu. Pasijuokia, įvertindami padėtį abipusiai. Veido išraiška nesuprantama tarsi kaukė, jis pasiruošęs kiekvieną apspjauti ir sutrinti. Nors iš šalies žiūrint panašus į juokdarį , į viską žiūrintį nerimtai, yra ištikimas ir labai patikimas.. Jo tikras veidas pasislėpęs po juoko kauke. Kuo jis geriau galvoja apie žmogų, tuo labiau iš jo juokiasi. Jis viską nori išsiaiškinti savarankiškai ir daro tai su dideliu užsispyrimu. Kartais jie būna fanatikai. Šeimoje neša kryžių, ant jo visi joja, o jis viską atleidžia. Būtinos atsargos pas jį visada su savimi. Jo šūkis „Viską savo nešu su savimi“. Daug atsargų nėra, bet viskas, kas svarbiausia. Jis kaip Robinzonas Kruzas negyvenamoje saloje, kas reikalinga viskas šalia. Juk jie daug mėnesių gyvena dykumoje. Labai darbštus, atsargus ir neprisirišęs prie vienos vietos, visada laukia blogesnio. Todėl ne didelius savo gyvenimo periodus gyvena prie vandens skirstydami viską protingai ir harmoningai.

Kupranugario antitotemasKarakurtas, saldus, nesaikingai viskuo besistebintis, nerišlios kalbos, nekantrus, apsileidęs, nori gyventi malonumuose.

Susijęs vaizdas

 Kupranugaris – asketas jis tenkinasi mažu, moka dirbti ir visada slepiasi po šia kauke. Jie kabinėjasi, nepasitiki, nes viską nori suprasti patys. Nepasitikėjimas jį daro panašų į Barsuką, bet skirtingai nuo Barsuko ne godus. Turtą kaip įsigyja, taip ir netenka. Tai vieni iš nedaugelio, kurie neprisiriša prie turto, jie tai priima kaip būtinybę. Kukliu jo nepavadinsi, kaip ir nekukliu, jis žino savo vertę, neprisirašo svetimų nuopelnų, bet savo žino tikrai. Kupranugaris kaip ir Gaidys turi haremą. Meilės reikaluose jis sau leidžia viską. Bet tai pas jį kaip pareiga,o po to kenčia.

Kupranugaris bijo nuodingo Voro, kuris vadinasi Karakurtas. Tai plaukuotas, piktas ir vienintelis Voras žemėje, kuris nepina voratinklių. Jis šliaužia ir Kupranugaris gali ji užkliudyti. Gyvena jie vienoje aplinkoje. Todėl Kupranugaris siejamas su nuodingu Voru „Kara“ – juodas. Karakurtas – tai juodas blogis.

Kai nugali Kupranugaris, nugali protas ir tvirtas pagrindas. Pvz. 1057 metais Bizantijoje į valdžią atėjo dinastija, kuri valdė 300 metų, tai buvo Bizantijos klestėjimo metas.

Karakurtas buvo Hitleris. Jis buvo impotentas, su lytiniais nukrypimais. Sėdėjo bunkeryje, kaip voras savo landoje. Kupranugario metais gimė Jekaterina II. Ji turėjo daugybę meilužių, tai kupranugarė su eržilų kaimene.

 Tikrasis Kupranugaris buvo Ciolkovskis, turėjo daug vaikų. Sacharovas taip pat turėjo daug vaikų ir buvo asketas. Pradžioje buvo niekdarys – išrado vandenilinę bombą. Kiekvienas žmogus pradžioje turintis antitotemą, juodą jėgą, gali apsiversti, atgimti ir tapti totemu. Totemai dvigubi. Kai tik pagal kažkokias žymes pasimato totemas, žmogus stoja į šviesos kelią. Taip atsitiko su Sacharovu. Hitleris atvirkščiai – slėpėsi bunkeryje, bijojo moterų, turėjo didybės maniją, norėjo žudyti, naikino jam neparankius. Čarlis Čaplinas gimė tais pačiais metais kaip Hitleris, tačiau jis turėjo daug žmonų, daug vaikų. Komikas juokėsi iš to, kas jam brangu. „Ką myliu, į tą ir spjaunu“ – tai Kupranugario šūkis.

П.Глоба. Древний календарь. Москва, 1994. С. 71–74

Šių metų lygiadienio horoskopas

2017lygiadienis

© 2017, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.