Verdiktas referendumuose: pirmieji rezultatai rodo, kad referendumai gali neįvykti.Atnaujinama
gegužės 12, 2019 Tautos balsas
Sekmadienį Lietuvoje vyko pirmasis prezidento rinkimų turas ir du referendumai. Vienas – dėl pilietybės išsaugojimo, kitas – dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. 20 val. balsavimas baigėsi ir jau skelbiami pirmieji rezultatai.
Atnaujinta 03.56 val.
Suskaičiavus 1925 apylinkių balsus I. Šimonytė iki minimumo sumažina atsilikimą iki lyderio G. Nausėdos. Buvusios ministrės kraityje 30,31 proc. balsų, tuo tarpu ekonomistas surinkęs 31,22 proc.
03.01 val. duomenys rodo, kad referendume dėl pilietybės nuo viso rinkėjų skaičiaus „už“ balsavo 37,1 proc. rinkėjų. Toks skaičius yra per mažas, kad būtų pritarta pilietybės išsaugojimui, todėl laikoma, kad klausimui nepritarta. Nuo dalyvavusių referendume „už“ pasisakė net 71,7 proc. Referendumo aktyvumas siekia 51,8 proc., todėl referendumas dėl pilietybės laikomas įvykusiu.
Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Tuo metu referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo viso rinkėjų skaičiaus „už“ balsavo 35 proc., todėl laikoma, kad klausimui pritarta. Nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus „už“ pasisakė net 74,2 proc. Tačiau referendumo aktyvumas siekia 47,1 proc., tad nepaisant to, kad dauguma balsavusių pasisakė „už“, referendumas kol kas laikomas neįvykusiu.
Konstitucijos 55 straipsniui pakeisti reikia, kad tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių, bet ne mažiau kaip trečdalis visų rinkėjų. Seimo narių skaičius būtų sumažintas, jei referendumo aktyvumas viršytų 50 proc. ir daugiau kaip pusė jame dalyvavusių rinkėjų, bet ne mažiau kaip 824 tūkst. 135, balsuotų „už“.
00.21 val. VRK pateikė naujausius duomenis. Pirmas – G. Nausėda (31,52 proc.). I. Šimonytė – antra (26,15 proc.). S. Skvernelis – trečias (23,24 proc.).
23:45 val. duomenys rodo, kad referendume dėl pilietybės nuo viso rinkėjų skaičiaus už balsavo 35,4 proc. rinkėjų. Laikoma, kad klausimui nepritariama. Nuo dalyvavusių referendume už pasisakė 72,1 proc. Referendumo aktyvumas yra 49,1 proc., kol kas referendumas laikomas neįvykusiu.
Tuo metu referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo viso rinkėjų skaičiaus už balsavo 35,2 proc., laikoma, kad klausimui pritariama. Nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus už pasisakė 76,1 proc. Referendumo aktyvumas kol kas 46,2 proc., referendumas kol kas laikomas neįvykusiu.
Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo siūloma sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121 Seimo nario.
Atnaujinta 23.17
Suskaičiavus 1303 apylinkes – lūžis rezultatuose, I. Šimonytė aplenkė premjerą.
Šiuo metu buvusi finansų ministrė surinko 24,59 proc, S. Skvernelio sąskaitoje 24,53 proc. balsų.
Tendencijos rodo, jog S. Skvernelis gali likti trečiojoje pozicijoje ir nepateks į antrąjį turą.
22:31 val. duomenys rodo, kad referendume dėl pilietybės nuo viso rinkėjų skaičiaus už balsavo 34,6 proc. rinkėjų. Laikoma, kad klausimui nepritariama. Nuo dalyvavusių referendume už pasisakė 71,8 proc. Referendumo aktyvumas yra 48,1 proc., kol kas referendumas laikomas neįvykusiu.
Tuo metu referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo viso rinkėjų skaičiaus už balsavo 35,3 proc., laikoma, kad klausimui pritariama. Nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus už pasisakė 76,9 proc. Referendumo aktyvumas kol kas 45,9 proc., referendumas kol kas laikomas neįvykusiu.
Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo siūloma sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121 Seimo nario.
Referendume dėl pilietybės siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietybės nepraranda „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.
Šiuo metu dviguba pilietybė emigravusiesiems po nepriklausomybės atkūrimo leidžiama griežtesniais išimtiniais atvejais.
Rezultatų nustatymas dėl pilietybės. Konstitucijos I skirsnio 12 straipsnis turi didesnę apsaugą ir jam pakeisti reikia daugiau kaip pusės visų piliečių balsų UŽ. Dvigubos pilietybės institutas bus išplėstas, jei už tai referendume balsuos ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai.
Rezultatų nustatymas dėl Seimo narių skaičiaus. Konstitucijos 55 straipsniui pakeisti reikia, kad tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių, bet ne mažiau kaip trečdalis visų rinkėjų. Seimo narių skaičius bus sumažintas, jei referendumo aktyvumas viršys 50 proc. ir daugiau kaip pusė jame dalyvavusių rinkėjų, bet ne mažiau kaip 824 tūkst. 135, balsuos UŽ.
Glumina sudėtinga referendumo formuluotė
Referendume dėl pilietybės išsaugojimo siūloma, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti gave „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“. Ne visiems balsavusiems buvo aiškus šių valstybių sąrašas ir referendumo formuluotė, kiti teigė, kad bet kur gyvenantys lietuviai pilietybę turi išsaugoti.
„Aš balsavau už, bet nežinau, kaip iš tikro reikėjo daryt. Galbūt reikėjo, kad neautomatiškai būtų tas paliekama pilietybė, o visgi kreiptis dėl suteikimo“, – LRT TELEVIZIJAI teigė balsavusi vilnietė.
„Sprendimo nenorėčiau sakyti, bet sprendimas buvo labai aiškus, paprastas ir, man atrodo kuriam svarbi yra Lietuva, kaipo tokia, kuris nežaidžia dvigubais standartais – sprendimas turėtų būti aiškus“, – sakė vilnietis.
Tuo metu LRT TELEVIZIJOS kalbinta klaipėdietė teigė, kad referendumo klausimas suformuluotas gal ne visai tiksliai, arba jis neapibrėžia visko gan tiksliai, tačiau ji esanti suinteresuota, kad išvažiavę jos šeimos nariai tikrai galėtų pasinaudot teise taip pat pareikšti savo nuomonę, dalyvauti šalies politiniame gyvenime, tuo labiau, kad ateityje galvoja sugrįžti į Lietuvą.
Tuo metu Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad pilietybė vienas svarbiausių faktorių, dėl ko žmonės aktyviai eina ir balsuojašiuose rinkimuose.
„Ne vienas klausia, tai kaip vis dėlto reikia balsuoti, ką žymėti. Nes pati formuluotė yra labai sudėtinga ir žmonės perskaito automatiškai. Ir yra biuletenių: parašė vieną atsakymą, po to atėjo pasiklausė, pasitikslinę vis dėlto suprato, kad ne tą pažymėjo. Biuleteniai buvo sugadinti“, – LRT TELEVIZIJAI sakė ji.
J. Stavevičiaus/LRT nuotr.
„Galima priekaištauti dabartinei valdančiajai Seimo daugumai, kad jie panaudojo šitą labiau gal dėl savų tikslų, bet neparuošė visuomenės. Agitacijos arba, tiksliau, informavimo tokio, nešališko informavimo, pateikiant argumentus – už ir prieš tą daugybinę pilietybę, vis tiek argumentų nėra vienareikšmiškai – bus gerai arba blogai, ir to tikrai trūko, galima kaltinti savotiškai ir valdančiąją daugumą, nes jų rankose buvo sprendimas“, – įsitikinęs Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.
Šaltinis: lrt.lt
© 2019, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
