5

Vasario 5-oji Ugnies deivės Gabijos diena

vasario 5, 2011 PASAULĖŽIŪRA, tradicijos ir papročiai

Vasario penktoji  dar vadinama Šv. Agota arba Duonos diena, pakeitusi senąjį Gabijos dienos pavadinimą.

http://www.tradicija.lt/Kolekcijos/Paveikslai/Sv_Agota_LM616_m.jpgVasario 5-ąją nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją, kitados laikyta židinio globėja, kuri ruginės tešlos gabalą paversdavo kvepiančiu kasdieniniu maistu – duona. Pirmą kepalą pažymėdavo kryžiumi (Gabijos ugnies ženklu) ir ją vėliau, jau krikščionybės laikais,  šventino bažnyčioje. Namuose atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui, palabinant ir nuliejant pirmą alaus gurkšnį žemėn. Tikintieji pašventinta duona gelbėdavosi kilus gaisrui, mesdami šventintos duonos gabaliuką į ugnį. Išleisdamos sūnų į kariuomenę ar į tolimą ir pavojingą kelionę, motinos gabalėlį šv. Agotos duonos užsiūdavo marškinių kamputyje. Šventinta duona saugodavosi nuo nuo ligų, o galvijus – nuo raganų kerų, ypač pavojingų Joninių rytmetį.

Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Šv. Agota buvo krikščionė, gyvenusi III a., kankinta ugnimi. Ji laikoma ugnies globėja, į kurią kreipdavosi gaisro metu.

Šv. Agotos dieną žmonės nešdavo į bažnyčią iškeptos duonos pirmą kepalą, kad ją pašventintu ir  saugotu nuo nelaimių, ligų, o pastatus nuo gaisrų. Duona būdavo užkišama palubėje, neužmirštama jos padėti ir į statomo namo kertę, pamatus. Nuo seno Lietuvoje išlikęs paprotys gaisro metu Agotos duonelės įmesti ir į ugnį, kad ugnis neišplistų ir visko aplinkui nesunaikintų.

Neretai ir šiais laikais pas vairuotojus mašinose rasi šventintos duonos gabaliuką apsaugai nuo nelaimių.

Šiandien sveikiname varduvininkus, kurių vardai Agota, Gabija, Ugnius, Ugnė ir tuos, kurių vardo prasmė susieta su ugnimi.

15 min. foto

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (5)

 

  1. uosis sako:

    Gerbiamas Viršaiti dėkojame už triūsą ir sėkmės kultūrinėje veikloje!Gal ateityje svetainėje panagrinėtumėte klausymą ,kodėl kosminiai reiškiniai įgavo žmogaus formą .Pvz.:UGNIS-SAULĖS energija(mediena,žolės ,nafta ir kt.,kas dega].Šiuo metu UGNIS tapo žmogumi -Agota .Perkūnas -gamtos reiškinys ,o Molėtų alkoje „diedas“.(teko matyti tokį vaizdelį :“…mama ,mama ,ar Perkūnas tikrai toksai buvo ?“,berniukas klausė mamos.Taip vystosi mūsų vaikai ,kai subrende žmonės garbina vienas kitą .Būkit malonus ,kadangi viešai skleidžiate informaciją ,panagrinėkite ir šį įškeltą klausimą.Sėkmės!

    • Baltasis sako:

      Gerbiamas Uosi, bendrauti galime tik su Gyvastim, o ne jų kūnais. Sudvasindami ir pajusdami kūnuose esančią Gyvasties Dievišką kibirkštį mes elgiamės kaip su Gyvaisiais, tuo išvengdami nuosmūkio į vartotojiškumą ir materializmą.
      Beje, dega viskas, kas yra organika (iš mokyklinių žinių) bet tai nėra tai, kas yra Ugnis. Tiesiog ugnis yra ten, kur Gyvastis turi kūną. Šv. Agota tai tik vardas kaip ir Gabija. Tai reiškinio apvalkalas, po kuriuo slypi esmė. Jei žinosi tikrą vardą, žinosi ir kas tai yra. Paklauskit savęs, kas yra UOSIS?

  2. Arvydas sako:

    Ka patartumėte, kad atsiribot, nuo mirusoi dievo/ mumijos garbinimo/. ir kam tos žinios, susietosi,su kažkokia Agota, ar negalėtumėte atskirt, ir parašyti atskirai. Suvokiu sinkretizmą, bet geriau nemaišykite azijatų, su lietuvių tikėjimu, padarote kaip ir vieną formą, seną ir naują, o naują tai tik marketingo klausimai, jei šiek tiek blaiviau mąstote, / gal bažnyčia padeda išlaikyti svetainę / ar siūlote pasirinkti, kiekvienam savo.kiek pamenu ugnis lietuviams ir ne tik jiems , visą laiką buvo šventa.

    • viršaitis sako:

      Informacija nieko nepataria, ji yra tokia, kokia yra. Klausiate apie tai, kas yra jūmyse ir tik jums spręsti atsiriboti nuo kažko ar ne. Bažnyčia čia padeda tiek pat, kiek ir jūs asmeniškai, o rašymas pagal kažkieno užsakymą prilygsta darbui, už kurį mokama. Ugnis šventa tiek krikščionims, tiek kitų konfesijų atstovams.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.