Baltų žinyčios vartai

0

Dešimtieji metai pagal Kurono (Saturno) ciklą ŠARKOS metai

viršaitis kovo 21, 2011 Astrologija, Šventės

Šiemet nuo kovo 21 dienos bus dešimtieji  pirmo ciklo metai (1 ciklas aprėpia 32 metus). Metų globėjas-totemas yra Šarka.

1 ciklo spalva balta – šių metų – violetinė
1915;1947;1979;2011

Šarka šventas paukštis – Dievų šventų maldų nešėja. Šarkos atvaizdas tinka visoms meditacijoms, mantroms ir maldoms. Šarka siejasi su Dievo žodžiu, nes jo simbolinis ženklas yra: Šarka Žemės arba Saulės pavidalo rate.

Šarkos kaip ir Žalčio metai maginiai. Tai apsaugos įsigijimo metai, kada visos maldos išgirstamos ir visi pageidavimai išsipildo. Šiais metais niekam negalima linkėti blogo, mėtyti vėjais žodžių, duoti įvairius pažadus. Tai metai, kada ypatingai padeda maldos. Verbalinė magija, nužiūrėjimai, prakeiksmai sustiprėja, nes devai eidami pro neatsargiai mestą žodį, gali įsikūnyti žmoguje. Todėl Šarkos metais reikia kuo daugiau melstis, skaityti šventas knygas, stebėti atsitikimus, nes tai ženklai iš Dangaus.

Šiais metais vyksta įvairūs smulkūs įvykiai, kurie vėliau atveda prie sunkių ir didelių pasekmių. Netyčia mestas žodis vėliau gali brangiai kainuoti. Įvairius popierius ir dokumentus reikia pasirašyti labai atsargiai. Tai nusivylimų ir apgaulių metai, juk velniai veikia per žodį ir pažadus,kurie tuo momentu gali būti nusikalstami.

Žmonės gimę Šarkos metais turi būti juodai-balti. Toks plunksnų atspalvis pas Šarką pas  zoroastriečius atspindi šventą Izedą Mantraspentą, kuris padeda žmogui atskirti Šviesą nuo Tamsos, Gėrį nuo Blogio. Būtent juodai-baltas atspalvis primena kiekvienam žmogui apie gresiančias pagundas. Žmogus-Šarka turi būti labai vikrus, būti palydovu, sekti, kas pasakyta, kas pažadėta. Tokiam žmogui rekomenduojama pastoviai melstis, niekada nesimėtyti žodžias, visada judėti, perspėti kitus, ginti juos nuo visokių avantiūrų, greitai narplioti intrigas.

Šarkos aštrialiežuviai, gudrūs, bet jų gudrumas netgi ne gudrumas, o apsimetinėjamas. Tarp balto ir juodo gali balansuoti lyg virš prarajos, apie ką primena jų plunksnos.Žodžiais jų neapgausi, jų galvose akimirksniu gimsta reikalinga versija. Šarka vagilė, bet vagia ji tik iš vagių. Jų vagystės būna tartum atpildas. Tartum apgavystė, o iš esmės – teisingumo atstatymas. Bausmė priklauso nuo dvasinės šarkos švaros ir lygio. Ar ima šarka ką nors sau, ar nieko neima? Chodžai Nasredinui nieko nereikėjo.

Jei žmogus vikrus, judrus, greitas žodžiu, puikiai orientuojasi situacijoje, aiškus ir blaivus protas, loginis situacijos apmąstymas, sekundinis įvairių variantų  įvertinimas – žmogus turi Šarkos totemą. Tokie žmonės vienu metu gali daryti kelis darbus ir labai gerai. Jų galvose sukasi daugybė norų ir pramogų, kurios paprastai apjungia žmones darbui.

Totemas pasireiškia, kai žmogus gyvenimo bėgyje keičia plaukų spalvą. Greit žyla ypatingai brunetai, žili vėl gali tapti brunetais spalvą. Iki 32 metų, kol nepraėjo vienas ciklas, plaukų dažymas ir kosmetika pas zoroastriečius buvo laikoma gėdinga. Plaukų spalva gali keisti kelis sykius, ypatingai paauglystėje. Šarka amžina keliautoja. Šarkos labai keičiasi, labai mėgsta žaidimus, jos užsigimę žaidėjai. Gudrauja, kaip Chodža Nasredinas, kuris kiekvieną galėjo sugluminti, išsisukti iš bet kurios situacijos žodžio pagalba. Turbūt jis gimė Šarkos metais, tuo labiau kad jis buvo skrajūnas ir greit orientuodavosi situacijoje, darydavo teisingą pasirinkimą, modeliuodavo situaciją.

Jei Šarka neiškalbi, jei nekeičia plaukų spalvos arba greit nuplinka, apkiautusi ir skrenda tik iš viršaus žemyn, vadinasi veikia  antitotemas. Ypatingai tai pastebima kalboje: neištaria daug raidžių, maišo žodžius, lėta reakcija. Kas Šarkai priešpastatomas? Požemių gyventojas Kurmis. Būtent viską matanti Šarka ir aklas Kurmis, naikinantis šaknis, turintis raktą nuo peklos.

.Vienas iš svarbesnių įvykių Šarkos metais, kai laimėjo kurmiškos situacijos, tai Antarktidos atradimas. O juk melsvoji rasė, kurią išniekino Agro–Manju (velnias), tai pramušta žemė Antarktidoje. Antarktidą atrado vokietis Bellinsgauzenas tais metais, kai gimė komunizmo klasikai Engelsas ir Marksas. Sekanti ekspedicija buvo po 100 metų, tada sušalė tyrinėtojas Skotas. Kam lįsti į peklą (Antarktidą)? O po to ten atsirado ozono skylė. „Varnelės“ čiulpia ozoną iš atmosferos. Ten iš tikrųjų yra įėjimas į peklą. Tai labai rimta. Žmonės užkariaujantys Pietų ašigalį tarsi atomai, kurie nešė užkratą. Ne veltui Ponas Dievas užpylė Antarktidą ledu, kad nebūtų praėjimo į peklą.  Antarktidos judinti ar tirti jokiu būdu negalima, kol pasaulis yra Achrimano (velnias) kilpoje. Antarktidoje tiktai košmarinės paslaptys. Ten gi melsvosios rasės susibūrimas, kurią Achrimanas paskandino bedugnėje. Uždengė savo skraiste ir išniekino. Zoroastriečių padavimuose pasakojama, kad Antarktidoje gyvenantys pingvinai yra negimusių vaikų dvasios, kurios laukia savo valandos. O jų valanda ateis, kai atsistatys Antarktidos žemynas, kai bus nugalėtas Agro Manju (velnias). Po Agro Manju įsiveržimo į šį pasaulį ir Antarktidos sunaikinimo, pingvinai buvo paversti į kažką panašaus tarp gyvūnų ir paukščių. Jie buvo įpareigoti saugoti šią teritoriją. Todėl pagrindiniai Antarktidos gyventojai yra pingvinai, saugojantys šią žemę nuo išniekinimo. Zodiako ženkluose pingvinas minimas kaip Poliarinis Šuo, gyvenantis sniege. Šuo tai gynėjas. Aštuntas Ormazdo (Dievas) Šuo neleidžia blogiui pasiskleisti visame pasaulyje. Taip, kad pingvinas šioje vietoje – biosferos saugotojas, kad mažiau blogio prasiskverbia į kitas teritorijas.

Kurmis su peklos raktu pasireiškė 1447 metais, kai buvo paskelbtas antrasis kryžiaus žygis, jis aprašomas Maskvos metraščiuose. Vėliau Maskva tapo sostine. Šarkos antitotemas yra ir Maskvoje. Joje labai daug požeminių praėjimų, tai kurmiškos landos – katakombos, metro. Net Odesos katakombos nesusilygina su Maskvos požemiais. Daugelis užpiltų, kitos užmūrytos. Kiek ten paslapčių?  O karstiniai ežerai po Maskva? Į juos gali įgriūti vos ne pusė Maskvos. Maskvos viršutinė dalis tai aisbergo viršūnė, ypatingai šiaurės vakariniai rajonai.

Kurmis buvo Musolinis. Šarka J.Gašeko kareivis Šveikas – kuo ne Šarka? Tolimi persikėlimai, profesijos keitimas, visur laviravo.

П.Глоба. Древний календар, Москва 1994. С 45–49

© 2011, viršaitis. All rights reserved.