3

„Nieko nekainuojantis namas“

vasario 11, 2011 Amatai

Justinas Adomaitis*

“Teisybės langas“

Konferencijos rengėja – Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinio centro direktorė Edita Milutienė – pristatė projekto „Ekologiškos statybos iš šiaudų populiarinimas mažinant įtaką klimato kaitai“ rėmėjus bei vykdytojus. Paskui ji kalbėjo apie lengvos konstrukcijos namus iš šiaudų briketų, jų populiarumą Lietuvoje ir pasaulyje.

Sparčiai kylant pastatų apšildymo, vėdinimo kaštams, mažai energijos sąnaudų reikalaujantys pastatai tampa vis labiau populiaresni. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės renkasi statybą iš šiaudų, tai statybinės medžiagos, t.y. šiaudų briketų, šilumos savybės. Palyginkite: įprasto namo (iš plytų, silikatinių blokelių) apšildymas kainuoja 75 proc. brangiau nei šiaudinio. Šiaudinio namo energijos sąnaudos per metus neviršija 40 kW h/kv.m. Taigi tokiu būdu sutaupome didelę dalį lėšų, kurias išleistume kurui. Be to, tausodami gamtinius energijos išteklius, mažiau teršiame mus supančią aplinką.
Statant energiją tausojantį namą reikia atsižvelgti į bendrą pastato išplanavimą (pasirinkti optimalų durų, langų dydį, orientuoti pasaulio šalių atžvilgiu ir t.t.).
Dažnas žmogus, užėjęs į šiaudinio pastato vidų, pasijaučia gana maloniai. Jaukumo suteikia neįprastos pastato sienos – jos storesnės už įprastų namų, be to, sienos pasižymi savita tekstūra, jos tarsi “gyvos”. Toks pastatas vilioja rugių lauko kvapu. Nelygu savininko pageidavimai, sienos tinkuojamos arba paliekamos atviros, tai suteikia savitą estetinį vaizdą. Tapo tradicija namo viduje įrengti „teisybės langą“ – po stiklu įrėmintą sienos fragmentą, kad lankytojai patikėtų, jog namas tikrai yra iš šiaudų.
Šiaudų briketai pasižymi itin gera garso izoliacija, todėl tokiame name lengva atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdienio šurmulio, atgauti jėgas bei atstatyti psichologinę pusiausvyrą. Storos šiaudinės sienos sugeria didžiąją dalį išorinio triukšmo. Jei pastatas netoli greitkelio ar pramoniniame rajone, šis šiaudinių sienų privalumas itin svarbus. Tačiau projektuojant pastatą reikia atsižvelgti ne vien į triukšmo, bet ir į šviesos bei energijos faktorius, kuriant gyvenamąją aplinką ieškoti ir atrasti geriausiai suderintą variantą.
Tokio namo lengvai nesudeginsi
Daugelis linkę manyti, jog šiaudinių namų gaisringumas daug didesnis nei įprastų pastatų. Tačiau tai netiesa. Pastatai iš šiaudų briketų ypač atsparūs ugniai. Norint, kad vyktų degimas, reikalingas deguonis. Tuo tarpu gerai supresuotame šiaudų brikete oro tarpų beveik nėra. Taigi jei šiaudai stipriai suspausti (be oro tarpų), šiaudinė siena tik apanglėja, o susidaręs pelenų sluoksnis neleidžia ugniai prasiskverbti giliau. Beje, jei pastato sienos tinkuotos, ugniai pirmiausia teks prasibrauti pro tinko barjerą. Šiaudinis tinkuotomis sienomis pastatas JAV priskiriamas F119 gaisringumo klasei (ugniai prasiskverbti į pastato vidų prireiks daugiau nei 1 val. laiko). Ši klasė priskiriama mažos rizikos grupei. Konferencijos dalyviams pademonstruotas vokiečių sukurtas mokomasis filmas priešgaisrine tematika. Jo kūrėjai atliko eksperimentą. Iš šiaudų briketų (matmenys centimetrais 100x50x35, tankis – 80 kg/kub.m, drėgmė – 10 proc.) sumontavo sieną ir į ją paleido dujinio degiklio liepsną. Beveik tūkstančio laipsnių karščiu veikiama šiaudų siena išlaikė 90 min., tik tada pradėjo rūkti šiaudų briketai kitapus liepsnos židinio. Pagal ES šalių normatyvus, kilus gaisrui žmonėms iš pastato evakuoti reikia pusės valandos. Spaudoje buvo aprašytas gaisras Didžiojoje Britanijoje. Kaip spėjama, buvo padegtas šiaudinis Karolinos Beri namas. Po gaisro šiaudinės sienos buvo vienintelis išlikęs dalykas.

Šiaudinis namas. Viskas.lt foto

Glausk ryšulį prie ryšulio
Pasak E. Milutienės, pastatyti namą nėra lengva užduotis. Tuo tarpu statyba iš šiaudų briketų prieinama ir moterims. Specialistai reikalingi elektrai instaliuoti, vandentiekio sistemai įrengti ir kitiems profesinio pasirengimo reikalaujantiems darbams. Tuo tarpu pati statyba yra nesudėtinga. Galima kurti savo rankomis! Tai ne tik darbas, bet ir menas.
Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šiaudiniai namai pradėti statyti apie 1994 m. Naudojamas vadinamasis „Nebraskos stilius“, kai statoma be karkaso, ir su mediniu karkasu. Pastaruoju metu britai yra pastatę daugiau nei tūkstantį vieno–keturių aukštų šiaudinių individualių ir visuomeninės paskirties namų. Pamatams naudojamos senos automobilių padangos, prikimštos smėlio, karkasui – ąžuolo mediena.
Tikriausiai nedaug kam žinoma, jog statybos iš šiaudų pradininkai buvo JAV stepių gyventojai žemdirbiai, pradėję naudoti 1850 m. jų šalies mokslininkų sukonstruotą šiaudų presavimo mašiną. XIX a. antrojoje pusėje Nebraskos valstijoje JAV atsirado nemažai namų, mokyklų, dvarų ir netgi bažnyčių, kurie buvo pastatyti be jokio karkaso, tik glaudžiant šiaudų ryšulius vieną prie kito, vėliau juos suspaudžiant, perveriant mediniais iešmais, aptinkuojant molio, kalkių ir karvės mėšlo skiediniu. Nebraskoje tebestovi 1903 m. „suslėgtas“ šiaudinis namas ir 1928 m. statyta šv. Piligrimų bažnyčia, o 1938 m. Alabamoje iš šiaudų briketų pastatytas dvaras šiandien tarnauja kaip muziejus.

http://www.strawbale-building.co.uk/24straw/dusk.jpg Bėgant nuo ekologinių nelaimių
Nuo klimato kaitos kenčiantys amerikiečiai viena savo nelaimių (sausrų, potvynių, tornadų) priežasčių vadina rugiapjūtės gaisrus, kuriuose kasmet sudeginama daugiau nei 200 mln. t šiaudų. Įsigalėjusi nuostata, kad tai nereikalingas produktas, visiškai nepagrįsta.
Lietuvoje šiaudų taip pat yra perteklius, rudeniop į dangų kyla tiršti deginamų šiaudų dūmai. Tačiau siūlymas statyboms panaudoti šiaudų briketus daugeliui mūsų tautiečių skamba kaip pasityčiojimas iš žemės ūkio. Aplinkosaugininkai agituoja statyti ekologiškus namus iš šiaudų. Iš JAV tokios statybos „mada“ pasiekė Kiniją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Austriją. Netgi santūrieji estai prieš dešimtmetį pastatė dešimt šiaudinių namų. O Baltarusijoje 1996-1999 metais pastatytos kelios šiaudinių namų gyvenvietės mažas pajamas turintiems žmonėms. Namai buvo testuojami, pripažinti tinkamais pagal visus reikalavimus (sveikatos, gaisringumo, medžiagų atsparumo ir kt.). Dabar dvigubo karkaso šiaudinius namus (iki 500 kv. m) stato „naujieji“ baltarusiai. Pagrindinis privalumas – sumažėjusi terorizmo grėsmė: per šiaudų briketo sieną nepereina automato kulka.
Mokslininkai, statybų, aplinkosaugos specialistai konferencijoje kalbėjo ir apie energijos taupymą, ir apie šiaudinių namų statybos technologijas. Pavyzdžiui, jei kiekvienas Žemės gyventojas sunaudotų tiek energijos, kiek tenka vienam JAV gyventojui, tai kurui išgaunamų gamtinių išteklių užtektų tik dviem savaitėms. Per pastaruosius šimtą metų katastrofiškai padidėjo anglies dvideginio kiekis atmosferoje, sumažėjo augalijos ir gyvūnijos įvairovė.

http://www.strawbale-building.co.uk/24straw/side.jpg Neleidžiama… dėl paprastumo
Lietuvos žemės ūkio universiteto doc. Vincas Gurskis konferencijoje kalbėjo apie ES šalyse statiniams keliamus reikalavimus, energijos taupymą ir kt. Žemės ūkio specialistus rengiančiame universitete jau senokai kalbama apie atsinaujinančios energijos panaudojimą, ekologinę statybą. Mokslininkų nuomone, šiaudiniai namai tausoja aplinką, leidžia sumažinti klimato kaitą. Be to, šiaudų briketų namai pasižymi labai didele šilumine varža, o tai sumažina namo šildymo išlaidas. Statyba labai paprasta, nereikalauja jokios kvalifikacijos, darbai pigūs, medžiagos tvirtos, ekologiškos. Suteikiama pagalba ūkininkams, panaudojant žemės ūkio gamybos atliekas – šiaudus. Šiaudų briketų sienos, padengtos 25-75 mm molio tinku, atsparios ugniai, patikimai izoliuoja nuo išorės garsų.
Deja, oficialiai namus iš šiaudų savo šalyje leidžia statyti tik kaimyninės Baltarusijos vyriausybė. Nuo 1996 m. Gomelio srities Zanaroč gyvenvietėje valstybės užsakymu pastatyta keliolika vienaaukščių šiaudinių namų, nuo 1999 m. pradėti statyti dviaukščiai ne tik periferijoje, bet ir Minske. Atlikus šiaudų briketų bandymus ir ištyrus technines statybos galimybes, šiaudiniai namai rekomenduoti statyti toliau.
Pirmojo Lietuvoje šiaudinio namo autorius Petras Devižis pasidalijo statybų patirtimi. Jo nuomone, šiaudinį namą reikia statyti greitai ir be išankstinės reklamos, antraip teks dirbti lektoriumi. Be to, kaime labai gajus mitas: o ką žmonės pasakys? Todėl svarbiausia nugalėti psichologinį barjerą. Šiuo metu architektas P. Devižis yra pastatęs keletą šiaudinių namų, teikia konsultacijas būsimiesiems ekologiškų statinių savininkams.

http://www.strawbale-building.co.uk/24straw/inside.jpg Statyti gali ir vyrai, ir moterys
Patirtimi ir ateities planais dalijosi statybų inžinierius Domantas Surkys. Jis prisipažino esąs P. Devižio mokinys – iš jo sėmėsi idėjų ir technologijų. Viename Kauno priemiestyje D. Surkys iš šiaudų briketų suklojo erdvų namo priestatą, kuriuo šeimininkas džiaugiasi jau trejus metus. Sunkiausia buvo ištverti susirinkusiųjų minios smalsumą: negi šiaudai skirti ne ožkoms šerti, pievagrybiams auginti, o statybai?
Pasak D. Surkio, svarbiausia, kad šiaudai būtų labai sausi, gerai suspausti, statant apsaugoti nuo lietaus ir drėgmės. Paklojus norimo dydžio pamatus, ant jų montuojamas medinis sienų ir stogo karkasas. Į pamatinę dilę kas 50 cm įgręžiamos skylutės ir tvirtinami ploni 1 m lazdyno virpstai, ant kurių smeigiami šiaudų briketai. Beje, jie turi būti surišti pačiu stipriausiu polipropileno raiščiu. Briketai eilėse klojami panašiai kaip plytos – „pasislenkant“. Ties karkaso atrama šiaudų briketas išpjaunamas medžiui skirtu pjūkleliu. Briketai dedami pradedant nuo kampų, eilėse spaudžiami vienas prie kito, nenaudojant jokios rišamosios medžiagos. Durų staktos tvirtinamos pradedant kloti šiaudų briketus. Langų staktos įstatomos numatytoje vietoje. Nereikia pamiršti lazdyno smaigų: smeigiama per tris eiles kiekvieną briketą dviem virpstais.
Atėjus iki viršutinio vainiko, palaidų šiaudų gniužulais užkamšomi vertikalūs tarpai tarp briketų ir visa siena suslegiama. Galima tą padaryti stipraus audinio juostomis, jas pritvirtinant prie pamatinės dilės. Kai kuriose šalyse taip suspausta ir užfiksuota šiaudų briketų siena būna apie 2 mėn. Tačiau lietuvių statybininkai to nerekomenduoja.
Pastatytą ir nuo lietaus apsaugotą šiaudinių briketų sieną galima palyginti žoliapjove arba ilgomis sodininko žirklėmis, paskui tinkuoti molio ir smėlio mišiniu. Pirmasis sluoksnis tiesiog ranka įtrinamas. Šiam išdžiūvus, tinkuojamas antras sluoksnis, dar vėliau – trečias. Pastarieji sluoksniai iš išorės tinkuojami kalkiniu skiediniu, o viduje – tik molio.
Baltarusių statybininkai šiaudų briketus kloja net ir grindims: drenuotą namo apačią išpila 25 cm akmens skaldos sluoksniu, kas 40 cm deda medžio sijas, tarpus izoliuoja šiaudais. Briketų viršų jie užtinkuoja kalkių, molio, smėlio ir cemento mišiniu. Ant viršaus kala grindų lentas.
D. Surkys pataria šiaudų briketų name šildymą įrengti ne sienose, o po grindimis. Vandentiekio vamzdžius reikia stropiai izoliuoti, nes sudrėkęs šiaudų briketas jau neišdžius.
Luboms tiesiamos „dvitėjinės“ sijos ir tarp jų klojami šiaudų briketai. Panašiai galima dengti stogą: ant medinio karkaso guldyti šiaudų briketus, ant jų – lentas ir kalti skiedras ar kitą ekologišką dangą. Tokį stogą turi J. Kačerausko namas netoli Vilniaus.

Foto: www.keskkond.com/strawbalebuilding ,

Sienoms ir stogui – tik ruginiai šiaudai
Specialistų stebėjimais, tinkamiausia žaliava statybai – ruginiai šiaudai. Jie turi antiseptinių savybių. Reikėtų vengti žolėtų ar gausiai purkštų chemikalais javų šiaudų. Geriausiai rinktis ekologinių ūkių šiaudus.
Panevėžio r. ūkininkas ir verslininkas Kęstutis Kraujalis pasidalijo šiaudinių stogų gamybos patirtimi. Jie populiarūs ne tik Lietuvoje, bet ir ES šalyse. Deja, jų gamyba labai sudėtinga. Rugius kirsti tenka dalgiais, kulti – spragilais, nes reikalingas ilgas šiaudas. Tačiau tokių šiaudų stogui nereikia lietvamzdžių, o tarnauja jis apie 50 metų.

Foto: www.keskkond.com/strawbalebuilding , http://www.strawbalefutures.org.uk .

Namas – utopija ar realybė?
Neseniai viena šalies visuomenės nuomonių tyrimo agentūra pranešė, jog, remiantis apklausos duomenimis, kas trečias Lietuvos gyventojas norėtų gyventi toliau nuo miesto nuosavame name, be to, džiaugtis pigesne jo statyba ir eksploatacija. Įdomu, kad beveik kas antra moteris norėtų didesnio būsto, o kas antras vyras – pigesnio.
Praėjusių metų rudenį ilgokai diskutavau su vienu Alytaus rajono ūkininku, prieš savo valią sudeginusiu keletą šimtų tonų šiaudų. Prieš tai dzūkas kantriai skambino į kelių rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrius. Praėjusi vasaros sausra daugelį ūkininkų paliko be pašarų, tačiau valdininkams šiaudų labdaros nereikėjo – visi laukė kompensacijų.
Ekologiška statyba iš presuotų šiaudų tik šiandien atrodo utopija, poetų ar filosofų pramanas. Nedrėkinkime džiūstančių laukų ašaromis dėl „vargo Lietuvos“. Kai pirmasis šalyje žmogus sumanė statyti šiaudų namą, valdininkai jam uždraudė tai daryti ant žemės. Tuomet jis pastatė namą ant tuščių statinių – kaip biblinis Nojus, laukdamas pasaulio tvano. Tada valdininkai atsiuntė komisiją patikrinti, ar nėra tose statinėse spirito kontrabandos.
Nieko nekainuojantis šiaudinis namas. Pasak konferencijoje dalyvavusio teisininko, tai realu ir įgyvendinama. Su viena sąlyga: „apeinant“ įstatymus.

Ūkinko patarėjas

„Šiaudinis namas pastatytas per 24 valandas“

Štai vienas iniciatyvus žmogus subūrė savanorius, kurie niekada nėra statę šiaudinio namo ir per 24 valandas pastatė štai šį namuką. Viskas nufilmuota ir parodyta per TV Didžiojoje Britanijoje.

Trumpas fotoreportažas:
http://www.strawbale-building.co.uk/index.php?page=24straw

Taip pat tame pačiame tinklapyje yra ir kitų šiaudų namų projektų…

siaudunamai.blogas.lt

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (3)

 

  1. xfg sako:

    norejau paklaust kiek vena kitka kainuoja ?ir kajp is lauko apdirbat siaudus?

  2. Mindaugas sako:

    šaunuoliai kas dar taip sugeba ir aš norėčiau toki namuka.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.