Baltų žinyčios vartai

0

Kaip radosi Jūrų muziejus: pradžių pradžia (1)

viršaitis balandžio 12, 2011 Archyvai, Muziejai

Gražina JUODYTĖ*

Kai 1973-1976 metais dabar jau šviesaus atminimo žurnalisto Vytauto Bajoro, nušviesdavusio miesto statybas, klausdavome, kas vyksta Kopgalyje, jis tik paslaptingai šypsodavosi ir sakydavo: „Ne jūsų reikalas. Ir niekieno reikalas“.

Klaipėdos jūrų muziejus

Tuomet svarstydavome, kad gal kokį karinį objektą toje Smiltynėje renčia… Dabar iš metų aukštumėlės galvoju: kiek Klaipėdoje žmonių žinojo apie „legaliai nelegalią“ Jūrų muziejaus statybą, bet skundikų neatsirado nė vieno. O 1979 liepos 28 dieną įvyko didinga Jūrų muziejaus atidarymo ceremonija, į kurią tarsi į atlaidus plūdo ne tik klaipėdiečiai, bet šimtai žmonių iš visos Lietuvos.

Artėjant Jūrų muziejaus 30-mečiui, „Vakarų ekspresas“ pradeda rašinių ciklą apie klaipėdiečių, o ir visos Lietuvos pasididžiavimą – Jūrų muziejų, į kurį dabar telpa ir akvariumas, ir delfinariumas.

Pastatėlis Herkaus Manto g.

Šiandien praeidamas pro Herkaus Manto 14-ąjį namuką, kur dabar pardavinėjami dėvėti drabužiai, Aloyzas Každailis nesusituri jo nepastuksenęs. Jam šis pastatėlis – šventa vieta, nors ir labai sunkiai sekėsi jį remontuoti. „Remontininkai – girtuokliai, darbų vykdytojas – melagis“,- dabar su šypsenėle mena tuomet Kraštotyros muziejaus Jūrų skyriaus vedėjas.

Jūrų skyrius lankytojų skaičiumi bemat aplenkė visas Kraštotyros muziejaus ekspozicijas

Kol remontininkai leisdavo sau visai neateiti į darbą, o ir atėję dažniausiai stikliukus „į sveikatą“ kilnodavo, jau virė paruošiamieji muziejaus ekspozicijos darbai. Pirmajame aukšte – laivybos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų, antrajame buvo planuojama įkurdinti locmano Felikso Rimkevičiaus surinktų kriauklių ekspoziciją. Buvo galvojama ir apie pirmųjų specialistų – biologo ir ichtiologo – viliones: iš Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto su paskyrimais pavyko prisikviesti Eugenijų Buivydą, Algirdą Stankevičių.

Bet tai jau buvo vėliau, kai Kraštotyros muziejaus Jūrų skyrius jau egzistavo. O jo atidarymui, galima sakyti, rengėsi vienas A. Každailis. Pats vadovas, pats ir darbininkas, ir krovikas. Tiesa, smulkiems techniniams darbams moksleivių buvo prisiviliojęs. Štai – ir visa Jūrų skyriaus kūrimo komanda.

Nenumaldomai artėjo skyriaus atvėrimo diena – 1971 liepos 11-oji, per Jūros šventę. „Viskas strigo, viskas vėlavo. Paskutinį vakarą prieš atidarymą darbuojuosi kabinete – karpau etiketes prie eksponatų – ir girdžiu baisiausią žvangesį, bildesį. Vitrinų projektuotojui netiksliai apskaičiavus konstrukcijų atsparumą, sugriuvo lentynos. Ir sudužo Felikso Rimkevičiaus kriauklių kolekcijos pasididžiavimas – Australietiškas trimitas, – pasakojo A. Každailis.

Jūrų muziejaus „kapitonu“ nuo pat pradžių tapo Vilniaus universitetą baigęs istorikas Aloyzas Každailis
Kriauklių savininkas – pažaliavęs, Jūrų skyriaus vedėjas – perbalęs. Na, susipakuos atgal kriaukles į dėžes ir ką rytoj pamatys lankytojai? Bet F. Rimkevičius kriauklių nesusikrovė, o baigė dėlioti į vitrinas. Muziejukas duris lankytojams atvėrė, kaip ir buvo numatyta.

Kraštotyros muziejaus Jūrų skyrius lankytojų gausa pranoko visą muziejų. Atvykstantieji į Klaipėdą pirmiausiai ieškodavo Herkaus Manto g. 14-ojo namo. O ypač jaunieji klaipėdiečiai kasdien atbėgdavo pasižiūrėti, kas tame muziejuke naujo.

„Toks ir buvo tuometinio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio sumanymas – sudominti. O jau paskui imtis ir grandiozinio darbo Kopgalyje“, – šiandien tvirtina A. Každailis.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.