Baltų žinyčios vartai

0

Pilietybės klausimą spręs kitu kampu

viršaitis balandžio 28, 2017 Įstatymai, Lietuviai užsienyje, Valstybė

Mindaugas LINKAITIS\\
Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) su naująja šalies valdžia vėl mėgins išspręsti senas opias problemas, tačiau kitaip nei anksčiau. Bus bandoma įtvirtinti nuostatą, kad tapus kitos šalies piliečiu būtų galima išlaikyti ir Lietuvos pilietybę. Taip pat siekiama įkurti atskirą rinkimų apygardą ir turėti atstovą Seime.

Šiais klausimais pagaliau tikimasi proveržio, nes parlamente daugumą mandatų turintys „valstiečiai“ yra ne kartą deklaravę rūpestį dėl emigrantų ir jų susigrąžinimo. Į Lietuvą atvykusi PLB pirmininkė Dalia Henke kartu su PLB Viešųjų ryšių komisijos vadovu Laurynu Geriku, PLB atstove Lietuvoje Vida Bandis šią savaitę susitinka su valdžios ir visuomenės atstovais, o ilgainiui tikisi viešos diskusijos jiems rūpimais klausimais. Pirmieji susitikimai vakar vyko Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio kabinete, taip pat su teisingumo minstre Milda Vainiute bei socialinių reikalų ir darbo ministru Linu Kukuraičiu.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

PLB pirmininkė D. Henke „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad iš pradžių siekiama susipažinti su naujos kadencijos Seimo bei Vyriausybės nariais ir visiems ketveriems metams apibrėžti bendrus tikslus bei spręstinus klausimus. Visus žodžiu išsakytus pasiūlymus D. Henke valdžios atstovams ketina pateikti ir raštu. Vakar ji džiaugėsi, kad susitikimuose vyrauja „teigiamas nusiteikimas spręsti problemas“. Nauji sprendimai Vienas aktualiausių pasaulio lietuviams klausimų – pilietybė. Dvigubos pilietybės problema Lietuvoje svarstoma jau gerą dešimtmetį, bet iš esmės niekas iki šiol nepasikeitė.

Tačiau dabar PLB tikisi realių pokyčių problemą sprendžiant kitu kampu. Ilgą laiką po pasaulį išsibarstę Lietuvos piliečiai siekė įteisinti dvigubą pilietybę, tačiau tam reikėtų rengti referendumą ir keisti Konstitucijos 12 straipsnį. Dėl itin sudėtingos procedūros šio sumanymo atsisakyta. D. Henke teigimu, dabar norima, kad Lietuvos pilietybę būtų galima išsaugoti tapus ir kitos šalies piliečiu, o tam preliminariai pakaktų parengti vien Pilietybės įstatymo pataisas.

Žinoma, geriausius ir daugeliui priimtinus būdus turės rasti teisininkai. „Išsaugoti Lietuvos pilietybę, o ne įteisinti dvigubą – tai vienas mūsų esminių pasiūlymų. Kiekvienas asmuo, nesvarbu, kur jis gyventų, yra unikalus ir jo pilietybės atvejis – atskiras. Manau, kad prieš gaudami kitos šalies pilietybę mūsų šalies piliečiai galėtų kreiptis į atitinkamas

Lietuvos valstybės institucijas, prašydami palikti jau turimą Lietuvos pilietybę. Taip, jie turėtų įrodyti, kad atitinka keliamas išimtines sąlygas“, – būtinybę pritaikyti Pilietybės įstatymą prie šių dienų aktualijų išdėstė PLB pirmininkė. D. Henke manymu, mūsų šalies piliečiai užsienyje „yra neišnaudota Lietuvos jėga“, tad, užuot juos atstūmę, visi turėtume susivienyti. Po susitikimo su PLB atstovais V. Pranckietis taip pat pabrėžė, kad kalbėta ne apie dvigubą pilietybę, o apie Lietuvos pilietybės išsaugojimą. „Išsaugojimas yra kas kita nei dviguba pilietybė. Tačiau dėl tokio pasiūlymo dar turėtų tarti žodį teisininkai“, – sakė V. Pranckietis.

Nori atstovo Seime PLB taip pat siekia apginti užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių lygias balso teises. Anot D. Henke, 2016-ųjų Seimo rinkimuose dalyvavo apie ketvirtį visų užsienyje gyvenančių mūsų valstybės piliečių – daugiau nei ankstesniais metais. PLB siekia, kad būtų įkurta atskira balsavimo apygarda, ir užsienio lietuviai pagaliau galėtų turėti savo atstovą Seime. Tam reikėtų, kad balsuotų apie 30 tūkst. užsienyje gyvenančių mūsų šalies rinkėjų. Dabar užsienyje gyvenančių piliečių balsai priskiriami sostinės Naujamiesčio rinkimų apygardai.

Pasak D. Henke, siekiama, kad šiuo metu galiojanti tvarka būtų pakeista iki 2020 metų Seimo rinkimų. „Noriu pabrėžti, kad PLB – nepartinė organizacija, ir tikrai neketiname steigti jokios partijos. Užsienio lietuviai nekandidatuotų į Seimą, o rinktųsi iš Lietuvoje veikiančių partijų atstovų, savo balsus atiduotų už Lietuvoje gyvenančius politikus“, – akcentavo D. Henke. Užsienio lietuviai taip pat pageidautų balsuoti elektroniniu būdu, nes tai padėtų išvengti techninių nesklandumų.

„Pavyzdžiui, kai kurie Australijos lietuviai iki šiol negavo pernai vykusių Seimo rinkimų balsavimo biuletenių“, – balsavimo sistemos netobulumus pabrėžė PLB pirmininkė. Šią savaitę PLB atstovai taip pat ketina susitikti su premjeru Sauliumi Skverneliu, Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu, švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson, kitais pareigūnais ir visuomenės veikėjais. Konstitucijos 12 straipsnyje teigiama, kad, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės leisti dvigubą pilietybę galima nebent pakeitus Konstituciją. Be to, straipsnį dėl pilietybės galima keisti tik surengus referendumą.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau ji nesuteikiama išvykusiems nepriklausomos Lietuvos metu. Taip pat yra numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę jie įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.

Lietuvos žinios

© 2017, viršaitis. All rights reserved.