0

Seime – linkėjimai susigrąžinti Kovo 11-osios dvasią

kovo 11, 2011 Lietuvos aktualijos, Šventės

Seimas penktadienį iškilmingai paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Iš istorinės Kovo 11-osios salės kalbėję pranešėjai linkėjo susigrąžinti Kovo 11-osios dvasią, labiau susitelkti, sudaryti sąlygas žmonėms gyventi garbingai ir oriai, atsigręžti į dvasines vertybes.

ELTA/M.Ambrazo nuotr.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sakė, kad Nepriklausomybės Aktas yra ne tik dokumentas, bet ir įsipareigojimas veikti kantriai, tikint savo darbo prasme ir šalia esančiu žmogumi, veikti taip, kaip veikė lietuvybę saugoję ir mus į Vasario 16-ąją bei Kovo 11-ąją vedę žmonės.

„Prisiminkime, žodis „aktas“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „veiksmas“. Todėl Nepriklausomybės Aktas – tai ne tik dokumentas, kurį galima padėti į muziejų po stiklu ir prieš iškilmingus minėjimus nuvalyti dulkes. Tai – ir įsipareigojimas veikti: kantriai, negailint nei jėgų, nei laiko, tikint savo darbo prasme ir šalia esančiu žmogumi. Veikti taip, kaip veikė žmonės, visais laikais saugoję lietuvybę, vedę Lietuvą į Vasario 16-ąją, kėlę į tautinio atgimimo Sąjūdį, į Kovo 11-ąją“, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės nuomone, dvidešimt vieni laisvės metai turėtų būti pakankamas laikas atsikratyti sovietinio palikimo, išmesti jį iš minčių ir darbų, tapti iš tikrųjų laisviems.

„Juk ir per tuos metus būta daug žavių ir šviesių dalykų – pradedant svetimos kariuomenės išvedimu, mūsų realiu grįžimu į Europą ir baigiant nuostabiais meno kūriniais ar istorinėmis sportininkų pergalėmis. Visa tai yra, visa tai mus palaiko ir stiprina. Tačiau to negana. Lietuvai būtina susitelkti, ji turi tapti vieningesnė, labiau pasitikinti, žmogiškai šiltesnė ir, be abejo, teisingesnė. Kaip jau minėjau anksčiau, Lietuvai būtina susigrąžinti Kovo 11-osios dvasią“, – ragino I. Degutienė.

Vyskupas Arūnas Poniškaitis įsitikinęs, kad mūsų kaip Valstybės kokybė ir tvirtumas matuojami ne tik ekonominiais rodikliais, ne tik pačių gabiausiųjų pasiekimais, bet ir ypač tuo – kiek gebame gerbti ir pačius mažiausius, labiausiai pažeidžiamus, kiek savo elgesiu pripažįstame jų žmogiškąjį orumą.

„Šiandien iš naujo tarkime žodžius „Tebūnie Lietuva!“. Jie ne sykį kartoti praeityje ir patvirtinti tėvų bei protėvių gyvenimo auka. Jie nukreipti į ateitį, kurią iš esmės lemia ne tai, ką turime, bet kokie esame šiandien. Mūsų visų tarpusavio bendravimas, darbai ir sprendimai tegul kuria pasitikėjimą ir viltį, kuri yra jėga, skatinanti eiti į priekį. Tegul būna Lietuva. Telaimina mus Dievas!“, – iš Seimo tribūnos sakė vyskupas.

Kovo 11-osios Akto signataras Saulius Pečeliūnas po 21 metų demokratijos pamokų norėtų brandesnių santykių parlamente. Jo teigimu, valdžios partijos neturėtų žiūrėti į opoziciją kaip į priešą, besistengiantį kenkti reformoms. „Opozicijai irgi visai nenaudinga tik apgailėtinai trypti valdžią nuolat žarstant populistinius pažadus rinkėjams“, – teigė politikas.

Lietuvos verslininkams S. Pečeliūnas patarė atsisakyti pretenzijų būti oligarchais. „Tos pretenzijos baigiasi jums patiems nenaudingai. Kišami pinigai, kuriamos savos abejotinos vertės žiniasklaidos imperijos, spaudžiami ministrai, o negavus savo kąsnio jie trypiami tų norinčių būti oligarchais puslapiuose. Turiu pasidžiaugti: demokratinė sistema atsilaiko, tie verslininkai skaičiuoja savo pastangų nuostolius. Politika, deja, dėl to irgi skursta. Užuot susitelkę rimtiems darbams, vis valomės ir valomės. Nuo vieno skandalo iki kito“, – teigė parlamentaras.

S. Pečeliūnas taip pat mano, kad per daug susižavime reitingais. „Gerai žinoti visuomenės požiūrį į save ar valstybės institucijas, bet kai asmens reitingas tampa tam tikru meilės indeksu ir jo pradedama vaikytis bet kokia kaina – tai tampa bėda. Nuo meilės iki neapykantos, kaip ir nuo piktnaudžiavimo autoritetu iki polinkio į diktatūrą – tik vienas žingsnis. Blogai, kad „galvų kapojimas“ jau tapo mūsų folkloru. Niekada gerai nedirbs net pats protingiausias ir sąžiningiausias valstybės tarnautojas, kasdien bijodamas išgirsti dažnai net nemotyvuotą Prezidentės žodį: nepasitikiu. Šitaip tik kuriame pataikūnų kastą, savarankiški ir kūrybingi nebenorės imtis atsakomybės“, – teigė jis.

Kovo 11-osios Akto signataras sakė esąs optimistas, tikintis stiprėjančia demokratine valstybe ir jos visuomene.

„Esu optimistas. Manau, dar po 20 metų net Rusija nevadins mūsų limitrofais – nuo imperijos atskilusiais pakraščiais. Kaip nebedrįsta šitaip vadinti Suomijos. Stiprėja mūsų demokratinė valstybė. Stiprėja jos visuomenė. Su tuo visus ir sveikinu“, – baigė savo kalbą politikas.

Kovo 11-osios minėjime Seimo narys, opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius teigė, kad tikroji valstybės padėtis yra jos žmonių būklė, jų savijauta, lūkesčiai, pasitikėjimas savo jėgomis.

„Laisvoje, nepriklausomoje valstybėje, susipratusių, sąmoningų piliečių bendruomenėje turėtume didžiuotis ne vien materialinės gerovės ženklais, o tuo, kad greta mūsų vis mažiau atskirtų, pažemintų ir apleistų, nusivylusių valdžia ir valstybe. Lietuva neturi kitų resursų perspektyvai užtikrinti, išskyrus savo žmones, jų darbštumą, veiklumą, kūrybingumą, solidarumą, pasiryžimą dirbti dėl savo artimųjų ir valstybės. Tenka tik apgailestauti, kad ši paprasta tiesa neretai pamirštama, išleidžiama iš akių“, – sakė politikas.

Jo manymu, valdžios uždavinys yra sudaryti tinkamas teisines, ekonomines, socialines sąlygas veikti. „Valdžia turi netrukdyti, o visokeriopai padėti. Ji privalo padėti tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami, o ne visus versti pažeidžiamais ir nuo savęs priklausomais, sukuriant tokią situaciją, kai elgiamasi savaip, visuomenei nieko žmoniškai nepaaiškinant. Tačiau tai anaiptol nėra normalu. Esu įsitikinęs, kad žmogus yra viso istorinio vyksmo priežastis ir tikslas. Ir valstybėje svarbiausia – būtent žmogus! Sakysite, tai girdėtas, banalus, nebeįdomus šūkis. Tiesą pasakius, šūkis svarbus tiek, kiek Vyriausybei šiandienos Lietuvoje neįdomus pats žmogus! Tikri dalykai visuomet yra šiek tiek banalūs ir daugsyk girdėti. Meilė, draugystė, teisingumas, solidarumas, atjauta, lygybė, tolerancija – visa tai jau kažkada girdėta, ar ne tiesa? Paprastas žmogus, nelengvai užsidirbantis duonos kąsnį, išlaikantis šeimą, auginantis vaikus, galvojantis apie geresnę ateitį – kas gali būti įprasčiau? Ir kas gali būti svarbiau už pareigą tokiam žmogui padėti. Padėti išgyventi. Sudaryti sąlygas savo valstybėje gyventi oriai ir garbingai. Nes orumas nėra vien ekonominė ar socialinė sąvoka. Tai ir moralinė kategorija“, – sakė A. Butkevičius.

Tačiau kol kas, anot jo, mūsų šalyje mažiausiai dvi Lietuvos. „Viena – turtinga, įtakinga, spindinti madingų žurnalų viršeliuose, kita – pilka, abejinga, skurstanti, išsivaikščiojanti ir niekam nereikalinga. Tos Lietuvos gyvena greta, tačiau tarp jų – milžiniškas atstumas. Vienas iš atsakingos, socialiai orientuotos politikos uždavinių yra tą atskirtį maksimaliai sumažinti“, – sakė A. Butkevičius.

Atskirtį mažinti būtina, anot jo, ne tik dėl socialinės politikos argumentų. „Atsiskyrę, išsidaliję, išsivaikščioję, nesusivieniję tikrai neišgyvensime. Neišliksime kaip tauta ir kaip valstybė. Yra manančių, kad tai – jau kone faktas. Tačiau faktas be žmogaus – toli gražu ne faktas“, – teigė opozicijos lyderis.

Lietuvos laisvės lygos lyderis disidentas Antanas Terleckas pasidžiaugė tuo, kad Lietuvos jaunimas gali laisvai keliauti po pasaulį ir mokytis. „Žiūriu į savo anūkus bei proanūkius ir džiaugiuosi, kad jie gali laisvai mąstyti, laisvai kalbėti, laisvai keliauti po pasaulį ir mokytis. Būtent į jaunąją kartą dedu labai daug vilčių. Kovo 11-oji jiems suteikė daug galimybių. (…) Tikiuosi, kad naujoji Lietuvos piliečių karta augs su stipriu stuburu ir drąsiai kovos už savo idealus. Būtent drąsos šią iškilmingą dieną linkiu visiems“, – savo kalbą baigė A. Terleckas.

Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas teigė kaip ekonomistas, šiuos praėjusius 21-erius Lietuvos nepriklausomybės metus dažnai analizuojantis vertindamas ekonomine ir žmogiškąja prasme.

„Taip, materialūs dalykai ir pinigai mums suteikė daugiau finansinės laisvės, mes pajutome tikrą pinigo skonį ir dažnas neįvertinome iš to kylančių grėsmių, o kartais ir liūdnų pasekmių… Mes augome, mokėmės iš savo ir kitų patirties bei klaidų ir … tebesimokome iki šiol.

Mes atradome daiktus, apvilktus naujausiomis technologijomis, gražiai įpakuotus ir laisvai prieinamus šalyje, tačiau praradome ryšį su žmogumi. Ir praradome šimtus tūkstančių energingų, perspektyvių, Lietuvoje mokslus baigusių mūsų piliečių, emigravusių į kitas pasaulio valstybes pradžiai dėl geresnio duonos kąsnio, o dabar jau ir dėl susvetimėjimo, abejingumo, atšiaurumo, pavydo vieni kitiems ir elementarių šypsenų nebuvimo čia, Lietuvoje. Sovietinį „blatą“ mes pakeitėme korupcija – prekyba sąžine, kuri tapo perkama ir parduodama tiek centrinėje ir vietinėje valdžioje, tiek sveikatos apsaugos, švietimo, aplinkosaugos ir net kultūros srityse“, – apgailestavo politikas.

Prof. K. Glaveckas įsitikinęs, kad Lietuva įveiks dabartinę krizę. Jo nuomone, ši krizė padėjo mums suvokti, kad geriau gyventi galima tik geriau dirbant. „Antra, mes turėjome progą pademonstruoti savo solidarumą ir vienybę visiems drauge „susiveržiant diržus“ ir siekiant išlaikyti stabilius valstybės finansus. Deja, skirtumas tarp turtingų ir skurdžiai gyvenančių didžiulis. Apie 3 procentus gyventojų valdo beveik pusę turto. O trečia, ir turbūt svarbiausia, mes gavome galimybę permąstyti savo vertybes, savo vartojimo įpročius, savo santykius su kitais žmonėmis ir tokio sukrėtimo mums tikrai reikėjo“, – sakė politikas.

K. Glavecko nuomone, šios krizės įveikimo tempai priklausys ne tik nuo mūsų atsigaunančios ekonomikos, BVP ir eksporto augimo, bet svarbiausia – nuo mūsų pačių minčių ir idėjų, kad reikia veikti, reikia imtis naujų, ne šabloniškų sprendimų, ieškoti netradicinių kelių ir būdų problemoms spręsti.

Minint Kovo 11-ąją iš istorinės tribūnos taip pat kalbėjo Sąjūdžio Seimo narys Bernardas Gytis Padegimas, nacionalinės viktorinos „Laisvės liepsna“ laureatė, Mažeikių „Gabijos“ gimnazijos moksleivė Gabrielė Bubokaitė.

Minėjime dalyvavo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir kiti Vyriausybės nariai, Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai – Nepriklausomybės Akto signatarai, atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo Pirmininkas ir teisėjai, Europos Parlamento nariai, kiti svečiai.

Pasibaigus iškilmingam Kovo 11-osios minėjimui Seime, Nepriklausomybės aikštėje buvo pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Po vėliavų pakėlimo ceremonijos Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės vyko kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos karių eitynės.

Šaltinis:ELTA, Naujienos

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.