0

Vasario 24 d. – Vieversio diena

vasario 24, 2019 Gamta, Gyvūnija, Lietuviškas metskaitlis

Vasario 24 d. – Vieversio, diena. Tai – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu. Vieversėlis yra lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu pavasario pavadinimu, bet su pirmuoju vieversio pasirodymu. Tai apytiksliai buvo vasario 24 d. ji nuo žilos senovės vadinama Vieversio diena. Buvo manoma – kuo vieversys pasirodys anksčiau ir užgiedos savo pavasarinę giesmę, tuo greičiau ateis pavasaris. Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys. Vieversio dieną nedera šukuotis – vištos vasarą daržus iškapstys.

Raguotasis vieversys,Rūšis: Žvirbliniai(Eremophila alpestris)  Raguotasis vieversys yra praskrendanti rūšis.Lietuvoje aptinkamas raguotojo vieversio porūšis Eremophila alpestris flava

Raguotasis vieversys,Rūšis: Žvirbliniai(Eremophila alpestris)
Raguotasis vieversys yra praskrendanti rūšis.Lietuvoje aptinkamas raguotojo vieversio porūšis Eremophila alpestris flava

Lietuvoje dažniau sutinkamos dvi vieversinių (Alaudidae) šeimai priklausančios rūšys: lygutė (Lullula arborea) ir dirvinis vieversys (Alauda arvensis). Kiti – didysis trumpapirštis vieversys (Calandrella brachydactyla), pilkasis trumpapirštis vieversys (Calandrella rufescens), kuoduotasis vieversys (Galerida cristata), raguotasis vieversys (Eremophila alpestris) Lietuvoje yra daug rečiau sutinkami. Vieversiniai paukščiai priklauso Žvirblinių būriui (Passeriformes) – labiausiai prisitaikiusiai ir evoliuciškai jauniausiai paukščių grupei, sudarančiai apie 60 % visų paukščių, t. y. daugiau nei 5000 rūšių.

Senoliai taip sakydavo: jeigu vieversiukas pavėluoja parskristi į savo šventę, pavasaris bus ankstyvas. O jei kartais parskristų anksčiau, turės dar „atgulėti“ – pavasaris užsitęs, ilgokai bus žvarbu. Tada jo giesmelė nelabai linksma:

Čyru vyru, pavasaris, bet dar neišėjo pašalas…

Aruodėliai dyki, o vaikeliai pliki…

Tačiau pavasaris greit nugali paskutiniąsias žiemos kliautis; tada kaip aukštaitiškoje dainoje:

Kaip pradėjo rugeliai

Keltis ir žaliuoti,

Tuoj pradėjo vieversėlis

Sau lizdelį ruošti.

Galimas dalykas, kad liaudiškų pastebėjimų data nusakyta senuoju kalendoriniu stiliumi ir skiriasi bemaž dviem savaitėmis. Antraip prapultų paukštelis tarp pusnynų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais, klimatui šiltėjant, vieversys suspėja į savo šventę. Viena tikra: kokie vasarą vyraus orai, vieversys gerai atspėja. Prieš šlapią vasarą lizdą suka ant kalnelio, prieš karštą – lomelėje. Pagal tai ūkininkai parinkdavo lauką bulvėms sodinti ir neapsirikdavo. Mėgstamas pilkasis paukštelis ir todėl, kad yra artojo linksmintojas. Sakmės byloja, kad Dievas jį sukūręs iš žmogaus prakaitu palaistyto žemės grumstelio. Artojas, dienos karščio nuvargintas, sviedė jį į saulę. Ir nenukrito grumstelis žemėn, tapo žmogaus, sunkiu darbu duoną pelnančiu,  linksmintoju:

Vyturiuks ant oro aukštai lakioja,

Pamatęs artoją, linksmai giedojo…

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vieversys“

Ankstyvas mielojo paukštelio pasirodymas, dažnai dar virš sniego lopais boluojančių dirvonų, sukūrė tikėjimą, kad jis žiemojąs ne dausose, o čia pat, gimtinėje, tik pasislėpęs akmenų krūsnyse. Gal šis tikėjimas kilęs iš to, kad žiemą Lietuvoje retsykiais galima pamatyti kitas vieversio rūšis: kuoduotąjį, raguotąjį ir miškinį vieversį arba ligutę.

Merginos stengdavosi iki šios paukštelių sutikimo dienos, vasario 24-sios užbaigti verpimą. Priežodis sako: „Skubėk verpti, nes atskridęs vieversys kuodelį priterš“. Mat dienai pailgėjus, laikas sėsti audimo staklėsna. Vieversio dieną nevalia plaukų šukuoti, antraip vištos vasarą rūtų darželius iškapstysiančios. Šiukštu ir miltus rėčiu sijoti – pasėlius vasarą užpulsią amarai. O jeigu kuri mergina norėtų veido skaistumą per vasaros darbymetį išsaugoti, turi Vieversio dieną sniegu triskart gerai išsiprausti.

Vaikus kas nors iš namiškių paragindavo: „Šast nuo pečiaus! Apibėkit dukart apie trobą, tada – į galulaukę ir vėl tekini namo, – visus metus būsit greiti kaip tas vyturys“. Todėl mokyklose Vieversio dieną pritiktų sporto varžybas rengti. Gal net įsteigus Vieversio taurę… Ši diena dažnai pavadinama ir pirmąja pavasario švente. Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta Šv. Motiejaus diena.

Šaltiniai: birdlife.lt, zpasaulis.lt.

© 2019, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.