0

Laikrodžių rodyklių įkaitai

kovo 27, 2011 Astronomija, Sveika gyvensena

Lietuvos gyventojai ir toliau kiekvieną rudenį bei pavasarį sukinėja laikrodžių rodykles. Nors ne viena šalis jau įsitikino, kad tai – beprasmiška…


„Vieversių“ ir „pelėdų“ dvikova

Kiekvienos šalies visuomenėje visada buvo ir bus „vieversių“, „pelėdų“ ir tų, kuriems laikrodžių rodyklių sukinėjimas visai nerūpi. Vis dėlto nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, kai britai pirmieji ėmėsi šio darbo, pasaulyje jau atsirado ganėtinai objektyvių minėto proceso vertinimų. Taigi verta ar ne kiekvieną pavasarį ir rudenį sukinėti laikrodžių rodykles?

Kuro ir elektros energijos ekonomija

Būtent dėl šio faktoriaus (per karus visoms šalims trūksta ir kuro, ir elektros energijos) tas laikrodžių rodykles imta sukinėti. Gana ilgai tyrus šiuo požiūriu atskiras JAV valstijas, paaiškėjo, kad, kaitaliojant vasaros ir žiemos laiką, privačių gyventojų sąskaitos už sunaudotą elektros energiją susitraukė vos 1 proc.

Taigi atseit buvo kiek mažesnės, nei nekaitaliojant laiko. Tačiau išaugo būstų šildymo ir kondicionavimo išlaidos, nes žiemos rytais, kai lauke dar šalta ir tamsu, reikia labiau šildyti būstą, o vasaros vakarais dėl kaitros – jungti kondicionierius. Žodžiu, esminės ekonomijos – jokios.

Įtaka sveikatai

Daugelyje šalių, kur ir toliau tebekaitaliojamas vasaros ir žiemos laikas, medikai jau senokai nustatė: persukus laikrodžių rodykles, maždaug trečdalis žmonių patiria vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai sutrinka miegas (net 2–3 savaitėms) ir paros bioritmų kaita. O koks neišsimiegojusių žmonių darbo produktyvumas, tikriausiai nė aiškinti nereikia.

Beje, pavasarį dėl laikrodžių rodyklių persukimo paprastai kenčia „pelėdos“, o rudenį – „vieversiai“. Kai kuriuose akademiniuose užsienio leidiniuose visiškai rimtai pateikiama informacijos, kiek dešimčių tūkstančių žmonių nuo šių manipuliacijų laikrodžių rodyklėmis miršta pirma laiko.

Beje, ne taip seniai gydytojai atskleidė naują specifinę ligą – desinchronozę, susijusią su normalios gyvybinės veiklos sutrikimu. Ši liga išsivysto pereinant prie vasaros ar žiemos laiko, tiesa, dažniau pirmuoju atveju nei antruoju. Sindromo požymiai – nuovargis, išsekimas, sumažėjęs darbingumas.

Apskaičiuota, kad valanda, „pavogta“ pavasarį, gali 75 proc. padidinti širdies priepuolių tikimybę, 60 proc. – savižudybių skaičių.

Neatsitiktinai tą pavasario dieną, kai persukamos laikrodžių rodyklės, besikreipiančiųjų į greitąją medicinos pagalbą dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų paūmėjimo skaičius padidėja 7 proc. Vis dėlto pačiu pavojingiausiu periodu yra laikoma net ne pati laikrodžių rodyklių persukimo diena, o 13–15 parų po jos – tuomet medikai kviečiami 17 proc. dažniau.

Tiesa, vasaros laikas leidžia ilgiau džiaugtis saulės šviesa. Jos spinduliams veikiant, mūsų kūnuose vyksta vitamino D sintezė, o šis saugo nuo kai kurių odos ligų. Saulė gelbsti ne tik mūsų odą, bet ir psichiką. Ir Europos, ir Amerikos medikai įrodė, kad kuo anksčiau (palyginti su saulės patekėjimu) gyventojai pabunda, tuo rečiau jie serga depresijomis.

Avaringumas darbe ir keliuose

Tie patys praktiškieji amerikiečiai apskaičiavo, kad, perėjus prie vasaros laiko, šiek tiek išauga avaringumas šalies keliuose ir kasybos pramonėje. Tai vėlgi lemia dėl neišsimiegojimo sumažėjęs dėmesys. Nors pasaulio mastu atlikti tyrimai byloja, kad avaringumas minėtuose sektoriuose padidėja labai nežymiai. Visgi mokslininkai sutinka dėl vieno dalyko – ankstesniu paros metu vairuotojai padaro mažiau avarijų, nei po darbo vairuodami prietemoje.

Žemės ūkis

Jei žmonėms nieko nereiškia persukti laikrodžių rodykles, tuomet kaip tai paaiškinti gyvūnams? Sakote, smulkmena? Anaiptol. Paklauskite bet kurio ūkininko, laikančio nors vieną karvę, ką reiškia melžimo laiko kaitaliojimas bent viena valanda. Pasirodo, gana daug: pavyzdžiui, karvėms, ožkoms ilgainiui, šalia biologinių, susiformuoja ir sąlyginiai refleksai, tokie kaip laikas būti melžiamoms. Kai tai atliekama neįprastu laiku, sutrikęs galvijas ima duoti mažiau pieno. Jeigu paskaičiuotume kiekvienos šalies mastu, išeitų ežerai prarasto (neprimelžto) pieno. O jei negautą pieną apskaičiuotume Europos ar viso pasaulio mastu?.. Tikriausiai šio kiekio pakaktų pagirdyti visiems badaujantiems Afrikos vaikams.

Kitos gyvenimo sritys

Galbūt daugeliui pasirodys keista, tačiau laikrodžių rodyklių sukinėjimas gana negatyviai veikia netgi finansų rinkas. Neišsimiegoję makleriai ir finansų analitikai neretai priima klaidingus sprendimus pirkti ar parduoti vertybinius popierius.

Socialinio laikrodžio diktatas

Vienas aršiausių laiko kaitaliojimo priešininkų – vokiečių chronobiologas Tilas Rionebergas – jau keletą dešimtmečių kovoja prieš laikrodžių rodyklių sukinėjimą teigdamas, kad tai – vienareikšmiškai kenksminga mūsų sveikatai akcija. Pasak mokslininko, miego poreikis, kaip ir laikas, kai žmogus užmiega ir prabunda, yra labai individualūs dalykai, iš esmės nulemti genetiškai.

Pasak T. Rionebergo, mūsų vidinis, t. y. biologinis, laikrodis nuolat yra priverstas prisitaikyti prie socialinio. Tai ypač skausmingai juntama, kai imamos sukalioti dukart per metus laikrodžių rodyklės. Todėl „pelėdos“ turi anksčiau, nei joms norėtųsi, ristis iš lovos.

„Vieversiai“ tokiais atvejais savo antipodams draugiškai pataria: „Reikia anksčiau gultis, ir viskas bus gerai“ (neva ilgiau miegos). Tačiau mūsų miego kokybę lemia ne tik jam skirtas laikas, bet ir kur kas daugiau veiksnių. Ir jeigu žmogaus biologinis laikrodis ima nebesutapti su socialiniu, kaip teigia vokiečių chronobiologas, didesnių ar mažesnių organizmo sutrikimų jam nepavyks išvengti.

Pasirodo, tinkamas miego režimas priklauso nuo daugelio faktorių, ne vien tik nuo to, kaip apibūdinamas žmogus – kaip „vyturys“ ar kaip „pelėda“. Mokslininkas tvirtina, kad amžius, lytis, darbo pobūdis, ištvermė, nuovargio apraiškos, gyvenimo būdas – visa tai vaidina didžiulę reikšmę žmogaus gyvenime. Štai maži vaikai paprastai eina gulti su saule. O jau būdami paaugliai tampa prisiekusiomis „pelėdomis“. Ir tai trunka nuo paauglystės iki maždaug 20 metų.

Tad T. Rionebergas visai rimtai siūlo: pamokos ir paskaitos turi prasidėti bent jau nuo 10 val. Juk per pirmuosius užsiėmimus mokiniai ar studentai neretai dar būna neprabudę ir juos tiesiog prasnaudžia. Tėvų ir pedagogų siūlymus jiems anksčiau eiti miegoti mokslininkas atmeta kaip nerimtus: „Tai ne dienotvarkės, o biologijos prerogatyva.“

T. Rionebergo nuomone, bet kokie mūsų natūralaus gyvenimo ritmo sutrikimai išveda iš pusiausvyros ir mūsų vidinį – biologinį – laikrodį, drauge ir visą organizmą. Tokiu neleistinu kišimusi į mūsų vidinį organizmo funkcionavimo ritmą vokiečių mokslininkas laiko kasmet įvedamą vasaros laiką. Jam kelia nuostabą tai, kad skaičiuodami esą sutaupytą elektros energiją pamirštame paskaičiuoti, kiek mes prarandame dėl sumažėjusio darbo našumo.

Kaip rasti aukso vidurį?

Tikriausiai joks kitas dalykas nesukėlė tiek ginčų, tyrimų ir eksperimentų, kaip šis „laiko mašinos“ išradimas. Vienos medikų brigados pateikia, atrodytų, nenuginčijamų įrodymų, kaip neigiamai mūsų organizmą veikia laiko kaita. Tačiau ne mažesnės žmonių baltais chalatais pajėgos taip pat sėkmingai įrodo, kad iš esmės tai tėra žmonių nusiteikimas.

Ne mažiau aršūs ir ekonomistų debatai šia tema. Tiesa, pernai Rusijos energetikos ministerija paskelbė beveik visų specialistų pripažįstamus skaičius. Pasirodo, elektros energijos ekonomija persukant laikrodžių rodykles tokios didelės šalies mastu tėra 0,1–0,3 proc. Tai, galima sakyti, beveik niekas – kur kas didesnių elektros energijos nuostolių patiriama dėl susidėvėjusios energetikos sektoriaus infrastruktūros ar vagysčių.

Juolab kad bent jau elektros energijos tausojimas buvo efektyvus dar tik vykstant pramonės revoliucijai – XX amžiaus pradžioje, kai buvo žavimasi bet kokiu pramonės įrenginio gigantiškumu. Štai tokie „dinozaurai“ ir surydavo begalę elektros energijos. Dabar, pasaulyje atsirandant vis mažesnių ir ekonomiškesnių prietaisų bei įrenginių, šis veiksnys tampa vis mažiau reikšmingas.

Rodyklės sukinėjamos 76 šalyse

Nors diskusijos šia tema netyla, du kartus per metus laikrodžių rodyklės yra persukamos 76 pasaulio šalyse. Dauguma jų – Vakarų pusrutulio valstybės. Tai JAV, Kanada, visa Europa, Egiptas, Marokas, Turkija, Iranas, Armėnija, Azerbaidžanas ir dar kelios Artimųjų Rytų šalys. Laiko kaitaliojimas praktikuojamas ir Naujojoje Zelandijoje, Paragvajuje, Urugvajuje, Čilėje, Namibijoje. Australijoje, Brazilijoje ir Meksikoje vasaros laiką yra įsivedusios tam tikros provincijos.

Galima tik įsivaizduoti, kokį pusiau valdomą chaosą sukelia toks laikrodžių rodyklių sukinėjimas pastarosiose šalyse.

Tačiau vasaros laiko atsisakė sparčiausiai besivystančios pasaulio valstybės: Kinija, Japonija, Indija ir Singapūras. Prie jų šliejasi kelios buvusios SSRS respublikos: Uzbekistanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Gruzija, Kazachstanas, Kirgizija. Rusija apsisprendė, kad laiko nebekaitalios nuo rudens. Be kitų priežasčių, lėmusių šį sprendimą, šalies prezidentas nurodė ir medicininius veiksnius – stresus, mieguistumą ir kt.

Kaip apsispręsime mes?

Pasak mūsų šalyje žinomo laiko specialisto Liberto Klimkos, išsamių mokslinių žmogaus adaptacijos tyrimų Lietuvoje niekas neatliko ir neatlieka. Esą pakanka ekonominio rezultato (jis nustatomas remiantis kitų šalių rekomendacijomis). Deja, iki šiol nėra ištirti ir ilgalaikiai biologinio laikrodžio trikdymo padariniai gyventojų sveikatai.

Vis dėlto mokslininkas įsitikinęs, kad artimiausioje ateityje Europos Sąjungos valstybėse vasaros ir žiemos laiko problema bus sprendžiama iš esmės, pasitelkus mokslinius tyrimus, nes į klausimą, kas svarbiau – nedidelė energijos ekonomija ar psichologinis diskomfortas bei miego sutrikimai, kuriems ypač jautrūs vaikai, – Europos mastu iki šiol taip ir neatsakyta.

Laiko kuriozai

Istorijoje yra buvę kuriozų, susijusių su laikrodžių rodyklių pasukimu vieną valandą.

* 1999 metų rudenį teroristai iš Palestinos pagamino bombą su laikrodžio mechanizmu – ją planavo susprogdinti viename iš Izraelio miestų. Tačiau perėjimas prie žiemos laiko smarkiai pakenkė piktadarių planams: sprogstamasis įrenginys suveikė valanda anksčiau, tad tris teroristus suplėšė į skutelius…

* Šeštajame ir septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV egzistavo daugybė laikrodžių rodyklių pasukimo taisyklių, tad tai kartais sukeldavo siaubingą painiavą. Pavyzdžiui, Ajovos valstijoje laiko juostų skaičius siekdavo 23. Keleiviai, važiuojantys autobusu iš Vakarų Virdžinijos į Ohajo valstiją (40 mylių), buvo priversti pasukti laikrodžių rodykles net septynis kartus!

* 2002 metų kovo 18-ąją, prieš įvedant vasaros laiką, 5 tūkst. Airijos piliečių nusiuntė peticiją vyriausybei, reikalaudami laikrodžių rodykles pasukti ne vieną valandą, o visas 9. Tokio keisto reikalavimo priežastimi tapo pasaulio futbolo čempionatas, vykstantis Japonijoje ir Korėjoje.

Įdomūs faktai apie laikrodžių rodyklių persukimą

* Rodyklių persukimo idėja kilo amerikiečių išradėjui ir prezidentui Bendžaminui Franklinui. Jis norėjo tausoti elektros energiją parduotuvėse. Tačiau Amerikoje šią iniciatyvą sužlugdė žvakių gamintojai. Todėl pirmą kartą laikrodžių rodyklės buvo pasuktos Didžiojoje Britanijoje 1908 metais.

* Yra šalių, kurios nepersuka laikrodžių rodyklių dėl religinių priežasčių. Tai Japonija, Kinija, Pietų Korėja ir penkios Centrinės Azijos respublikos. Tose šalyse manoma, kad „žaisti su laiku“ – ne žmogaus valioje.

* Laikrodžių rodyklių pasukimas gali sukelti teisinių nesklandumų šeimoje, jei nedideliu laiko skirtumu gimsta dvyniai.

* Yra vietų, kur laikrodžių rodyklės nepersukamos niekada. Viena iš tokių – Rusijos kosminių skrydžių valdymo centras Pamaskvės Koroliovo mieste. Čia visada – dekretinis Maskvos žiemos laikas.

Pagal žurnalą savaitė, tinklaraštis savaitė.lt

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.