0

Ar sena Kalėdų eglutės tradicija?

gruodžio 24, 2021 Šventės, tradicijos ir papročiai

Libertas Klimka,etnologas//LRT.LT

Praeis tik pora dienų ir saulutė pradės ilginti šviesiąją paros dalį; žiemos saulėgrįža šiemet – gruodžio 21-ąją, 16 val. Nuo vaikystės esame susigyvenę su Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų įvaizdžiu – išpuošta eglute. Ir kaip maloniai žaliaskarė kambaryje kvepia mišku! O kaip radosi ši nuostabi kalėdinės eglutės tradicija? Ir kada ji atėjo į mūsų kraštą, džiugindama Lietuvos vaikus ir, prisipažinkime, suaugusiuosius? Jos istorija nėra labai sena, betgi šaknys gilios.

Libertas Klimka

Libertas Klimka / E. Genio/LRT nuotr.

Senovės Romos kalendoriuje pirmasis metų mėnuo buvo paskirtas laiko dievaičiui dviveidžiui Janui, žiūrinčiam ir į praeitį, ir į ateitį. Pirmosios Januarijaus mėnesio dienos vadintos kalendomis. Tai būta reikšmingo laiko tarpsnio visuomenės gyvenime, kai renkami svarbūs valstybės pareigūnai – konsulai. Kaip paraginimą sau prieš rinkimus gerai pagalvoti ir teisingai apsispręsti, romėnas namuose pasimerkdavo nulaužtą lauro šakelę. Štai čia turbūt ir slypi Kalėdų eglutės pradžia…

Viduramžiais gyvavo tradicija bažnyčiose rengti kalėdines misterijas, rodančias žmonėms Šventajame Rašte nusakytus įvykius. Pradedant nuo Adomo ir Ievos, kuriuos prie Rojaus medžio žaltys gundė paragauti obuolio – užginto pažinimo vaisiaus. Vidurio Europos bažnyčiose tą medį vaidinimui darydavo iš eglišakių, nes kas gi dar žaliuoja žiemą? Štai kodėl eglutės iki šiol puošiamos raudonskruosčiais obuoliukais! O iš bažnyčios į miesto aikštę kalėdinę žaliaskarę pirmieji iškėlė Rygos miestelėnai. Dabar priešais rotušę stovi iš bronzos išlieta nedidelė eglutė su įrašu, kad čia 1510 m. jau stovėjo pirmoji miesto Kalėdų eglė, papuošta popierinėmis gėlėmis. Vokiečių kultūros kraštuose nedidelės kalėdinės eglutės, papuoštos skanėstais, nuo XVI a. ėmė rastis ir turtingesniuose namuose. Legenda byloja, kad Martynas Liuteris, padabinęs eglutę žvakelėmis, savo parapijonims aiškino apie žvaigždėtą kelią į dangų.

Kumutis.lt foto

Kumutis.lt foto

Tačiau visuotine namų puošmena, tikruoju šeimų kalėdiniu džiaugsmu eglutė tapo tik nuo XIX a. vidurio. Kai Anglijos princas Albertas 1840 m. savo žmonai karalienei Viktorijai paruošė kalėdinę staigmeną – rūmuose buvo papuošta žaliaskarė. Mat princas buvo gimęs Vokietijoje, tad žinojo senojo žemyno tautų tradicijas. Per didikų rūmus bei dvarus kalėdinės eglutės tradicija ėmė plačiai plisti. Lietuviškuose raštuose ji pirmą kartą paminėta 1853 m.; išpuoštą eglutę matė būsimasis poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas caro valdininko – vachmistro namuose Vainute. Ir parašė apie tai savo jaunystės dienoraštyje…

Pirmąsias eglutes su žaidimais ir dovanėlėmis vaikams imta rengti rusiškose mokyklose XIX a. pabaigoje. Tuo norėta pavilioti lietuvių vaikus, atitraukti juos nuo slaptųjų daraktorinių mokyklėlių. Todėl to meto lietuvių šviesuomenė gana priešiškai sutiko tokius vakarėlius, aiškindama, kad tai nesanti mūsų tradicija.

eglutes_puosyba3-1

I pasaulinio karo metu kalėdinę eglutę Lietuvoje pasipuošdavo vokiečių kariai, išsiilgę gimtųjų namų. Į savo blindažus prie eglutės pakviesdavo ir kaimo vaikus, apdalydavo juos saldainiais. Kaizerinės administracijos valdininkai surengdavo šventinį pobūvį, prie eglutės pakviesdami mokytojus, valsčiaus seniūnus, kunigus. Nepriklausomos Lietuvos Švietimo ministerija jau išplatino aplinkraštį, raginantį kalėdines eglutes kaip bendraeuropinę tradiciją rengti mokyklose.

Eglutės puošimo paprotys lengvai prigijo mūsų etninėje kultūroje. Ir štai kodėl: eglė lietuvio vaizduotėje turi savo mitologemą. Istoriografiniai šaltiniai užsimena apie baltų šventvietes prie eglės. XVII a. autorius Matas Pretorijus pasakoja apie perkūno įtrenktą dviejų drevių eglę. Prie jos susirinkdavę žmonės net iš tolimų kaimų ir aukodavę pinigus, audeklus, kad tik sveikatos nepritrūktų, laimė aplankytų. Pasakaitėje eglė priglaudžia sužeistą kregždutę, negalėjusią išskristi kartu su kitomis į dausas. O juk kregždė – lietuvio įnamis, kitados atnešusi ugnį į jo namų židinį. Eglutę matome pavaizduotą tradicinėje buities daiktų puošyboje, velykinių margučių, mezginių ir audinių raštuose.

Kaimo pirkiose prieš Kalėdas maža eglutė būdavo kabinama prie balkio greta iš šiaudelių sunarstyto „sodo“. Manytina, kad taip radosi ir šiaudinukai – eglutės puošmenos. O mokyklose vaikus pamokydavo iš popieriaus snaiges iškarpyti. Mama namuose iškepdavo meduolių – žvaigždučių, mėnuliukų. Pirmosios kalėdinės dovanėlės – tai tik tie sausainiukai ir saldainiai nuo eglutės šakelių.

"Kauno diena" Foto

„Kauno diena“ Foto

Stikliniai blizgūs papuošalai mūsų kraštą pasiekė iš Vokietijos, kur jie buvo gaminami masiškai nuo 1848 m. Sakoma, tais metais labai neužderėjo obuoliai, tad Tiuringijos stiklapūčiai šv.Kalėdų eglutėms prigamino stiklinių. O elektrinės girliandos atkeliavo iš Amerikos, kur pirmąją 1882 m. sukonstravo Edvardas Džonsonas, garsiojo T. Edisono asistentas, kad pakeistų pavojingą paprotį degti žvakeles ant eglutės šakelių.

365thingsiloveaboutfrance.com nuotr.

365thingsiloveaboutfrance.com nuotr.

Branginkime savo krašto senąsias tradicijas, – tegu ir šiandien mūsų kalėdinės eglutės puošmenomis būna pačių vaikų rankelėmis pagaminti karpiniai ir šiaudinukai, ar su mama iškepti spalvingi meduoliukai.

© 2021, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.