Baltų žinyčios vartai

0

Sveikiname su pavasario lygiadieniu

viršaitis kovo 19, 2018 NAUJIENOS, Šventės

Sveikiname visus su Lygiadieniu, kuris anksčiau buvo senųjų Velykų šventė. Pagal arijų ir baltų laiko bangą šiemet 2018 metų lygiadienio totemas yra EŽYS, antitotemas – beždžionė. Metai prasidės kovo 20 dieną 6 valandos 25 minutės Vilniaus laiku. Pagal Saturną tai septyniolikti metai iš eilės, šių metų spalva yra balta, baltams ypač šventa. Ankstesni metai gimusiems po lygiadienio 1922; 1954; 1986 taip pat buvo EŽIO totemo įtakoje.

Krikščioniškos Velykos dabar yra kilnojama šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Taigi, Velykos yra išlaikiusios tradicinį ryšį su archaiškuoju mėnulio kalendoriumi. Astrologiškai, kai Saulė pasiekia Avino žvaigždyno nulinį laipsnį, šis momentas laikomas Lygiadienio pradžia. Anksčiau laikytos tolimiausia planeta Saturnu-Kronu, lietuvių vadintos Sėlija, apsisukimo aplink Saulę ciklas buvo 32 metai. Šia tolimiausia planeta (septintuoju dangumi) arijai skaičiuodavo Laiko ciklą, kurį vadino Aukso amžiumi.

Anksčiau (iki kosminės katastrofos, kuri pakeitė planetų ciklus) Saturnas apsisukdavo aplink Saulę per 32 metus, o dabar, po ciklo pasikeitimo, apsisuka per 29,45 metų. Todėl per Lygiadienį mes pažymime Aukso laikus menantį, neiškreiptą Tamsiųjų jėgų, ciklo pasislinkimą per 1 tarpsnį (viso 32), kuris turi savo ženklą-totemą. Probaltų protėviai žinojo senąjį kalendorių ir metus skaičiavo nuo pasaulio sukūrimo. Tik 525 metais po Kristaus Dioniso mažojo buvo pasiūlyta naujus eros laikus skaičiuoti nuo Kristaus gimimo, katalikiškos šalys šį pasiūlymą patvirtino tik 532 metais. Štai Rusijoje Nauja era pradėta skaičiuoti nuo Kristaus tik nuo 1700 metų.  Iki šių metu naudotasi senuoju skaičiavimo būdų, tai yra nuo Pasaulio sukūrimo, kurio pradžią laikė 1 kovo 5508 metus prieš Kristų.

Palestinoje žydai eros „nuo pasaulio sukūrimo“ pradžia laikoma 3761m. spalio 7 d. pr. m. e.; Graikijoje buvo plačiai paplitusi „olimpiadų era“, skaičiuojama nuo 776 m. liepos 1 d. pr. m. e.; Babilone – „Nabuchodonosaro era“ – 747m. vasario 26 d. pr. m. e.; Romos imperijos centre – era nuo „Romos miesto įkurimo“ – 753 m. balandžio 21 d. pr. m. e.; Armėnijoje metus pradėta skaičiuoti nuo 552 m. liepos 11 d. pr. m. e. pagal žydų metų skaičiavimą. Romos imperijos centre buvo labiausiai paplitusi era nuo imperatoriaus Diokletiano atėjimo į valdžią dienos, 284 m. rugpjūčio 29 d.

Vienu metu egzistuojančios skirtingos eros ir kalendorinės sistemos sunkino šalies valdymą. Būtinai reikėjo įvesti vieną erą. Vakarų Europos tautose tuo laiku vyravo krikščionių religija, todėl ir naujos eros pradžią nuspręsta sieti su Kristaus gimimu. Pradėta skaičiuoti nuo velykų.
Buvo nustatyta, jog tiek paprastaisiais, tiek ir keliamaisiais metais tos pačios savaitės ir mėnesio dienos sutampa kas 28 metus. Kitaip sakant, kas 28 metai mėnesių dienos būtinai būna tomis pačiomis savaitės dienos.

Šį besikartojantį 28 metų periodą nuspręsta vadinti sauliniu ciklu arba „Saulės ratu“. Rusijoje 988m., kai kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavovičius atsižadėjo stabmeldystės ir priėmė krikščionybę, buvo įvesta Bizantijos era. Šio eros pradžia nuo mitinio Jėzaus Kristaus gimimo datos skiriasi 5508 metais. Tiktai 7208m. pagal šį skaičiavimą Petro I įsakymu buvo įvesta era nuo „Kristaus gimimo“ ir 7208m. nuo „pasaulio sukūrimo“ buvo pakeisti į 1700 m. nuo „Kristaus gimimo“.
Perėjus į erą „nuo Kristaus gimimo“, buvo nutarta metų pradžią laikyti ne kovo 1 d., kaip buvo priimta Bizantijos eros „nuo pasaulio sukūrimo“ kalendoriuose, o sausio 1 d., ir metų pabaigą iš rugpjūčio 31 d. perkelti 31 d. Norint naująjį rusų kalendorių suderinti su kitų šalių kalendoriais, kuriuose jau buvo naudojamas nuo „Kristaus gimimo“ eros Julijaus kalendorius, teko paskutiniuosius 7207 nuo „pasaulio sukūrimo“ eros metus prailginti keturiais mėnesiais, t. y. vietoj 365 dienų juose „tilpo“ 487 dienos.

Dar daugelį amžių Vakarų pasaulis naudojosi Julijaus kalendoriumi, nors jį reikėjo reformuoti. Svarbiausia buvo tai, kad pavasario lygiadienio kalendorinė data, t. y. kovo 21d., ėmė pastebimai nebeatitikti realaus lygiadienio. Šis skirtumas atsirado todėl, kad Sozigenas, sudarydamas kalendorių, neatsižveldė į Hiparcho atradimą ir nustatė kalendorinių metų trukmę 365,25 paros, t. y. truputį ingesnius negu atogrąžiniai metai (365,242196). XVI a. antroje pusėje susidarė beveik 10 parų skirtumas.

1581m. katalikų bažnyčios vadovo popiežiaus Grigaliaus XIII įsakymu buvo sudaryta spesiali komisija, kuri priėmė projektą, anksčiau parengtą Perudžios universiteto dėstytojo Luidžio Lilijo, ir 1582 m. vasario 24 d. popiežius Grigalius XIII išleido specialią bulę dėl naujo kalendoriaus įvedimo. Netikslumas buvo ištaisytas, ir dienų skaičiavimas pasistumėjo 10 parų į priekį. Pavasario lygiadienis vėl buvo kovo 21 d. Kad vėl neatsirastų paklaidų, buvo nutarta kas 400 metų sutrumpinti keliamuosius metus trejais metais, t. y. vietoj 100 keliamųjų metų įvesti 97, o o tuos amžiaus metus, kurių šimtmečių skaičius nesidalina iš keturių šimtų be liekanos, nelaikyti keliamaisiais metais. Todėl 1700, 1800, 1900 ir 2100 laikomi paprastais, o 1600, 2000, 2400 ir 2800 – keliamaisiais. Naująjį kalendorių pavadino Grigaliaus arba naujojo stiliaus kalendoriumi; Julijaus kalendorius dabar laikomas senojo stiliaus kalendoriumi.

Ką mums sako senovės arijų išmintis apie šiuos baltojo EŽIO metus

Pasak AVESTOS astrologijos astrologo P.Globos, šiemet antrosios ciklo pusės pradžia. Skaičius 17 siejasi su Vandeniu. Tai Chvarnos, gerovės, nenusakomi, netikėti, laisvės metai. Chvarna – išsivadavimo iš vergovės simbolis, išėjimas iš uždaro rato. Šiais metais gali pilnutinai viskas apsiversti. Žmonės šiais metais dažnai susiduria su nelauktais įvykiais: žiūri į dangų, o ten vaivorykštės, žaibai, aušrinės. Šiais metais daug aiškiaregysčių. Ežys, spygliais pradūręs Tamsos pasaulį, arba jį nugali, arba išjudina, apverčia juodulio pasaulį, kaip aisbergą. Ežys – tai visiška laisvė, nenusakomumas, įstatymų keitimas, susitikimas su kažkuo tai, ko anksčiau niekada nebuvo.

Ežio metais sąlygų nesilaikoma, viskas vyksta nenumatytai ir ne taip, kaip buvo planuota. Tie, kurie sugalvojo perversmą, gali tapti aukomis, o tie, kurie visai nebuvo akiratyje, iškyla. Tai Uranas, o pasireiškia jis kaip žaibas. Jis į kiekvieno likimą įneša laisvę ir nenusakomumą. Išlaisvina nuo tvirtai veikiančių įstatymų. Šiais metais labai dažnos naujovės, reformos, pasireiškia neformalios sistemos, kartais anarchija, kuri kai kam atrodo labai tvarkinga.

Spygliuotas ežys nenusakomas, prie jo neprieisi, užsidaro, susisuka į kamuoliuką su visomis paslaptimis. Ežiui paslaptį galima patikėti, jis nieko neparduos. Jis mėgsta durti, eksperimentuoja pats su savimi ir su kitais, gali „išplauti“ netikėčiausius įvykius, mėgsta šokiruoti visuomenę. Jis nenusakomas, staigus, besikeičiantis, pareigingas, drąsus ir atkaklus. Gaudo peles ir naikina nešvarą. Ežys – kovotojas prieš blogį. Nors smulkus, bet grobuonis, duriantis ir aštriau nei kiti mato neteisingumą. Jis nebijo kelti į paviršių neteisybės, nors ir pats nukentės. Ežys užsispyręs, turi aiškiaregystės dovaną, nors kartais nusišneka. Jo ypatybė durti, bet tai ne Kupranugaris. Kupranugaris duria išjuokdamas, o Ežys duria įsigilindamas, jam reikia visur įlysti, išsiaiškinti viską iki smulkmenų, pagauti viską, kas ne vietoje guli. Gali prisikabinti prie smulkmenų ir išgyvendinti neteisingumą smulkmenose. Kažkuo panašus Mergelės zodiako charakteristiką, tik Mergelė neturi aktyvumo ir drąsos. Kažkokia „ugninė Mergelė“ su Uranu, tik Ežys uranistas, o Mergelė biurokratas, kuri kabinasi į sąlygiškumus. Ežiui sąlygiškumų nereikia, jis laisvas, bet tai nekliudo būti smulkmenišku ir irzliu. Irzlumas jaučiamas, kada nori išpešti informaciją. Labai nepatenkintas, kai pats praduriamas, tuoj pat susisuka į kamuoliuką, pasiruošęs žodžių kovai, skirtingai nei bailė Mergelė. Kovoja su stipresniu priešu, nesigailėdamas savęs. Kaip taisyklė visada atkreipia dėmesį į šešėlinę pusę, jis mato tai, ko nemato kiti ir visada apie žmogų sprendžia pagal jo darbus.

Ežys turi smulkų snukutį, smulkius veido bruožus, styrančius plaukus. Įžeisdami ar darydami blogį Ežiui, Bebrui ar Varnai jokiais gyvenimo įsikūnijimais neišsipirksite, „nes jie pasiskųs į Dangaus Raštinę“. Ežiai viską labai gerai atsimena, turi gerą atmintį. Kartais blogį ilgai atsimena. Jo nuomone, kiekvienam turi būti atseikėta pagal nuopelnus.

Dangaus ašigalį rodo Poliarinė žvaigždė, o 20.000 metų atgal jį rodė Lyros žvaigždynas, kuris anksčiau vadinosi Ežio žvaigždynu. Kas tai yra Dangaus ašigalis? Tai žemės ašies laikytojas, pagrindas. Po daugelio tūkstančių metų Dangaus ašigalį vėl rodys Ežio žvaigždynas. Būtent Ežys visada siekia pagrindų. Nors jis atrodo nevaldomas, nesusikaupiantis, tai tik iš išvaizdos. Visumoje jis rimtas, iki smulkmenų tyrinėjantis, gyvenime jis netikėtas ir neapsakomas. Mėgsta draugus, bet ir juos dėl smulkmenų bado. Jis bendravime labai sudėtingas. Visada pilnas informacijos, nes turi gera atmintis, ypatingai matoma. Mūsų Naminukai su nenusakomais charakteriais labai panašūs į Ežius. Juos anksčiau ir vaizduodavo panašius į Ežį. Spygliuotas, pasišiaušęs, su didele galva, smulkiu snukučiu ir smailia nosele. Jis pastovus ir ištikimas.

Antitotemas – nesusigaudymas santykiuose, kontaktuose, be aštrių spyglių, aštrių sprendimų, meilės laisvei. Tai Beždžionė, piktybiška, užsimaskavusi, amžinai įžūli, daro kiaulystes, ardo nusistovėjusią sistemą, bailė, su įgimtais instinktais. Išsiblaškiusi, niekam ir niekada nepaklusta, bailus ir piktas sutvėrimas. Ji griauna ir ardo tada, kai jaučia, kad bus nenubausta.

1954 metais viskas judėjo: Ramiajame vandenyne didžiulis atominis sprogimas. Pradėjo arti Kazahstano platumas,  tai buvo didžiulės erdvės perstatymas, o po 32  plėšinių ardymo metų Černobylio katastrofa. Jekaterinos II organizuotas perversmas Rusijoje, ji atėjo į sostą, į kurį neturėjo jokios teisės. Tais pačiais metais nužudytas Robespjeras, kuris iki tol įvedinėjo savo įstatymus Prancūzijoje. Jis tapo savo paties išleistų įstatymų auka. 1314 metais buvo sunaikinti tamplieriai. Tai buvo labai galingas ordinas ir jam buvo pavaldi beveik visa Europa. Po to jie išėjo į pogrindį. Tai buvo satanistinė organizacija, kuri per Velykas aukodavo kūdikius, gerdavo žmonių kraują. Tai buvo ritualinė kanibalizmo forma ir visa tai buvo pagal įstatymą. 1410 metais Griunvaldo mūšis su netikėtu posūkiu.

П.Глоба. Древний календар. Москва, 1994. С. 75–79

© 2018, viršaitis. All rights reserved.