0

Amerikos lietuvė įlindo į R.Kalantos kailį: rašys apie paskutinę jo gyvenimo dieną

gegužės 15, 2017 NAUJIENOS

Gegužės 14 d. minimos 45 tragiškos kovotojo už laisvę Romo Kalantos žūties metinės.  Prabėgo jau 45 metai nuo audringų 1972 m. gegužės dienų, kai 19-metis jaunuolis Romas Kalanta, Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš tarybinį režimą, apsipylė benzinu, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, užsidegė ir susidegino.

Sigita Lanauskienė\\
Amerikos lietuvė Mary Kancewick gerai prisimena tą dieną, kai išgirdo apie didvyrišką jaunuolio Romo Kalantos poelgį. Po 45 metų jo susideginimo Kauno centre ji Lietuvoje pabandė atkurti paskutiniąją R.Kalantos dieną, įdomiausias jo gyvenimo aplinkybes.

MedalisRomasKalanta

1972 metais, gegužės 14 dieną, sekmadienį devyniolikos metų kaunietis R.Kalanta Kauno miesto sode apsipylė benzinu ir padegė save. Po keliolikos valandų vaikinas ligoninėje mirė.

Jo užrašuose liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“ Šis drastiškas protestas sukėlė kauniečius ant kojų. Įsižiebė viltis, kad nepriklausomybė pasiekiama.

Rašytoja, poemų, esė bei teisinių tekstų autorė M.Kancewick, anksčiau šeimos meiliai vadinta Maryte Kancevičiūte, sako, jog buvo sukrėsta R.Kalantos pasiaukojimo.

Atvykusi į Lietuvą, ji tyrinėjo, ką žmonės prisimena ir galvoja apie R.Kalantą. Taip pat pabandė simboliškai pakartoti disidento poelgį – patirti skausmo dėl kilnaus tikslo.

Moteris teigia, kad domėtis R.Kalanta būtent dabar ją paskatino Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu. Ji įžvelgia panašumų tarp sovietų vadžios veiksmų ir naujojo Amerikos vadovo politikos.

– Kaip sužinojote apie Romą Kalantą ir jo poelgį? – portalas lrytas.lt paklausė M.Kancewick.

– Visi keturi mano seneliai paliko Lietuvą tarp 1900 ir 1912 metų. Abu seneliai siekė pabėgti nuo šaukimo į rusų armiją. Močiutės svajojo laisvai gyventi pagal lietuviškas tradicijas lietuviškose JAV bendruomenėse.

Aš užaugau Čikagoje. 1972 metų gegužę man buvo 17 metų. Kai tėvas man pasakė, ką padarė jaunas, apytikriai mano metų vaikinas iš Kauno, Lietuvos, aš apžiūrinėjau rauktinukus ant savo mokyklinių šokių suknelės kaklo.

Mane giliai sukrėtė jo poelgis. Pamenu, kaip mąsčiau, kad jei mano seneliai būtų likę Lietuvoje, Romas galėjo būti mano mokyklinių šokių vakaro partneris.

Pamenu, mąsčiau apie jį, jo gyvenimą Lietuvoje, jo poelgio didumą, apie tai, prieš ką aš būčiau protestavusi, jei būčiau gimusi Kaune, o ne Čikagoje.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Romas Kalanta“

– Kas būtent dabar skatina jus domėtis Romu Kalanta?

– Tyrinėti Romo gyvenimą mane paskatino JAV prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo Donaldas Trumpas.

Niekada anksčiau savo gyvenime nejaučiau tos baimės, kurią jaučiu dabar – galios ir priespaudos, „alternatyvių faktų“ ir žiniasklaidos cenzūros, ekstremalaus nacionalizmo ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių marginalizavimo baimės.

Manau, tie patys veiksniai pastūmėjo Kalantą į savęs paaukojimą.

– Ką konkrečiai siekiate sužinoti apie R.Kalantą?

– Pirmiausia aš esu poetė. Tai, ką ketinu rašyti, bus asmeniška. Bandysiu atkurti Romo dieną, kai jis susidegino.

Tai buvo sekmadienis. Jo šeima manė, kad jis yra pirtyje, kur lankydavosi kiekvieną sekmadienį. Man įdomu, kaip tais laikais atrodė pirtis.

Aš pabandžiau pėsčiomis nueiti nuo jo namų iki Miesto sodo. Mano telefonas parodė, kad tas atstumas yra kiek ilgesnis nei 2 mylios (3,2 km). Man rūpi, Romas ėjo ar važiavo autobusu?

Į kokią ligoninę jis buvo nuvežtas? Kas atsitiko su jo asmeniniais užrašais?
Turiu daugiau klausimų nei atsakymų. Visgi būdama Lietuvoje labiau priartėjau prie jo dvasios.

– Kas paliko giliausią įspūdį?

– Pakalbinau vyresnį Romo brolį. Jis papasakojo, kad Romas šeimos namų virtuvėje, prie viryklės pabandė, koks tai jausmas, kai degi. Šeima tuomet nenutuokė, ką jis ketina daryti.

Būdama Lietuvoje ant kulkšnies pasidariau nedidelę tatuiruotę, man primenančią apie Lietuvą. Tai – medis su veidrodiniu atspindžiu – šaknimis. Tatuiruotės padarymas suteikė man šiek tiek skausmo.

Nors tai nesulyginami dalykai, aš kaip ir Romas, patyriau šiek tiek skausmo dėl idealistinio tikslo.

Atradau, kad daug mano kartos žmonių gerai prisimena tą dieną prieš 45-erius metus, kai R.Kalantos susideginimas paskatino didžiulius protestus. Jie labai tiksliai įsiminė viską, kas dėjosi tą dieną.

Taip pat atradau, kad daug jaunų žmonių Lietuvoje šiandien yra pamiršę, ką reiškia Romo Kalantos poelgis, arba vertina jį neigiamai.

– Koks bus šių poetinių tyrinėjimų rezultatas?

– Lietuvoje praleidau šešias savaites ir netrukus grįžtu į Aliaską, kur pradėsiu dėlioti surinktą medžiagą.

Viliuosi bent jau pradėti nedidelę, faktais ir vaizduote paremtą knygą. Ji pirmiausia būtų skirta Amerikos žmonėms, bet ir lietuviams turėtų patikti.

Anglų kalba nieko nėra parašyta apie Kalantą, o ir lietuviškai pastaruoju metu mažai rašoma.

Eidama Kalantos keliais prisiminiau, ką reiškia būti jaunu žmogumi, kai visas gyvenimas dar prieš akis, ir kokie svarbūs yra jauni žmonės siekiant kokio nors pokyčio.

Vėliau būtų galima mąstyti apie neilgą filmą, kuris būtų sukurtas pagal knygą.

Viliuosi, kad šie Kalantos poelgio ir motyvacijos tyrinėjimai padės žmonėms labiau įsigilinti, kodėl jis pasirinko tokį protestą. *** Kviečiame susisiekti su autore tuos, kurie gali pasidalinti prisiminimais apie R.Kalantą. Rašykite mums el.paštu slanauskiene@lrytas.lt.

Šaltinis: lietuvosdiena.lrytas.lt

A kalanta

Ką apie brolį Romą Kalantą pasakoja artimiausi žmonės – brolis Antanas Kalanta.

Užrašų knygelėje jis paliko įrašą: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.Arčiau buvusieji dar bandė gesinti liepsnojantį jaunuolį, bet atskubėjusi greitoji medicinos pagalba į ligoninę nuvežė jį jau be sąmonės. Po keturiolikos valandų, gegužės 15 d. 4 val ryto, vaikinas mirė. Įvykiai Kaune sukėlė LKP ir KGB pareigūnų sumišimą – TSR Lietuvoje tai buvo precedento neturintis atvejis (panašūs įvykiai buvo užfiksuoti Čekoslovakijoje Prahos pavasario metu, tačiau buvo kruopščiai slepiami.

mid_kalanta106

Gegužės 18 d. rengtas laidotuves KGB privertė dviem valandomis paankstinti, kad žmonės nespėtų susirinkti. Tada link R. Kalantos namų Panerių gatvėje traukusi jaunimo minia plūstelėjo į Laisvės alėją. KGB ataskaitų duomenimis, per abi dienas į gatves išėjo per 3 tūkst. demonstrantų. Jiems malšinti sutelkta per 7 tūkst. draugovininkų, milicininkų, kareivių. Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, mušami, atimami jų dokumentai, aktyvesnieji – įkalinami. Kai kurie buvo išvežti ir paleisti už kelių dešimčių kilometrų. Iš viso 50 žmonių iškeltos civilinės, dešimčiai – baudžiamosios bylos, iš jų 8 nuteisti.

mid_kalanta103

Masinės demonstracijos, smurtas ir areštai truko dvi dienas, neramumai nuslopinti tik gegužės 19 d. Buvo suimti 402 asmenys, 33 iš suimtųjų patraukti administracinėn atsakomybėn, šešių laukė baudžiamosios bylos, kalėjimas. Pagrindiniai eitynių organizatoriai nuteisiami ne kaip politinių riaušių rengėjai, bet kaip chuliganai ir „asocialūs elementai“ – taip buvo dangstoma „kova su hipiais“ – per patį sovietmetinės stagnacijos suvešėjimą kiekvienas hipių gyvenimo būdą dievinąs džinsuotas, plačiakelnis, ilgaplaukis jaunuolis avansu buvo vadinamas santvarkos priešu. Demonstracijose dalyvavo ir aplinkinių miestų bei miestelių jaunimas.

kalanta PNG

R. Kalanta oficialiai pripažintas psichikos ligoniu, tačiau 1989 m. posėdžiavusios komisijos, trūkstant paprastų įrodymų, galiausiai Kalantą pripažino psichiškai sveiku. Aštuonerius metus tėvai negalėjo ant sūnaus kapo pastatyti paminklo – draudėjai tikino, esą liaudies priešas nevertas pagarbos. Paminklas Romainių kapinėse iškilo tik 1982 m.

th_kalanta102Šaltinis: fm99.lt

© 2017, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.