0

Gamtojauta Marijampolėje ant Kumelionių piliakalnio su „Darnos“ mokykla

rugpjūčio 22, 2018 Baltų mokyklos, piliakalniai

Rugpjūčio 25 d. (šeštadienį) „Darnos“ mokykla kviečia kartu aplankyti Kumelionių piliakalnį prie Marijampolės ir dalyvauti turiningame gamtojautos patyrime.

Renginio metu „Darnos“ mokyklos mokytojai ir mokiniai supažindins su senovės lietuvių tikėjimu ir pasaulėžiūra. Ant piliakalnio mokysimės pajusti čia buvusius praeities pėdsakus, taip pat mus supančias kitas gyvybės formas.

Z.Baubonio asmeninis archyvas Nr. 27CD 312

Z.Baubonio asmeninis archyvas Nr. 27CD 312

Rinksimės 11 val. Marijampolės centrinėje aikštėje prie paminklo lietuvių kalbai. Iki piliakalnio važiuosime 5 km. Neturintiems savo transporto, galėsime pasiūlyti 10 vietų.

Piliakalnis pasiekiamas iš Marijampolės-Kalvarijos plento (201), už geležinkelio pervažos pasukus į kairę (R) žvyrkeliu link Liucinavo, pavažiavus 600 m ir pasukus į kairę (Š) už sodybos, 660 m pavažiavus lauko keliuku (yra dešinėje).

LKS: N6043016,56; E456723,63
WGS: N54°31’19.2″; E23°19’53.5″

Patariame apsirengti lengvais, pageidautina ne sintetiniais drabužiais, turėti patogią avalynę. Nepamirškite apsaugos nuo lietaus. Įsidėkite atsigerti ir pavalgyti, nes 15 val. visi kartu susėsime papietauti gamtoje, todėl turėkite ką nors pasitiesti. Pravartu būtų pasiimti maišą šiukšlėms, kad, jei reikėtų, galėtume sutvarkyti piliakalnį.

Renginį numatome baigti 17 val.

Pageidautina registracija el. paštu: loretavilkaityte@gmail.com, kad pasikeitimų atveju galėtume jums apie tai pranešti.

Lauksime Jūsų Marijampolėje!

„Darnos“ mokykla

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Kumelionių piliakalnis“

Kumelionių piliakalnis su gyvenviete yra Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietus nuo Kumelionių kaimo, Marijampolės kaimiškoji seniūnija, Šešupės kairiajame krante. Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos slėnio daubos, iš šiaurės – gilus Uosupėlio slėnis. Šlaitai statūs, 15–16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38×6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas Vytautas Daugudis. Aikštelės ištirta 48 m², pylimo – 5 x 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje, kurios kultūrinio sluoksnio storis 0,6-0,8 m – lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos keramikos, strėlių antgalių. Gyvenvietėje ištirtas 50 m² plotas, jos kultūrinis sluoksnis 0,3-0,5 m storio. Rasta lipdytos ir žiestos keramikos, geležies rūdos lydymo krosnelių liekanų, molinių tiglių gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki X a.- XI a., gyvenvietėje gyventa III a. – XI a. 

Šaltinis: susitikime2018.lt

© 2018, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.