Baltų žinyčios vartai

3

Senovės arijų kalendorius

viršaitis kovo 16, 2011 Astrologija

Zoroastriečiai griežtai laikydavosi kalendorinių ciklų, jiems tai buvo šventa. Mes gyvename uždarame laike, o jame beveik viskas griežtai reglamentuota. Viename iš pagrindinių Zoroastro mokymo postulatų rašoma, kad pasaulis, kuriame mes gyvename, apjuodintas Blogio. Tačiau tai įvyko ne pradžioje, o tada, kai pasirodė Pykčio Dvasia, Agro-Manju. Todėl Gėrį ar blogį mes galime pasirinkti patys. Blogis ribotas ir su pabaiga. Gėris amžinas ir nesibaigiantis. Tai pagrindinis mokymo principas.

Laiko cikliškumas turėjo labai didelę reikšmę, nes jis nustatytas kartą ir visam laiku, jis ribotas, uždaras ir vadinasi Karana. Šis laikas turi didelį ciklą. Jis duotas visiems pasaulio kūriniams ir sutvėrimams. Duotas tam, kad per šį laiko ciklą – nuo pasaulio pradžios iki pabaigos, kol yra laisvo pasirinkimo teisė, pamatytumėme visas savo klaidas ir jų pasekmes, jei jos buvo padarytos, ir apsivalytumėme. Tas, kuris neapsivalys gaus tiek, kiek užsitarnavo, ypatingai dabar, kai pasaulio evoliucija artėja prie vidurio.

Ciklo vidurys, pagal Zoroastro tradicijas, jau artėja. Pusė ciklo ir pusė fazės, tai pabaiga epochos. Po jos ateis Frašegirdas. Frašegirdas krikščionybėje prilyginamas Paskutiniajam Teismui. Tai bus laikas, kai kiekvienas gaus, kiek užsitarnavo. Pasaulio egzistavimas tuo nesibaigs, tik atsiskirs grūdai nuo pelų ir po to kiekvienas dar turės teisę save reabilituoti.

Visi mes esame apibrėžtoje, uždaroje erdvėje ir laike. Yra ir kiti pasauliai, bet į juos patekti galima, tik pragyvenus visą šį ciklą. Tačiau zoroastriečiams laiko supratimas nebuvo visiškai griežtas. Todėl šio didžiulio laiko tarpsnyje, kurį žmogus turi pereiti nuo pasaulio pradžios iki pabaigos, iki paskutinės teismo dienos, galima peršokti nuo vieno laiko rato ant kito. Tačiau tai ne taip paprasta, nes peršokimas nuo vieno rato ant kito yra grįžimas atgal. Jei nesugebėjai pabėgti, tai laikas prisideda ir žymiai sunkesnėmis sąlygomis. Tačiau yra galimybė pastatyti save į tokią padėti, kad tau skirtas laikas sutrumpėtų. Riboto laiko supratimas yra tik tiems žmonėms, kurie nesuprato, kad yra laisvas pasirinkimas tarp gėrio ir blogio. Jei žmogus dar nepabudo ir nepadarė savo pasirinkimo, tai erdvė ir laikas jiems griežtai riboti.

Kai tik žmogus pradeda dirbti su savimi, kai tik pasireiškia jo laisvas pasirinkimas, atsiranda galimybė išeiti iš uždaro rato. Atsiranda visiškai kitos galimybės. Žmogus gauna Chvarną, Charizmą arba Šventumą, tačiau ją gauna tik tie, kurie ją užsitarnavo.

Kiekvienas žmogus gyvena apibrėžtame laike, žinodamas savo ciklą, kuriame jis gimė, supratęs jį ir išsiaiškinęs viską, kas geriausia jo užkoduotoje gimimo programoje, gali pažinti pasaulio kūrimo įstatymus. O jei pažino, vadinasi gavo Charizmą. Už šio rato ribų be Chvarnos neišeisi, tai pripažįsta visos tradicijos. Vadinasi reikia žinoti savo mikro ciklą, kuriame gimei.

Planetų ciklai zoroastriečiams buvo mažiau reikšmingi, nes buvo nepatikimi. Planetos amžinai persipina, niekada negrįžta į vieną ir tą pačią vietą. Nekeičiami, amžini principai užkoduoti dvylikoje dangaus sferų, dvylikoje Zodiako ženklų. O svarbiausias kalendoriaus principas, besikartojantys ciklai. Kalendorius rodo pasaulio kūrimosi ciklą nuo pasaulio pradžios iki pabaigos. Kalendoriuje proporcingas santykis švenčių, pasnikų ir kt., labai tiksliai suderintas su chronologišku pasaulėžiūros ciklu.
Zoroastrizme kalendoriai labai griežtai susieti su saulės ir mėnulio metais. Yra dar vienas labai griežtas kalendorius, kuris siejasi su pasaulėžiūra. Jis labiau tikslus ir patikimas darbui su savimi, tai pastovus senovės kalendorius pagal Saturną. Jis duoda galimybę pažinti bendrą ciklą ir atidirbus klaidas gauti Chvarną, Charizmą ar Šventumą. Zoroastriečiai prisilaikė mažojo pasaulėžiūros rato, tai yra senovės kalendoriaus, kurio atsiradimas ištirpsta senovės istorijoje.

Zoroastras atėjo ir gyveno Avino epochos pradžioje (prieš keturis tūkstančius metų), kai kalendorius jau buvo. Jis į jį įtraukė tik kelias šventes. Modifikacijos kalendoriuje leidžiamos, jos siejasi su epochomis, bet ką nors pakeisti ar pridėti negalima iki amžių pabaigos. Šis kalendorius amžinas. Jis susikūrė tame laikotarpyje, apie kurį žinių liko tik nuotrupos. Firdousi savo knygoje „Šachname“ aprašė laiką, kai pasaulį valdė žmonės turintys Charizmą. Tai buvo karalių epocha. Avestoje karalius – visiškai normalus, paprastas žmogus. Jei jį gaubė aureolė, laikinai skirdavo karaliumi, ir jis normaliai valdė, nes jam niekas nepriklausė. Valdžią gaudavo tie, kurie mažiausiai jos norėjo, ir jie tai priimdavo kaip darbą ir pareigą. Dirbo ir gyveno jie ne dėl savęs, o dėl žmonių.

Zorastrizme pati aukščiausia astrologijos sistema, tada kai žmogus pakyla virš savo paties horoskopo ir laiko savo horoskopu kalendorių. Tai duodama ne kiekvienam.

Kokia simbolika įdėta į zorastriečių senovės kalendorių?
Kalendoriuje labai svarbus keleto Saulės metų apjungimas. Tai atlieka Saturnas arba Keivanas, kuris iki Agro-Manju įsiveržimo apeidavo apie žemę per 32 Saulės metus. Pasaulį sumaišė Agro-Manju (velnias), kai įsiveržęs į mūsų pasaulį viską palietė savo juodais sparnais. Išniekino planetas ir pakeitė jų ciklus, todėl dabar visos planetos turi gerąją ir blogąją puses. Labiausiai Saulės sistemoje buvo išniekinta Žemė. Agro-Manju ją pramušė kiaurai – nuo Antarktidos iki Taimyro. Atmosferoje anomalūs reiškiniai, ozono skylės, kaip tik pasireiškia šiose vietose.

Žemė po Agro-Manju įsiveržimo taip pat pakeitė savo ciklą. Tai įvyko tada, kai susprogo planeta Faetonas, tai buvo pirmasis didvyris, kuris sukilo prieš Agro-Manju. Jis pirmasis gynė pirmą žmogų ir tapo pirma auka.

Kai Saturnas apie žemę apeidavo per trisdešimt du metus buvo Jamos carų epocha. Vienoje iš Avestos knygų „Videvdat“, viename iš pirmų įstatymų skyriuje apie kovą prieš devus (velnius), aprašoma Jamos istorija. Jama – tai pirmas caras ir pirmas žmogus gavęs Charizmą. Jamai buvo suteikta laisvo pasirinkimo galimybė. Jis pasirinko: žemę padaryti žydinčia, išplėsti jos valdas ir padaryti ją nepažeidžiamą, neprieinamą blogiui. Jama išplėtė žemes ir padarė neprieinamą erdvę –Varą arba giminių žemę. Ta vieta buvo neprieinama audroms, planetų konsteliacijoms, bei pasauliniam potvyniui. Vara liko neprieinama pasauliniam tvanui. Ji aprašoma ne kaip Nojaus laivas. Pakliuvęs į uždarą Varos erdvę, žmogus jautėsi tarsi gigantiškoje jūroje, tartum ciklono centre, nes jis buvo apgintas. Varos viduje egzistavo savas laikas, nepriklausomas nuo to laiko ir tos erdvės, kuri yra už jos ribų. Vara – tai gynyba nuo visokiausių nelaimių ir ją žmogus gali užsidirbti savo darbu ir praktika.

32 metų kalendorius orientuojasi į Saturno karalystę. Tai paskutinė, paprasta akimi matoma planeta. Saturnas arba Keivanas – tai prisiminimai apie aukso amžių ir galimybė panaudoti kalendorių savo nuosavos Varos sukūrimui, tai yra giminių žemei, kuri duoda pilną apsaugą nuo blogio įsiveržimo. Šioje žemėje šeimininkas yra žmogus ir ten yra jo laikas ir jo erdvė. Kiekvienas žmogus gali tapti savo likimo šeimininku.

Zoroastro kalendoriaus ciklas padeda žmogui pažinti visą pasaulėžiūrą, nes mažas ciklas atspindi didelio ciklo įstatymus. Žmogus – tai mikrokosmosas, atspindintis didžiojo kosmoso įstatymus.

Senovės kalendoriuje kiekvieni metai turi atinkamą simbolį, kuris siejasi su vienu iš „gerųjų“ gyvūnų. Jis yra metų totemas. Totemui priešingas yra antitotemas, kuris siejasi su demoniška esybe, per kurią pasireiškia blogio jėgos.

Kodėl kiekvieni metai siejami su gyvūno totemu? Todėl, kad gyvūnijos karalystė stovi prieš žmonijos karalystę. Gyvūnas yra tarpininkas, palydovas tarp visų gamtos karalysčių. Gyvūno totemas padeda žmogui pažinti save, nepametant savojo „Aš“. Totemas – tai ne tik gyvūnas. Su juo siejasi apibrėžta simbolika, apibrėžtos savybės, kurias savyje reikia atidirbti. Meditacija savo totemui svarbi kiekvienam žmogui, jis padeda žmogui iš vidaus pasikeisti, persistatyti. Tai žmogaus alcheminis pasikeitimas.

Skaičius 32 – tai ne visiškai paprastas skaičius, tai prisiminimas apie buvusią harmoniją, kurią galima atstatyti. Trisdešimt du padalyta iš dviejų yra šešiolika, zoroastrizmo tradicijose tai 16 Šventų Žemių, tai 16 atžymėtų teritorijų. Šešiolika padalyti iš keturių lygu keturi. Tai keturi kryžiaus galai, gyvenimas laike ir erdvėje.

Pagal numerologiją trisdešimt du yra trys plius du. Trys – tai Marsas, aktyvumas, viską nugalinti pradžia, trejybė valdanti pasaulį. Du – Mėnulis pasirinkimo simbolis, persistatymas. Sumoje du plius trys lygu penki, tai Jupiteris, karalių žvaigždė. Bachramas (Marsas-jėga) plius Max (mėnulis-pasirinkimas) lygu Jupiteris, nekeičiamas aukščiausias Įstatymas.

Trisdešimt du – tai aštuoni padauginta iš keturių, per tą laiką įvyksta keturi Veneros ciklai. Tai keturi laikai: praeitis, dabartis, ateitis ir amžinybė. Aštuoni, aštuonkampė žvaigždė yra begalybės simbolis, Uranas, pasirinkimo laisvė, atsinaujinimas.

Kiekvieni metai siejami su gyvūnu ir jie turi savo totemą ir antitotemą. Metai turi ne tik vieną iš gerųjų globėjų, bet ir vieną iš devų (velnių). Be gimimo (metų) Chvarnos, žmogus dar gali gauti mėnesio ar dienos Cvarną. Tai yra mikrochvarna, kažkokiam ribotam laikui.

П.Глоба. Древий календарь, Москва, 1994. С. 3-14

© 2011, viršaitis. All rights reserved.