Baltų žinyčios vartai

0

Paveldo saugotojai ministro neklausys

viršaitis balandžio 5, 2011 Paminklai, Paveldas

ve.lt*

Ypač aktyviai už paveldo bei istorinės aplinkos išsaugojimą kovojančią uostamiesčio visuomenininkų komisiją, sudarytą prie Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio, užsimota išformuoti. Naujos sudėties komisija, kurios bent pusę sudarys atestuoti specialistai, turėtų būti suburta jau šį mėnesį. Tuo tarpu visuomenininkai net neturi minčių klausyti ministro nurodymų ir išsiskirstyti.

Toks „maištas“ prieš oficialią paveldosaugą Klaipėdoje būtų jau ne pirmas. 2007-aisiais į uostamiestį suvažiavę šešiolikos visuomeninių organizacijų atstovai konstatavo, kad „valstybinė paveldosaugos sistema yra ištikta gilios krizės“ ir įsteigė Alternatyvią kultūros paveldo komisiją.

„Optimalus sprendimas“

Kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymu jau balandžio pabaigoje KPD direktorė Diana Varnaitė turėtų suformuoti naują Patariamąją visuomeninę kultūros paveldo komisiją prie KPD Klaipėdos bei Kauno teritorinių padalinių.

Anot ministro atstovės spaudai Vaivos Gogelienės, toks žingsnis žengtas todėl, kad kultūros paveldo problemos turi būti sprendžiamos remiantis teisės aktų nuostatomis, pasitelkiant kompetentingus konkrečios srities specialistus. Pastarųjų kompetencija esą patikrinama jų atestavimo metu.

„Siekiant suderinti kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotos visuomenės ir kvalifikuotų kultūros paveldo sričių specialistų dalyvavimą sprendžiant paveldo išsaugojimo problemas, pasirinktas optimalus sprendimas – pasiūlymus valstybės institucijoms turėtų rengti komisijos, kuriose pusę narių sudaro kvalifikuoti specialistai, kitą pusę gali sudaryti suinteresuoti visuomenės atstovai“, – motyvus paaiškino ji.

Teigiama, kad ne mažiau nei pusę komisijos narių sudarys atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai ar atestuoti kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių restauratoriai.

Paieška – labai sunki

Anot D. Varnaitės, darbas jau pradėtas.

„Kaune ir Klaipėdoje ieškoma ne šiaip atestuotų specialistų, bet geriausios reputacijos asmenų, kurie savo sprendimais nebūtų prisidėję prie paveldo žalojimo. Deja, turime karčios patirties, pavyzdžiui, vadinamąjį Kauno „stiklainį“, kurį savo pritarimu palaimino ir ne vienas atestuotas ekspertas“, – atkreipia dėmesį D. Varnaitė.

Kol kas dar nežinoma, ar balandžio gale nauja komisija arba taryba galės pradėti darbą – ji bus suformuota tokiu atveju, jei iki šio termino bus spėta rasti atestuotų nepriekaištingos reputacijos specialistų.

Visuomeninė patariamoji Klaipėdos kultūros paveldo taryba, sudaryta iš 11 narių ir keturių stebėtojų, veikė jau ketverius metus. Ji vardija per tą laiką padariusi didžiulę krūvą darbų – nustačiusi ne vieną paminklą (kai kurie gavo saugotinų statusą), taip pat ne kartą ėmusis priemonių prieš paveldo žalojimą, peržiūrėjusi gausybę specialiųjų ir detaliųjų planų bei projektų, įtikinusi verslininkus koreguoti šiuos dokumentus pagal pateiktas pastabas.

Taryba taip pat yra sukaupusi nemažą istorinės medžiagos bei tyrimų archyvą, kuriuo, anot jos pirmininko Dainiaus Elerto, naudojasi ir studentai, rašydami mokslinius darbus.

„Reikėjo jau seniai“

Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė
Ministro žingsnį vertinu tik teigiamai – komisija bus objektyvesnė. Joje trūko specialistų balso. Kiekvienoje srityje turi dirbti specialistai, ir nemanau, kad jie galėtų padaryti ką nors blogo. Architektūros požiūriu Lietuva yra didelė provincija. Kai pamatai, kas projektuojama ir statoma užsienyje, supranti, kad mes – dar giliuose viduramžiuose. Kai daugelį dalykų ima spręsti ne specialistai – padaroma žala miesto raidai. Galbūt dabar jau pajudėsime. Kiekvienas laikotarpis palieka savo pėdsaką istorijoje, ir sukurtą būtent specialistų, o ne mėgėjų. Pradžioje šiai komisijai, sudarytai iš visuomenininkų, buvo suteikti per dideli įgaliojimai. Toks performavimas, koks numatytas dabar, jau seniai turėjo būti padarytas. Neneigiu visuomenininkų balso – jie visada turi ir gali pasisakyti, o tikroji tiesa, matyt, slypi kažkur per vidurį tarp jų ir specialistų nuomonių. Dabar turėtų būti labai gerai – pusė visuomenininkų, pusė specialistų. Sprendimai bus kokybiškesni ir ne tokie vienpusiški.

„Atestuoti – labiausiai korumpuoti“

Naglis PUTEIKIS, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas
Manau, kad čia yra Kauno architektų, visoje Lietuvoje „stumiančių“ „stiklainius“ senamiesčiuose, iniciatyva. Kauno architektai yra galingi lobistai. Patariamosios visuomeninės paveldo tarybos yra vienintelės, kurios priešinasi „stiklainių“ statybai tokiose vietose. Kai Laisvės alėjoje Kaune kilo „stiklainis“, labiausiai tam priešinosi būtent visuomeninė taryba. Jei ne visuomenininkai, ir visas Klaipėdos senamiestis būtų užstatytas tokiais pastatais, kaip kauniečių projektuotasis rudas, stovintis prie „Memelio“. Šis ministro įsakymas baigsis „stiklainių“ triumfu senamiestyje. Bėda ta, kad Lietuvoje atestuoti specialistai nepajėgia atsispirti korupcijai. Jau taisyklė, kad atestuotas paveldosaugininkas yra labiausiai korumpuotas. „Stiklainiai“ duoda didžiulį pelną. Be to, nesuprantama, kaip Europos Sąjungos valstybėje gali būti priimami teisės aktai nepasitarus su tais, kuriuos jie liečia. Visuomenininkus turėjo kviestis pasikalbėti.

„Mums negalioja ministro nurodymai“

Dainius ELERTAS, Visuomeninės patariamosios Klaipėdos kultūros paveldo tarybos pirmininkas
Mano nuomone, ministras pamiršta, kad Lietuva yra ratifikavusi Orhuso konvenciją, kuri, turiu priminti, yra ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio – buvo dokumentų, priimtų stojant į Europos Sąjungą, pakete. Konvencijos esmė ta, kad suinteresuota visuomenė privalo būti įtraukta į visus projektavimo, planavimo darbus. Ji turi, jei pageidauja, gauti visą informaciją, susijusią su aplinka (šią sąvoką sudaro ir paveldas bei kraštovaizdis).

Mūsų komisijos funkcija – tautos balsas. Ji atstovauja visuomenei, joje dalyvauja visuomeninės organizacijos, kurios neturi interesų konflikto – nėra profesinės. Taigi šia prasme ministro iniciatyva man nelabai suprantama – arba jis neįsigilino, arba jam kažkas ne taip patarė. O ekspertai ir dabar yra – juos KPD gali bet kada samdyti arba prašyti atlikti tam tikras ekspertizes. Prie KPD yra Kultūros paveldo centras, kuriame dirba vien ekspertai. Yra netgi atskiros ekspertų organizacijos, taigi kurti atskirą struktūrą nėra būtinybės. Mūsų komisija taip pat sudaryta iš kvalifikuotų žmonių – yra restauratorius, architektūros paveldo srities specialistų, istorijos mokslų daktarų, valdininkų. Žmonės deleguoti ne iš gatvės, o turintys įdirbį.

Atstovaujame kiekvienas savo organizacijai, ir ministro nurodymai mums negalioja. Su mumis nebuvo tartasi, ar sutinkame ką nors kooptuoti. Nesakau, kad kokybine prasme yra blogai priimti specialistus, kurie valgo iš to duoną, bet tada jau keičiasi darinio funkcijos. O dialogo laukas visoms pusėms buvo naudingas.

KPD, kurio nuomonės, kaip suprantu, irgi niekas neklausė, įsakymo nevykdyti negalės, bet mes nesame pavaldūs nei KPD, nei kultūros ministrui. Yra keletas variantų, kaip mes nuspręsime pasielgti, bet dar nenutarėme. Bet kokiu atveju galimybė tęsti veiklą yra.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.