Baltų žinyčios vartai

0

Kaip Jūrų muziejus radosi: nuo nendrių iki odų (2)

viršaitis balandžio 13, 2011 Archyvai, Muziejai

Gražina JUODYTĖ

Kaip Jūrų muziejus Kopgalyje tvėrėsi.
Muziejaus statybos startiniam penketui Aloyzas Každailis priskiria architektą Petrą Lapę, Restauracinių dirbtuvių vadovą Algirdą Aukštuolį, restauratorius Vytautą ir Laimą Šliogerius, save, ir, žinoma, Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininką Alfonsą Žalį.

Išminavimo operacijos

Miesto vadovas A. Žalys buvo ir žaidėjas, ir komandos treneris. Kiek reikėjo išradingumo, fantazijos, kad visa tai, kas sumanyta, virstų tikrove.Projektaigulė ant stalo, tačiau iki jų įgyvendinimo – šviesmečiai.
Visų pirma tvirtovę Kopgalyje reikėjo išminuoti, nes ten buvo vokiečių suslėptų šaudmenų, artilerijos sviedinių saugyklos. Iškviesti išminuotojai paskėsčiojo rankomis, tuo viskas ir baigėsi. O norint pradėti statyti architekto P. Lapės suprojektuotą akvariumo pastatą, visų pirma reikėjo išvalyti tuos pavojų slepiančius griuvėsius. P. Lapė autokranininkui sukonstravo šarvuotą kabiną. Reikia įsivaizduoti, kokia turėjo būti komanda, kad savo fantazijomis, įkarščiu apkrėstų ir kitus statybų dalyvius, kad jie net rizikuodami gyvybe ryžtųsi tokiems „ekperimentams“.
Ekskavatorininko išraustus artilerijos sviedinius ar šaudmenų dėžes nukenksminti jau rasdavosi specialistų…

KOMANDA ir TRENERIS. Šioje nuotraukoje beveik visa Jūrų muziejaus tvėrimo komanda (trūksta Algirdo Aukštuolio): iš kairės Eugenijus Buivydas, Aloyzas Každailis, Vytautas Šliogeris, Laima Šliogerienė, Petras Lapė, Alfonsas Žalys.
Išradimai ir atradimai
Kol vyko projektavimo ir statybos darbai, dviejų aukštų namuke centrinėje Klaipėdos gatvėje proto bokštai jau kūrė ekspozicinius planus. Iš Kauno zoologijos muziejaus prisiviliotas iškamšų specialistas Alvydas Laurinavičius darė savo darbus, biologas Algirdas Stankevičius ir ichtiologas Eugenijus Buivydas pagal to laikotarpio galimybes kaupė eksponatus.
Kalbantis su A. Každailiu, kilo logiškas klausimas, kur reikėjo dėti visus tuos ruošinius būsimajam milžiniškam muziejui, nes Jūrų skyrius buvo viso labo tik dviejų aukštų namukas… Tik praėjus daugiau nei 30 metų sužinojau, kas vyko mano namų Turgaus g. pašonėje. Pasirodo, dabartinėje evangelikų liuteronų bažnytėlėje ant Jono kalnelio (ko ji neprisikentėjo sovietmečiu – miesto pionierių namai, kultūrnamis, komunalininkų klubas) buvo įsteigtas Kraštotyros muziejaus liaudies meno skyrius. Keliuose namo aukštuose buvo ekspozicijos, o rūsyje – dirbtuvės ir būsimųjų eksponatų Jūrų muziejui saugyklos.
Būtent čia ir gimė įvairiausi atradimai bei išradimai. Fotografas ir fotomenininkas Vytautas Karaciejus čia išrado naujas būsimos ekspozijos vaizdinės medžiagos rengimo technologijas panaudojant gipso ir nendrių plokštes.
Žmogaus fantazija yra beribė. A. Každailį nustebino, kad senieji tinkuotojai vietoje medžio strypelių, kaip įprasta visoje Lietuvoje, naudojo nendrių stiebus. Taigi atkritęs prieškarinio tinko gabalas „pamėtėjo“ idėją, kad tuos meldų stiebus gipsu užpylus puikiausios plokštės ekspozicijos stendams išeitų.
Algirdas Stankevičius su Eugenijumi Buivydu sumąstė, kaip vaizdžiau pateikti žuvų, paukščių muliažus ir iškamšas. O kuo iškloti akvariumo salės sienas? Kuo jas apdailinti? Šviesi architekto P. Lapės galva sumąstė, kad dirbtinių odų gamykloje Plungėje tą dangą galėtų pagaminti. Kai nuvažiavo pas gamyklos vadovą poną Bulovą, šis ilgai galvą krapštė. Paskui lyg prisižadėjo: „Pabandysim.“ Pabandė, išėjo.
„Toji dirbtinė oda akvariume ir šiandien tebetarnauja“, – daugiau nei prieš 30 metų padarytu išradimu džiaugiasi A. Každailis.
Na, o odų gamykla tą architekto išradimą įtraukė į gaminių katalogą.

Kol muziejus buvo statomas, ekspozicijoms įrengti jau buvo paruošti ir stendai, ir eksponatai.

1973-1979. Šioje nuotraukoje Jūrų muziejaus statybos pradžia – 1973 m. spalis. O štai 1979 m. vasarą treneris ir komanda apeina jau pastatyto muziejaus valdas.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.